Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos J. Č. atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi pareiškėjai buvo mokama motinystės pašalpa, neatitinkanti jos realaus gauto kompensuojamo atlyginimo vidurkio, pareiškėja 2017-01-30 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių prašydama perskaičiuoti išmokėtą motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2015-02-11 iki 2015-06-30. Pareiškėja 2017-03-13 iš VSDFV Vilniaus skyriaus gavo atsakymą, kuriuo pareiškimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Teigia, kad papildomų paaiškinimų dėl termino praleidimo neteikė, nes nelaikė, jog terminas skundui pateikti buvo praleistas. Pažymėjo, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi 2017-01-30, t. y. po to, kai įsiteisėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (po 2017 m. sausio 2 d.), tačiau nepraleisdama įstatymo nustatyto termino VSDFV sprendimui apskųsti. Teigia, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017-01-02, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas ir teisinis reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2015-02-23 sprendimu Nr. 6-24-2908 nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-02-11 iki 2015-06-16 (b. l. 8).

VSDFV Vilniaus skyrius 2015-06-10 sprendimu Nr. 6-24-9016 nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-06-17 iki 2015-06-30 (b. l. 9).

Pareiškėja 2017-01-30 skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama terminą prašymui pateikti skaičiuoti nuo 2017-01-02 dienos, t. y. dienos, kurią buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, nesutikus skaičiuoti termino nuo minėtos dienos, prašė atnaujinti terminą, taip pat prašė išmokėti pareiškėjai susidariusią kompensuojamos motinystės pašalpos dalies nepriemoką (b. l. 55–56).

VSDFV 2017-03-02 raštu Nr. (11.1)I-1256 pasiūlė pareiškėjai iki2017-03-17 pateikti VSDFV paaiškinimą, dėl kokių priežasčių skundo padavimo terminas buvo praleistas, kartu pateikiant ir šias priežastis patvirtinančius įrodymus (b. l. 13–14).

Pareiškėja 2017-04-24 atsakymu į VSDFV 2017-03-02 raštą Nr. (11.1)I-1256 paaiškino, kad kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių nepraleisdama įstatymo nustatyto termino VSDFV sprendimams apskųsti (b. l. 29–33).

VSDFV 2017-05-19 sprendimu Nr. (11.1)I-3144 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės, argumentuojant, kad pareiškėjos skundas galėjo būti nagrinėjamas iš esmės tuo atveju, jeigu VSDFV būtų pateiktos termino praleidimo priežastys, kurios VSDFV direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo sprendimu būtų pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti (b. l. 17–18).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl jai paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos perskaičiavimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas detalizuoja, kad atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šioje byloje teismas analizuos, ar VSDFV, ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjos 2017-01-30 skundą nagrinėti iš esmės, pareiškėjai nenurodžius termino praleidimo priežasčių.

Asmenis, draudžiamus ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu, nurodo, taip pat teisę į šių draudimo rūšių išmokas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje (2017-01-01 įstatymo redakcija) nustatyta, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje (2017-01-01 įstatymo redakcija) nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Taigi ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų (veiksmų), (be kita ko) motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (2013-01-17 redakcija), 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pagal taisyklių 20 punktą, tuo atveju, jeigu yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Pagal Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad pareiškėja 2017-01-30 skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama terminą prašymui pateikti skaičiuoti nuo 2017-01-02 dienos, t. y. dienos, kurią buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, nesutikus skaičiuoti termino nuo minėtos dienos, prašė atnaujinti terminą, taip pat prašė išmokėti pareiškėjai susidariusią kompensuojamos motinystės pašalpos dalies nepriemoką (b. l. 55–56). VSDFV 2017-03-02 raštu Nr. (11.1)I-1256 pasiūlė pareiškėjai iki 2017-03-17 pateikti VSDFV paaiškinimą, dėl kokių priežasčių skundo padavimo terminas buvo praleistas, kartu pateikiant ir šias priežastis patvirtinančius įrodymus (b. l. 13–14). Pareiškėja 2017-04-24 atsakymu į VSDFV 2017-03-02 raštą Nr. (11.1)I-1256 paaiškino, kad kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių nepraleisdama įstatymo nustatyto termino VSDFV sprendimams apskųsti (b. l. 29–33).VSDFV 2017-05-19 sprendimu Nr. (11.1)I-3144 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės, argumentuojant, kad pareiškėjos skundas galėjo būti nagrinėjamas iš esmės tuo atveju, jeigu VSDFV būtų pateiktos termino praleidimo priežastys, kurios VSDFV direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo sprendimu būtų pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti (b. l. 17–18).

Konstitucinis Teismas pareiškėjos nurodomame 2017-01-02 nutarime pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamu sprendimu pritaikiusi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą, pareiškėjos skundą pagrįstai paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentas, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, t. y. nuo 2017-01-02, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Pareiškėjos gaunama motinystės pašalpa buvo mažinama VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-02-23 sprendimu Nr. 6-24-2908 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-06-10 sprendimu Nr. 6-24-9016, todėl vėliausiai apie šiuo pagrindu sumažintą pašalpą pareiškėja turėjo sužinoti ją gavusi, t. y. atitinkamai 2015 m. kovo mėn. Taigi atsakovas 2017-03-02 raštu Nr. (11.1)I-1256 pagrįstai nustatė, kad terminas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimams apskųsti yra praleistas ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2017-03-17 pateikti paaiškinimą dėl kokių priežasčių skundo padavimo terminas buvo praleistas, pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad pareiškėja, atsakydama į atsakovo 2017-03-02 raštą Nr. (11.1)I-1256 termino praleidimo priežasčių nenurodė. Todėl laikytina, kad pareiškėja atsakovui nepateikė įrodymų, taip pat nenurodė ir individualaus pobūdžio priežasčių dėl kurių praleido terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo paduoti. Taigi nagrinėjamos bylos atveju susidarė situacija, kuomet pareiškėja skundą VSDFV pateikė praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir per VSDFV nurodytą terminą nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, todėl atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu pareiškėjos 2017-01-30 skundą nagrinėti atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-05-19 sprendimas Nr. (11.1) I-3144, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti bei nagrinėti ginčą iš esmės, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kadangi ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2017-01-30 skundą, išvestiniai pareiškėjos skundo reikalavimai atnaujinti terminą 2017-01-30 skundui paduoti ir išnagrinėti pareiškimą iš esmės bei išmokėti pareiškėjai susidariusią 6 757,35 Eur kompensuojamos motinystės pašalpos dalies nepriemoką priteisiant 0,5 palūkanų nuo priteistos sumos iki sprendimo įvykdymo dienos, taip pat netenkinami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.