Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 12 d. A. T.-S. pareiškimu, kuris užregistruotas policijoje 2019 m. gegužės 13 d. Nr. 10-AP-4825), pranešė policijai apie pareiškėjo elgesį 2019 m. gegužės 12 d. ir prašė įvertinti jo elgesį, nubausti už aplaidumą (b. l. 17, 58).

2019 m. gegužės 24 d. Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. tarnybiniame pranešime dėl A. T.-S. pareiškime nurodytos informacijos tikrinimo nurodė, kad tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 84–86).

2019 m. gegužės 31 d. Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus tikrintojas surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-77, kuriuo pareiškėjo prašė pateikti pasiaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas su šiuo raštu supažindintas 2019 m. birželio 3 d. (b. l. 26, 96–97).

2019 m. birželio 7 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą (b. l. 28, 76–77), kuriame paaiškino galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes.

2019 m. liepos 10 d. Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl G. Š. pareiškime pateiktos informacijos tikrinimo“, kuriame nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. A. T.-S. telefonu paaiškino aplinkybes dėl pareiškėjo elgesio (b. l. 34).

2019 m. liepos 12 d. Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. surašė L. T. paaiškinimus dėl pareiškėjo elgesio 2019 m. gegužės 12 d. (b. l. 38, 74–75).

2019 m. liepos 15 d. (dokumento pasirašymo el. parašu data) Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nustatytų faktinių aplinkybių“, kuriame nurodė, kad nuvyko į įvykio vietą ir užfiksavo, jog ant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), esanti kamera yra akivaizdžiai matoma nuo įvažiavimo į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Taip pat 2019 m. liepos 15 d. telefonu kalbėjosi su A. T.-S. seserimi V. M., kuri papasakojo apie pareiškėjo elgesį 2019 m. liepos 12 d. (b. l. 29–30).

2019 m. liepos 18 d. Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. surašė pareiškėjo paaiškinimus dėl jo elgesio 2019 m. gegužės 12 d. (b. l. 49).

2019 m. liepos 18 d. Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-71 (toliau – ir Išvada) siūloma pareiškėjui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 5 d.) (toliau – ir BPK) 1 straipsnio, 2 straipsnio ir 172 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6 punkto, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 10-V-375 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 16 punkto, Pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 10-V-103 (b. l. 50–51) (toliau – ir Pareigybės parašymas), 6.2, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 10–13, 158–165).

2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga raštu Nr. VA17-95(19) nurodė, kad su tarnybinės nuobaudos paskyrimu negali nesutikti (b. l. 14, 166).

2019 m. rugpjūčio 22 d. Komisariato viršininkas įsakymu Nr. 10-TE-1596 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. R.“ pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 8).

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (čia ir toliau teismas vadovausis teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Pirma, teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad Išvados skirtingose vietose nurodomos skirtingos pažeistos teisės normos (pavyzdžiui, tekste nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė BPK 172 straipsnį, o rezoliucinėje dalyje, kad pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 3 dalį, tekste nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.3 papunkčius, o rezoliucinėje dalyje, kad pažeisti 6.4 ir 6.8 papunkčiai). Tačiau, įvertinęs Išvados turinį, Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 26) teismas daro išvadą, kad tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, nes pareiškėjas suprato, už kokią veiką traukiamas atsakomybėn.

Atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už dėl BPK 1 straipsnio, 2 straipsnio ir 172 straipsnio, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių pažeidimą.

BPK 1 straipsnis skelbia, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priede, nuostatomis. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba Europos Sąjungos teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.

BPK 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

BPK 172 straipsnis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas (1 dalis). Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo: 1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos; 2) vykdyti visus prokuroro nurodymus; 3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą (2 dalis). Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (3 dalis).

VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).

Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo būti pareigingi, sąžiningi ir profesionaliai atlikti paskirtas užduotis bei darbus, vykdyti pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, vykdyti kitus valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: budi pagal iš anksto patvirtintą grafiką operatyvinėje grupėje ir gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką, teisės aktų nustatyta tvarka išvyksta į įvykio vietą, kvalifikuotai atlieka jos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą, kaip grupės vyresnysis pareigūnas užtikrina paieškos ir kitų neatidėliotinų veiksmų atlikimą, kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirta nusikalstama veika, priima sprendimus dėl tyrimo eigos, sulaiko asmenis, paruošia ir įteikia pranešimus apie įtarimus, sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duoda žodinius nurodymus, susijusius su įvykio tyrimu, kietiems operatyvinės grupės nariams (6.2 papunktis), planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, atlieką įvykių aplinkybių tikslinimus, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (6. 3 papunktis); pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolą (6.4 papunktis); teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, taip pat asmenims, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, stichinės nelaimės ar panašių veiksnių (6.8 papunktis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 12 d. atlikdamas procesinius veiksmus dėl automobilio vagystės (duomenys neskelbtini), neužfiksavo, kad ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra vaizdo kamera, nukreipta į įvykio vietą. Tarp šalių kilo ginčas, ar ši kamera yra aiškiai matoma apžiūrint įvykio vietą, ar ją minėjo nukentėjusiosios motina. Teismas, susipažinęs su gausiomis į bylą pateiktomis įvykio vietos foto nuotraukomis (t. 1 , b. l. 43–47, 59–66, 107–109, 111, 185–188) daro išvadą, kad kamera ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra aiškiai matoma ir pareigūnas galėjo ir turėjo ją pastebėti apžiūrėdamas įvykio vietą.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Algoritmas nenumato pareigos užfiksuoti įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų. Pirma, Algoritme aiškiai nurodyta, kad būtina įvertinti įvykio vietą, esant sąlygai, kad prieigos / teritorija / patalpa stebima vaizdo kameromis, būtinasis veiksmas yra vaizdo įrašo peržiūra ir paėmimas. Teismo vertinimu, neįmanoma kitaip aiškinti Algoritmo kaip tik numatančio pareiškėjui pareigą fiksuoti įvykio vietoje esančias vaizdo kameras ir imtis veiksmų jas peržiūrėti / paimti. Antra, pareiškėjas fiksavo vieną kamerą, esančią ant namo, adresu (duomenys neskelbtini) , ėjo peržiūrėti šios įrašų, bet nerado namie namo savininkų. Toks pareiškėjo elgesys kitos kameros atžvilgiu įrodo, kad pareiškėjas suprato Algoritmu nustatytų savo pareigų apimtį ir turinį vaizdo kamerų atžvilgiu.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas procesinius dokumentus, tinkamai nesureagavo į nukentėjusiosios motinos (L. T.) pateiktą informaciją dėl vaizdo kamerų ant namo adresu (duomenys neskelbtini). Teismas šią pareiškėjui inkriminuotą veiką šalina iš tarnybinio nusižengimo sudėties, nes ji neįrodyta. L. T. pokalbį su pareiškėju įrodo tik jos dukros nukentėjusiosios A. T.-S. skundas (t. 1, b. l. 17) ir L. T. paaiškinimai (t. 1, b. l. 38). Pareiškėjas tai neigia. Taigi įvykio dalyvių (kurie turi priešingą suinteresuotumą) pasakojimai prieštarauja vienas kitam. Teismas vadovaujasi byloje esančiais dokumentais: byloje nėra L. T. apklausos protokolo, į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 12 d. A. T.-S. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja perskaitė, surašyta teisingai (t. 1, b. l. 113–114), jame nėra nurodyta informacija apie vaizdo kameras. Taip pat byloje yra A. T.-S. liudytojo apklausos protokolas (b. l. 146–147), kuriame nurodyta, kad pareiškėja perskaitė, surašyta teisingai, jame nurodyta informacija apie vaizdo kamerą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nėra informacijos apie kameras, adresu (duomenys neskelbtini). Abejones aiškinant pareiškėjo naudai, vadovaujantis objektyviais byloje esančiais dokumentais, teismas nenustatė, kad pareiškėjas kalbėjo su l. T. ir ši jam nurodė apie kameras ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, telefonu gavęs A. T.-S. informaciją apie esamus vaizdo įrašus, nesiėmė jokių veiksmų, kad vaizdo įrašas būtų kuo operatyviau paimtas. Byloje nėra ginčo, kad po to, kai pareiškėjas išvyko iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji A. T.-S. ne kartą skambino pareiškėjui, kalbėjo apie vaizdo įrašus. Teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėjas turėjo imtis aktyvių veiksmų (informuoti savo vadovą apie gautą naują informaciją ir pagal jo nurodymus arba vykti į įvykio vietą, arba perduoti visą informaciją vadovui, kad tuos veiksmus atliktų kitas pareigūnas). Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad telefonu jis ne taip suprato A. T.-S. ir neturėjo laiko, nes jam buvo paskirtas prioritetinis tyrimas, susijęs su rinkimais. Pirma, pareiškėjas privalo visas savo pareigas atlikti nepriekaištingai visuose atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose – A. T.-S. paskambinus, jis turėjo nedelsdamas aiškintis situaciją (kokius įrašus ji turi omenyje, kur jie yra, kas juos turi, kada gali peržiūrėti ir paimti ir t.t., negalint kalbėti su A. T.-S., nukreipti ją pas kitą pareigūną) arba informuoti vadovus apie naują informaciją ikiteisminiame tyrime. Antra, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas visą dieną dirbo su ginčo įvykių ir į sistemą įvedė duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, paskelbtas automobilio ir dokumentų paieškas, nutrauktas dokumentų paieškas, pranešimą apie surastus pinigus ir kt. teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo laiko dirbti su ginčo ikiteisminiu tyrimu, jis rinkosi, kokius veiksmus šiame tyrime atlikti. Liudytojas paliudijo, kad baigiantis pareiškėjo pamainai buvo žinoma, kad ginčo ikiteisminiame tyrime yra nebaigtų darbų, tačiau teismas daro išvadą, kad kalba ėjo apie surastą automobilį.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 12 d. atlikdamas procesinius veiksmus dėl automobilio vagystės (duomenys neskelbtini), neužfiksavo, kad ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra vaizdo kamera, nukreipta į įvykio vietą, ir telefonu gavęs A. T.-S. informaciją apie esamus vaizdo įrašus, nesiėmė jokių veiksmų, kad vaizdo įrašas būtų kuo operatyviau paimtas. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnį (ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika), 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos), Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą (valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo būti pareigingi, sąžiningi ir profesionaliai atlikti paskirtas užduotis bei darbus, vykdyti pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, vykdyti kitus valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus), Pareigybės aprašymo 6.2 (vyresniojo tyrėjo pareigas einantis pareigūnas kvalifikuotai atlieka įvykio vietos apžiūrą, kokybiškai surenka su įvykiu susijusią medžiagą) ir 6.3 papunkčius (atlieka įvykių aplinkybių tikslinimus, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą). VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktai yra iš esmės yra blanketiniai, t. y. jų pažaida pasireiškia kitų teisės normų nevykdymu. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeisdamas Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą ir Pareigybės parašymo 6.2 ir 6.3 papunkčius, pažeidė ir VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus.

