Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-09 · Civilinė byla Nr. e2-28668-779/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-09
Bylos Nr.
e2-28668-779/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21984-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28668-779/2016Proceso Nr. 2-68-3-21984-2016-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui V. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 163,12 Eur skolą, 56,21 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas UAB „Gelvora“ nurodė, kad 2004-01-30 „Tele2“ ir atsakovas V. A. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. UAB „Tele2“ atsakovui pateikė PVM sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo.

Atsakovui V. A. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. liepos 7 d. viešai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, jog 2004 m. sausio 30 d. UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo suteikti atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiomis paslaugomis ir mokėti už šias paslaugas mokesčius. Atsakovas tinkamai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas UAB „Tele2“ 163,12 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su UAB „Tele2“. 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21 UAB „Tele2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovui UAB „Gelvora“. Ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas skolos už suteiktas paslaugas nesumokėjo.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas yra laikytinas prievolės nevykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, atsakovas V. A. laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 163,12 Eur skolos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja sumokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikytina, jog ieškovas reikalauja sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kadangi šios palūkanos atlieka būtent kompensuojamųjų palūkanų funkciją. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs kompensuojamųjų palūkanų, 56,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteistina ieškovui UAB „Gelvora“ iš atsakovo V. A..

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Skolininkas pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 219,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 163,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus ir dvylika centų) skolos, 56,21 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir dvidešimt vieną centą) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 219,33 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų ir trisdešimt trijų centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. birželio 20 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė