Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. K. ieškinį atsakovei R. M. dėl giminystės santykių nustatymo ir leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Bylos esmė

Byloje kilęs ginčas tarp ieškovės R. G. K. ir atsakovės R. M. dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė R. G. K. ir atsakovė R. M. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturtės, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ½ Žemės sklypo nuosavybės teise vis dar yra registruota mirusio K. K. vardu. Kita ½ dalis Žemės sklypo nuosavybės teise registruota ieškovės vardu.

Minėtas Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). K. K. mirė 1995-03-20. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure 1995-04-06 užvesta paveldėjimo byla Nr. 87/1995 į mirusio K. K. palikimą. Dalį jo palikimo – Žemės sklypą jo įpėdiniai paveldėjo pagal įstatymą: 1/2 Žemės sklypo paveldėjo K. K. sūnus S. K., likusią dalį Žemės sklypo, t. y. 1/2 turėjo paveldėti K. K. sūnus P. K.. Tačiau P. K., nors ir priėmęs K. K. palikimą, dokumentų, tikslu pagrįsti savo giminystės ryšį su K. K., nesitvarkė. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas nebuvo ir 1/2 Žemės sklypo taip ir liko iki šios dienos įregistruota mirusio K. K. vardu. Mirus S. K., jam priklausiusią ½ Žemės sklypo dalį paveldėjo ieškovė R. G. K.. Mirus P. K., jo palikimą priėmė jo sutuoktinė A. K. ir dukra R. M., kuri mirus motinai A. K., priėmė ir jos palikimą.

Ieškovė, siekdama atsidalinti savo dalį Žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kreipėsi į matininkus, kad šie parengtų Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus. Parengtų kadastrinių matavimų įregistruoti nepavyko, nes nėra suderinta su bendrasavininkais / paveldėtojais.

Ieškovė tikslu realizuoti savo kaip Žemės sklypo bendrasavininkės teises – įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bendrąja daline nuosavybe priklausančio Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus ir vykdyti atidalijimą iš bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės, kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kad P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2001-07-27, buvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-03-20, sūnus, kadangi jos mirusio sutuoktinio S. K. brolio P. K. ir jo tėvo K. K. dokumentai yra netiksliai užpildyti. Ieškovė dėl to negali tinkamai įgyvendinti savo kaip turto bendraturtės teisių, nes R. M. priklausanti 1/2 dalis Žemės sklypo yra registruota velionio K. K. vardu, paveldėjimo teisės liudijimai jai neišduodami, nes dokumentuose R. M. tėvo P. pavardė „K.“, o jo tėvo – „K.“.

III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Dėl giminystės santykių nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.134 straipsnio 2 dalis).

Iš Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro 2020-09-21 rašto Nr. 65 matyti, kad Alytaus rajono 1-ajame notaro biure 1995-04-06 užvesta paveldėjimo byla Nr. 87/1995 į 1995-03-20 mirusio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą. Palikimą pagal 1978-08-19 Alytaus raj. Raitininkų apylinkės VK sekretoriaus J. B. patvirtintą testamentą reg. Nr. 11 yra priėmę K. K. testamentiniai įpėdiniai: P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Testamente P. K. nurodytas kaip sūnus, tačiau jis nebuvo pateikęs savo giminystę įrodančių dokumentų. Paveldėjimo teisės liudijimai jiems neišduoti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Kaip jau minėta, Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro 2020-09-21 rašte Nr. 65 nurodyta, kad mirusio K. K. testamente P. K. nurodytas kaip jo sūnus. Ginčo tarp šalių dėl giminystės santykių nustatymo nėra, todėl įvertinus byloje esančią medžiagą ir aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl juridinio fakto giminystės santykiui nustatyti tenkintinas.

Dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti atlikti jai ir atsakovei priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes Žemės sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pakeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovės, kuri yra šio Žemės sklypo savininkė, pageidavimas atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patikslinti Žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą, nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto – Žemėtvarkos skyriaus veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto – Kadastro tvarkytojo veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai.

Iš Žemėtvarkos skyriaus 2021-06-02 surašytų žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylas, nustatė vienintelį trūkumą – Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas – nesuderinta su bendrasavininkais/paveldėtojais, Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota – nepateikta įgaliojimo ar paveldėjimo liudijimo kopija, kurios pagrindu pasirašo tik vienas bendrasavininkas (-ė). Taigi, vienintelis trūkumas – bendrasavininkų/paveldėtojų sutikimų nebuvimas.

Iš nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad matininkas ieškovės pageidavimu atliko kadastrinius Žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovė, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieškovė, turėdama nustatytus jos Žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovė, nesitvarkydama giminystės nustatymo ir paveldėjimo dokumentų bei neduodama ieškovei bendraturčio sutikimo, užkerta kelią ieškovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius Žemės sklypo kadastro duomenis.

Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, ieškovės atstovės bei atsakovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tai, kad ieškovė ragino atsakovę susitvarkyti giminystės nustatymo ir paveldėjimo dokumentus, reikalingus perregistruoti ½ dalį Žemės sklypo iš K. K. nuosavybės į R. M. nuosavybę, tačiau atsakovei vengiant atlikti aukščiau minėtus veiksmus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovės prašymas leisti jai Nekilnojamojo turto kadastre UAB „Narma“, įmonės kodas 302513346, įregistruoti kadastrinius matavimus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), be bendraturčių / paveldėtojų (R. M.) yra pagrįstas ir tenkintinas.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei R. M. šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2095-6939 buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių, bylinėjimosi išlaidų, mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. neatleidžiama nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą R. M., valstybės naudai priteistina suma yra 537,14 eurai. Nagrinėjamus atveju, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos 537,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Byloje yra pateiktas ieškovės atstovės prašymas dėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme priteisimo iš atsakovės R. M. ieškovės R. G. K. naudai bei pridėti šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Be to, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių ir yra realios ir pagristos, 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ½ dalį išlaidų, patirtų už kadastrinius matavimus. Byloje yra pateikta UAB „Narma“ 2021 m. birželio 4 d. PVM Sąskaita-faktūra NAR serija Nr. 0001504 1 210 Eur sumai už kadastrinius matavimus bei SEB banko 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 273, patvirtinantis šios sąskaitos-faktūros apmokėjimą. Pagal CK 4.76 straipsnį, bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą. Kadastrinių matavimų byla suformuota dviejų bendraturčių interesais, kurioms Žemės sklypas priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina ½ dalis, t. y. 605,00 Eur išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Pripažinti ieškovei R. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre uždaroji akcinė bendrovė „Narma“, įmonės kodas 302513346, 2021-05-21 parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendrasavininkės / paveldėtojos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur už advokato teisines paslaugas, 605,00 Eur išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą ir 75,00 Eur žyminį mokestį, viso 2 180,00 eurų.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 537,14 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.