Teismas pabrėžia, kad kitas pareiškėjui inkriminuotas veikas šalina iš tarnybinio nusižengimo padėties, nes jų pareiškėjas nepažeidė (t. y. pareiškėjas nepažeidė BPK 1 straipsnio, BPK 172 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 ir 3 punktų, 3 dalies, Pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.87 papunkčių). Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs minėtas teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo tarnybinio nusižengimo nėra jo kaltės ir atsakovas jos tinkamai nenustatė, nes Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas veikė aplaidžiai (netiesiogine tyčia). Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad tai techninė klaida, nustatyta pareiškėjo kaltės forma aplaidumas yra neatsargumas. Teismas neigiamai vertina techninius Išvados trūkumus, tačiau pritaria atsakovo pozicijai ir techninės klaidos nelaiko esminiu pareiškėjo procesinių teisių pažeidimu. Pareiškėjo netyčiniai kalti neatsargūs veiksmai, pasireiškė neapdairiu, neatidžiu, nerūpestingu elgesiu apžiūrint įvykio vietą 2019 m. gegužės 12 d. Pareiškėjo kaltės nešalina ir tai, kad A. T.-S. vaizdo kameros ant namo adresu (duomenys neskelbtini) nenurodė, nes tai pareiškėjo pareiga fiksuoti įvykio vietoje esančias vaizdo kameras ir imtis veiksmų jas peržiūrėti / paimti. Taip pat pareiškėjo kaltės nešalina tai, kad telefono pokalbius pareiškėjas ne taip suprato ar neturėjo laiko dirbti šiame ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjo kaltė pasireiškė nesiėmimu priemonių pranešti apie savo sužinotą informaciją viršininkui ir nesiėmimu priemonių pašalinti kilusius neaiškumus.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą: 2019 m. gegužės 12 d. atlikdamas procesinius veiksmus dėl automobilio vagystės (duomenys neskelbtini), neužfiksavo, kad ant namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra vaizdo kamera, nukreipta į įvykio vietą, ir telefonu gavęs A. T.-S. informaciją apie esamus vaizdo įrašus, nesiėmė jokių veiksmų, kad vaizdo įrašas būtų kuo operatyviau paimtas. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą Pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.3 papunkčius. Pareiškėjo kaltės forma – neatsargumas.

