- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- A2.8.-2820-865/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02151-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- M. S., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atstovui Mariui Staniuliui,
išnagrinėjusi M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuo 2013-09-05 būdamas finansų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)t“ direktorius, kuris vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p. privalėjo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:
1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie: įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ir sandorius; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; 2) nebuvo nustatęs registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimų ir jų nepateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 3) nebuvo suderinęs su FNTT ir nenustatęs registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo); 4) nenustatė ir nesuderino su FNTT kriterijų sąlyginių požymių, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais; 5) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 6) nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą, tuo pažeidė bei nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ patvirtintų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 4.5, 10, 12, 13 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo“ 4 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus.
Taip pat M. S. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014-02-11 sistemiškai nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius su klientais, norinčiais sudaryti atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, kai klientas fiziškai nedalyvaudavo nustatant tapatybę, paskolos išdavimo sumai neviršijant 15 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-09-09 įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 1-0004 patvirtintų vartojimo kredito gavėjo (skolininko) mokumo vertinimo tvarkos 6.3 p. ir 2013-09-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kliento mokumo vertinimo ir finansavimo sandorių sudarymo instrukcijos 21 p. klientų tapatybę nustatydavo iš elektroniniu būdu (t. y. elektroniniu paštu) pateiktų skanuotų ar nufotografuotų klientų tapatybės dokumentų kopijų. Tai patvirtinantys atvejai: 1) B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo data 2014-01-02, lizingo (finansavimo) suma 4 500 Lt), 2) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo data 2014-01-17, lizingo (finansavimo) suma 10 200 Lt), 3) G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo data 2014-01- 08 lizingo (finansavimo) suma 3 000 Lt), 4) D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo data 2013-12-31, lizingo (finansavimo) suma 14 000 Lt), 5) UAB „(duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo data 2013-12-19, lizingo (finansavimo) suma 35 000 Lt) bylos. Tuo M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p., 9 str. 11 d., 14 d., 11 str. 1 d. 1 p., 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 3 p., 4 p., 7 p., 8 p., ir 21 p.,
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje M. S. pripažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus iš dalies, ir parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti du pažeidimai, tai su pirmu pažeidimu sutinka ir jau ėmėsi veiksmų, kad būtų įgyvendintos tvarkos, nurodytos pažeidime. Su antru pažeidimu nesutinka. Dėl pirmo punkto, dėl prevencijos įstatymo tam tikrų dalių nesilaikymo, būtent, registracijos žurnalo neturėjimo, neturėjimas su FNTT suderinto įtartinų sąlyginių požymių sąrašo, nepaskirtas įmonėje asmuo, kuris teikia visą informaciją FNTT, su šiais visais pažeidimais sutinka. Tų tvarkų neturėjo, nes nežinojo, kadangi įmonės direktoriumi pradėjo dirbti tuo metu, kai įmonė jau buvo įkurta, manė, kad įkuriant įmonę buvęs vadovas bus visa tai sutvarkęs. Pats yra susipažinęs su prevencijos, pinigų plovimo prevencijos, teroristų finansavimo prevencijos įstatymais, dauguma tų įstatymų esminių nuostatų jų įmonei nėra aktualūs, nes jų įmonė nesiverčia veikla grynais pinigais, nebūna didesnių transakcijų nei 15 000 eurų, kas numatyta įstatyme, kaip vienas iš esminių faktorių. Sutinka, kad tam tikri įstatymo punktai taikomi ir jiems, ir jie turi juos sekti, tačiau neturėjo oficialių tvarkų, suderintų su FNTT, ir neturėjo metodo, kaip tai registruojama. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis vadovauja įmonei nuo 2013-09-05. Įmonė įkurta 2012-12-31, bet veiklą pradėjo 2013 m. balandžio mėnesį. Per laikotarpį nuo įmonės įkūrimo nebuvo atliktas FNTT patikrinimas nė karto. Tai buvo pirmas patikrinimas. Patikrinimo metu nedalyvavo, buvo išvykęs. Su aktu susipažino. Su pareigūnų susitarė, kad pateiks tvarkas, jas jau yra pateikę, kiek žino, dabar jos siuntinėjamos tarp skirtingų skyrių, rašomi komentarai, nori kuo greičiau jas pasitvirtinti ir jų laikytis. Nepripažįsta antro pažeidimo dėl tinkamo kliento tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius su klientais, norinčiais sudaryti atgalinio lizingo sutartis. Remiantis Pinigų plovimo prevencijos įstatymu, numatyta, kad galimas tapatybės nustatymas ir gyvai nepamatant žmogaus. Tam tikslui reikia gauti naudos gavėjo tapatybę patvirtinančius duomenis iš kitų, patikimų šaltinių. Ši nuostata aktuali tik labai retais atvejais, jei finansavimo suma yra mažiau nei 15 000 litų, ir jei klientas dėl kokių nors priežasčių nesutinka atvykti į jų fizinį punktą. Tais atvejais klientui suteikiama galimybė sutartį pasirašyti bankiniu 1 ct. pavedimu, t.y., patvirtinti jų pasiūlymą. Yra sugeneruojama tam tikra unikali informacija, klientas iš bankinės sąskaitos patvirtina savo tapatybę ir tuo pačiu sutarties sąlygas. Tai viena iš pagrindinių priemonių, bet naudoja ir kitas priemones, kurios ne ką mažiau mažinančios riziką. Visada gauna kliento asmens tapatybės dokumento kopiją, žmogus visada prieš pradėdamas dalykinius santykius su jais, kad jie galėtų įvertinti jo kreditingumą, padaro 1 ct. pavedimą iš savo banko sąskaitos. Kai pasirašoma sutartis, visada prieš tai ją išsiunčia registruotu paštu, kur atliekamas asmens tapatybės patikrinimas. Sutartis įsigalioja tik tada, kai naudos gavėjas užregistruoja automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu „Regitros“ padalinyje. „Regitroje“ vėl tikrinama žmogaus asmens tapatybė, jo techninis automobilio pasas. Mano, kad visi šie metodai, kuriuos taiko, ir kurių reikalauja įstatymas, tikrai leistini ir pakankami tapatybei nustatyti. Tai taikoma labai retais atvejais, kai vyksta nuotolinis sutarties pasirašymas, nes 95 proc. žmonių atvyksta į jų atstovybę ir visa tai padaroma gyvai. Išskirtiniais atvejais mato, kad pagal Prevencijos įstatymą nėra baigtinių dokumentų sąrašo, baigtinių būdų, kaip nuotoliniu būdu asmenybė galėtų būti patikrinama, o parašyta, kad galima asmenybę tikrinti ir fiziškai nematant asmens. Dėl visų šių išvardintų punktų jie ir nesutinka su šia kaltinimo dalimi. Asmens tapatybės nustatymas per 1 ct. daromas tik 5 procentais įmonės veiklos, visais kitais atvejais asmens tapatybė nustatoma gyvai, kai žmogus atvyksta į jų skyrių. 1 ct. pavedimas ir asmens dokumento nuotraukos siuntimas, tai prie šių priemonių dar taiko trečiųjų šalių, kurios yra pripažintos, kaip patikimi šaltiniai, papildomą tikrinimą. Tokių šalių, kaip „Regitra“. Jei žmogus perregistruoja automobilį jų vardu, tik tada įsigalioja sutartis. Taigi, tikrinimas tiek asmens dokumentas, tiek žmogaus teisė turėti tą automobilį. Taip pat visada, kai sutartis yra pasirašoma nuotoliniu būdu, ji siunčiama arba per „Lietuvos paštą“, ar per kurjerį, tuo metu vyksta dar vienas asmens tapatybės patikrinimas, nes tai daro valstybinė įmonė. Laiko, kad tai patikima trečioji šalis. Net ir pačiame įstatyme parašyta, kad tapatybės patikrinimas gali būti atliekamas remiantis patikima trečiąja šalimi. 1 ct. pavedimą daro tik 5 procentais atvejų. Negalima lyginti jų įmonės ir tos greitųjų kreditų įmonės, kuriai buvo nustatyti pažeidimai, nes jie daro tik 1 ct., jie daro 5 dalykus, kurie visi mažina riziką. Viena yra turėti kopiją, kita teisingai nustatyti tapatybę.
