Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ukaja“ (kreditorės ir skolininkės) bei G. Ž.-A. prašymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme yra nurodyta, kad 2018-10-18 tarp UAB "Varėnos pienelis", įmonės kodas 300076289, adresas J. Basanavičiaus g. 52, Varėna, atstovaujamos direktorės J. K., veikiančios pagal bendroves įstatus ir G. Ž.-A., individualios veikios pažymos numeris (duomenys neskelbtini) (Paslaugų teikėjas), buvo sudaryta Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20181002/01. Taip pat nurodoma, kad šalys sudarė Taikos sutartį siekdami užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje. Tiek Kreditorius, tiek Paslaugų teikėjas, tiek Skolininkas išreiškė savo valią sudaryti ir patvirtinti Taikos sutartį teisme. Kaip nurodo taikos sutarties 5.2. punktas Sutarčiai įsigaliojus, kiekviena iš šalių turi teisę pateikti šią sutartį tvirtinti teismui.

Taikos sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad skolininkas besąlygiškai ir neatšaukiamai pripažįsta bei patvirtina 2018-10-02 sudarytą Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniai tiesiogiai nenumato, kad pareiškimai dėl taikos sutarties, nesant teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 6 d. konsultacijoje Nr. A3-120 „dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ yra pasisakęs, kad dėl taikos sutarties (kuri buvo sudaryta konkrečiu atveju nesant teisminio ginčo), kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Dėl to, jeigu supaprastinto proceso tvarka dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipiasi tik viena iš taikos sutarties šalių ir iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aiški kitos sutarties šalies valia dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo arba yra pagrindas spręsti, kad kita šalis nesutinka su taikos sutarties teisminiu patvirtinimu, teismas tokį prašymą turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus). Teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 582 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, jeigu dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodomą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismui nėra pagrindo tvirtinti pateiktos taikos sutarties dėl šių priežasčių: taikos sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad skolininkas besąlygiškai ir neatšaukiamai pripažįsta bei patvirtina 2018-10-02 sudarytą Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį. Pažymėtina, kad tokia sąlyga yra perteklinė ir teisiškai nereikšminga, nes nėra jokio teisinio pagrindo skolininkei tvirtinti tarp kreditorės ir pagalbos išieškant skolas teikiančios (tarpininkės) G. Ž.-A., individualios veikios pažymos numeris (duomenys neskelbtini) 2018-10-02 sudarytos sutarties. Pažymėtina, kad kreditorės ir paslaugų teikėjos 2018-10-02 sutarties sudarymo fakto akcentavimas taikos sutartyje nėra susijęs su taikos sutartyje sprendžiamu atsiskaitymo tarp kreditorės ir skolininkės klausimu, todėl naujai teikiamoje sutartyje tokių sąlygų ir G. Ž.-A. parašo rekvizito neturėtų būti. Aukščiau paminėtų Taikos sutarties sąlygų ir G. Ž.-A. parašo neturėtų būti (teismas tokių sąlygų netvirtina) ir dėl to, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, o su vykdytinumu nėra susijęs ir realių teisinių pasekmių nesukelia teismo prašomas patvirtinti skolininkės „besąlygiškas ir neatšaukiamas pripažinimas bei patvirtinimas 2018-10-02 sudarytos Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutarties“ bei 2018-10-02 sutarties sudarymo fakto nurodymas taikos sutartyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjai turi teisę teismui pateikti naują, pašalinės ir perteklinės informacijos neturinčią taikos sutartį, joje neminint trečiųjų asmenų (paslaugų teikėjos), dėl kurių teisių ir pareigų taikos sutartyje realiai nesprendžiama. Pažymėtina, kad pagalbą skolų išieškojimo klausimais teikianti G. Ž.-A. negali įgyti daugiau teisių už kreditorę skolininkės atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Netvirtinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos pienelis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ukaja“ (kreditorės ir skolininkės) bei G. Ž.-A. 2018-10-24 sudarytos taikos sutarties.

Pareiškėjams nėra užkertamas kelias pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.