Teismas pabrėžia, kad kitas pareiškėjui inkriminuotas veikas šalina iš tarnybinio nusižengimo padėties, nes jų pareiškėjas nepažeidė (t. y. pareiškėjas nepažeidė BPK 1 straipsnio, BPK 172 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 ir 3 punktų, 3 dalies, Pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.87 papunkčių). Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs minėtas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo kaltės forma – neatsargumas.

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, nebuvo nustatytos bylos reikšmingos aplinkybės.

Teismas pritaria pareiškėjui, kad Išvada turi trūkumų (skiriasi inkriminuojami straipsniai, techninės klaidos nurodant kaltę). Pabrėžtina, kad teismas pašalino iš pareiškėjui inkriminuojamų veikų sąrašo teisės normas, kurių pažeidimo nenustatė. Taip pašalino byloje įrodymais nepagrįstą pareiškėjo veiką (dėl L. T. parodymų apie kamerą neužfiksavimo). Tačiau teismas pabrėžia, kad atsakovas išsamiai atliko tyrimą, buvo nuvykta į įvykio vietą, apžiūrėta ir nufotografuota kameros buvimo vieta, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, teikti įrodymus. Teisme paklaustas liudytojas pateikė paaiškinimus, kurie nebuvo naudingi pareiškėjui (ikiteisminis tyrimas yra jo žinioje visą jo pamainos laiką). Taigi teismas daro išvadą, kad Išvados trūkumai nėra esminiai, t. y. tokie, kurie sudarytų pagrindą pripažinti esminį pareiškėjo teisių pažeidimą. Tai, kad pareiškėja kitaip vertina nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nedaro tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros neišsamia ar neobjektyvia.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybos stažas yra daugiau kaip 23 metai (t. 1, b. l. 27), charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą surenka ne visada kokybiškai, į vadovų išsakytas pastabas reaguoja atmestinai (t. 1, b. l. 27). Pagal Statuto 40 straipsnį atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: ) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas atsižvelgia į visas nustatytas pareiškėjo atsakomybei reikšmingas aplinkybes: tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (neatsargumas), byloje esančią pareiškėjo charakteristiką (ikiteisminio tyrimo medžiagą surenka ne visada kokybiškai, į vadovų išsakytas pastabas reaguoja atmestinai), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą mažareikšmiu ir paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.