Teismo posėdyje liudytojas G. R. parodė, jog asmeniškai M. S. nepažįsta, nematęs, jis nedalyvavo patikrinimo metu. Su kolega M. Staniuliu pernai dalyvavo Kaune viename patikrinime, teismo nutarimu buvo priimtas sprendimas, jog netinkamai nustatinėjama kliento tapatybė, t.y., remiantis 1 ct. pavedimu. Tada ta bendrovė parašė prašymą, kaip ir skundą, jog būtų patikrintos ir kitos bendrovės, dėl to šiais metais buvo patikrinta ir „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinimo metu direktorius nedalyvavo, dalyvavo įmonės buhalteris ir gal administratorė. Patikrinimo metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ nustatydama kliento tapatybę taip pat naudoja 1 ct. pavedimą bei prašo klientų, kad jie atsiųstų savo asmens dokumento nuotrauką. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus tokie identifikavimo būdai nėra pilnai tinkami, todėl buvo surašytas protokolas. Atsakydamasį klausimus parodė, jog viena protokolo dalis, kad bendrovė neturėjo visų privalomų su FNTT suderintų dokumentų. Jam su M. S. bendrauti neteko, bendravo kolega M. Staniulis. Nežino, ką aiškino asmuo, kodėl taip nutiko. Prieš eilę metų buvo galimybė surašyti įmonei nurodymą, kaip įspėjimą, o dabar teisės aktai to nereglamentuoja. Dėl šios įmonės, tai ėjo pas juos ne dėl tvarkų, o dėl klientų identifikavimo, nes 1 ct. pavedimą laiko kaip ir netinkamą priemonę. Neturėjo jokių jų atsiųstų tvarkų, nežinojo vidinių procedūrų. Protokolas asmeniui surašytas dėl to, kai buvo nustatyti pažeidimai nustatant kliento tapatybę nuotoliniu būdu. Dėl dokumento kopijos ir trečiosios šalies. Kai žmogus dalyvauja, tas žmogus, kuris priima klientą turi padaryti asmens dokumento kopiją ir įsitikinti, kad tai tas žmogus ir uždėti žymą - kopija tikra, pareigos, vardas, pavardė, data. Kai įmonė gauna nuotrauką nuotoliniu būdu, tai nėra patvirtinta kažkokio žmogaus, kuris bendravo su tuo klientu, arba kitas variantas notaro patvirtinimas. Pašto kurjeris šalia savęs neturi kopijavimo aparato, jis tos kopijos nedaro ir žymos, kad kopija tikra, nededa. Ši įmonė patvirtintų kopijų pas save klientų bylose neturėjo.
Iš patikrinimo akto matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas atliktas 2014-02-11 (b.l. 15-17).
Iš tarnybinių pranešimų matyti, jog juose dėstomos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (b.l. 5-9; 12-14).
Dokumentų paėmimo akte nurodyti iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai (b.l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose yra apibrėžta šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju nukreipiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, kuriame įtvirtintų normų pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtina formali administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl neigiamų padarinių kilimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numato, jog sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Tokiu būdu kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami klientui fiziškai nedalyvaujant nustatant jo tapatybę, privalo būti taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas. Įstatymo 9 str. 11 d. numato, jog finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Finansų Įstaiga, nustatydama kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 22 d., 13 str. gali pasinaudoti šių duomenų turėtojos - trečiosios šalies, kuri yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, pradėdama dalykinius santykius su klientu, turimais duomenimis. Trečioji šalis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 13 str. 4 d. ir 5 d. finansų įstaigoms pateikia dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju. Įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodoma, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė. 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 3 punkte nurodoma, kad Finansų įstaigos ir kiti subjektai, įstatymo nustatytais atvejais privalantys nustatyti kliento tapatybę, reikalauja iš kliento – fizinio asmens dokumentų, kuriuose yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę: Lietuvos Respublikos piliečio vardas; pavardė; asmens kodas; nuotrauka; parašas; užsieniečio: vardas; pavardė; gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti); tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir galiojimo laikas, arba leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje); nuotrauka; parašas.Šių taisyklių 4 punkte nurodoma, kad iš kliento – juridinio asmens jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra šie duomenys: pavadinimas; teisinė forma, buveinė; kodas (jeigu toks kodas yra suteiktas); registracijos išrašas ir jo išdavimo data; juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, nurodyti šių taisyklių 3.1 ir 3.2 punktuose; juridinio asmens veiklos rūšys, dalykinių santykių tikslai, objektas ir ūkinės komercinės veiklos pobūdis. Šių taisyklių 7punkte nurodoma, kad jeigu klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, finansų įstaiga ar kitas subjektas turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir, jeigu yra galimybė, patikrinti jo galiojimą (tai yra jį išdavusio asmens teisę išduoti tokį įgaliojimą), įgaliojimo galiojimo laiką, kokius veiksmus atlikti nurodyta įgaliojime. 8 punkte nurodoma, kad tapatybei nustatyti turi būti pateikti tik dokumentų originalai. Dokumentai užsienio kalbomis gali būti priimami su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą. 21 punkte - prieš kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas finansų įstaigos ar kito subjekto darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad patikrinimo metu patikrintų klientų B. R., V. M., G. B., D. V., UAB “ (duomenys neskelbtini)” bylose nustatyta, jog nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius su klientais, norinčiais sudaryti atgalinio lizingo sutartis, kai klientas fiziškai nedalyvavo nustatant tapatybę, paskolos išdavimo sumai neviršijant 15000 Lt. Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p., 9 str. 11 d., 9 str. 14 d., 11 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 3 p., 4 p., 7 p., 8 p., 21 p. reikalavimai. Įvertinus surinktus įrodymus, minėto patikrinimo akto duomenis, liudytojo G. R. parodymus, iš dalies paties M. S. parodymus, tarnybinių pranešimų duomenis, darytina išvada, kad M. S. kaltė šioje dalyje įrodyta ir tokia jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį
Šioje dalyje M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti 6 punktai, ką pažeidė M. S. būdamas minėtos bendrovės direktoriumi. Šioje dalyje M. S. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog jau ėmėsi priemonių pažeidimui ištaisyti. Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. LRV nutarimu Nr. 562 patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą. Tų pačių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra nustato registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Tų pačių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, Lietuvos advokatūra, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nustato registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarką (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo). LRV nutarimu Nr. 677 patvirtinto Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo FNTT aprašo 4 punkte nustatyta, kad šio sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius nustato finansų įstaigos ir kiti subjektai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, išskyrus auditorius, notarus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ir advokatų padėjėjus, antstolius ir teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis. Šio sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, auditoriams nustato Auditorių rūmai, notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims– Notarų rūmai, advokatams ir advokatų padėjėjams – Lietuvos advokatūra, antstoliams ir teisę atlikti antstolių veiksmus turintiems asmenims – Lietuvos antstolių rūmai. M. S. kaltę patvirtina jo paties parodymai, liudytojo G. R. parodymai, patikrinimo akto duomenys, tarnybinių pranešimų duomenys. M. S. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį.
Šioje dalyje M. S. atsakomybę lengvina jo prisipažinimas ir gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatyta M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl pirmo pažeidimo ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl antro pažeidimo, į asmenybę: 28 metų amžiaus, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą.
Pagal ATPK 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
M. S. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, pažeidėjas šiuo metu šalina pažeidimus, derina reikalingus dokumentus su FNTT, pripažino padaręs antrąjį pažeidimą, sukeltos pasekmės laikytinos mažareikšmėmis, nėra nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad M. S. baudos, kuri numatyta 172¹⁴ straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose, minimalus dydis aiškiai per griežtas ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant M. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
skirti M. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 1000 Lt baudą;
skirti M. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 2000 Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir galutinę nuobaudą M. S. skirti 2000 Lt baudą.
Paskirta bauda turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6409, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.