Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
1-89-806/2014
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00850-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
J. S.
Advokatai
Valentinas Račys, Arvydas Milutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-806/2014Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00850-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam A. M.,gynėjams advokatams Valentinui Račiui, Valerijui Kuvšinčikovui,nukentėjusiojo J. S. atstovui advokatui Arvydui Milučiui,ekspertei Jūratei Gincman Dorošenko,vertėjams Audriui Krušnai, Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. M. buvo kaltinamas padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2010-11-01 apie 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjęs prie J. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į veidą ir koja spyrė 3 smūgius į krūtinę, nuo ko J. S. nukrito ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelią, tuo remiantis teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G 110/11 (01) padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus pakaušio srityje, pakauškaulio dešinės pusės linijinį lūžį pereinantį į kaukolės pamato užpakalinę bei viršutinę dešinės pusės duobes, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontūzine zona kairėje kaktinėje skiltyje, sužalojimai komplikavosi dešinės ausies kurtumu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. parodė, kad dėl pareikšto kaltinimo nori parodyti, jog kaltinime nurodytą dieną buvo susitikęs su J. S. Vilniuje apie 15.00 val. Jis, A. M. vežiojo su automobiliu J. S. ir J. V.. Iš pradžių jis, A. M. buvo blaivus, J. S. ir J. V. išgėrinėjo, jis, A. M. vežiojo su J. V. Crysler, po to paėmė J. S. mašiną. J. V., J. S. ir jis, A. M. visi trys susitiko ir važiavo. Jis, A. M. sėdo už vairo, nes jo paprašė J. V., nuvažiavo prie stoties, jie susitiko su savo pažįstamais. Po to nuvažiavo į Pavilnį, paėmė J. S. mašiną. A. M. neatsimena dėl ko pakeitė mašiną. Po to jis, A. M. su J. S. nusipirko viskio butelį, išgėrė, nuvažiavo ir pasiėmė R. S., kad jis sėstų už mašinos vairo. Prie pašto su J. S. išgėrė tą butelį viskio. V. buvo nuėjęs namo. Nuėjo pas S., kad juos pavežtų. Tada nuvažiavo, pasiėmė J. S. merginą, prie Halės turgaus važiavo, po to nuvažiavo vėl į Pavilnį, važinėjo keturiese, ten automobilyje bendravo, konfliktų nebuvo. J. S. agresyviai elgėsi. Kaip jis, A. M. suprato, kad J. S. agresyvus, negali pasakyti, tiek laiko praėjo. 22 val. jis, A. M. turėjo būti namuose, tokia jam buvo paskirta kardomoji priemonė. A. M. atsimena kaip J. S. jam įpjovė ranką su peiliu, tas peilis jo mašinoje buvo. Medžioklinis peilis buvo. Toks nemažas, apie 30 cm. Iš mašinos salono J. S. paėmė tą peilį, jie kalbėjo apie peilius ir J. S. išsitraukė peilį, jis, A. M. jam pasakė, kad geriau padėtų peilį, o jis pradėjo mosikuoti juo. Čia jau viskas vyko lauke. Jis, A. M. sugriebė už peilio ašmenų ir J. S. patraukė. Šitą matė, J. S. mergina ir R. S.. Jis, A. M. pasakė, kad viskas gerai. Tada jo, A. M. motina paskambino ir pasakė, kad reikia namo jau važiuoti. Nuvažiavo prie jo, A. M. namų, jie išlipo. Kai jie buvo išėję, jis, A. M. persėdo į kitą sėdynę, jis buvo keleivio pusėje, persėdo, nes norėjo įjungti muziką. J. S. pradėjo jį, A. M. traukti. Jis, J. S. prie mašinos buvo ir pradėjo traukti jį, A. M., nes jam pasirodė, kad jis, A. M. nori užvesti mašiną ir kažkur važiuoti, o raktelių mašinoje nebuvo. R. S. išlipdamas pasiėmė raktelius. J. S. jį, A. M. traukė už rankos iš mašinos, jis buvo agresyvus. Po įvykio su peiliu J. S. nenusiramino. Kai J. S. jam, A. M. įpjovė, neatsiprašė. Pasak A. M., jis nevartojo narkotikų, jis norėjo užgriebti J. S. už rankos, bet nebuvo galimybės užgriebti, pataikė už peilio ašmenų, žirklutes gal ir turėjo su savimi, gal nagus kirptis.

Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo parodymus, kai jis 2010-11-26 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-11-01 per pietus susitiko su J. V., vėliau pastarojo automobiliu nuvažiavo prie J. S. namų, (duomenys neskelbtini), ir važinėjo po Vilniaus miestą. Apie 17.00-18.00 val. grįžo į Pavilnį, kur automobilyje išgėrė kelis butelius viskio prie pašto, esančio Vandens g.31/13. Po to, J. V. išvažiavo, o prie jų prisijungė R. S.. J. S. automobiliu „Audi“ vairuojant S. nuvažiavo paimti J. S. merginą, vardu D. ir grįžo vėl į Pavilnį prie pašto, kur dar išgėrė. Buvo išgėręs, tačiau visas aplinkybes to vakaro prisimena gerai. Apie 22.00 val. paprašė, kad jį, A. M. pavežtų iki namų ir visi atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Ten automobilį pastatė važiuojamojo kelio pakraštyje ant asfalto prie pat vartų, vedančių pas jį, A. M. namo. J. S., D. ir R. S. išlipo iš automobilio, o jis, A. M. tuo metu sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje persėdo ant vairuotojo sėdynės, pradėjo reguliuoti muzikos garsą. Užvedimo spynelėje automobilio raktų tuo metu nebuvo, juos tikriausiai paėmė išlipęs R. S.. J. S., būdamas girtas, dėl jam, A. M. nesuprantamos priežasties pradėjo traukti jį iš automobilio. Ištraukęs J. S. pasakė, kad tuoj nuo pastarojo gaus ir koja spyrė jam, A. M. į kairę koją 1 smūgį, alkūne bandė suduoti smūgį į galvą, bet jis užsidengė rankomis ir smūgis pataikė jam į ranką, sugriebė ir laikė jį už rankų, todėl jis, norėdamas J. S. nuo savęs patraukti, 1 kartą koja spyrė pastarajam į pilvo sritį. J. S. jį, A. M. paleido, bet vėl norėdamas jam suduoti ėjo į jo pusę, todėl jis ištiesė dešinę ranką ir J. S. puldamas jį atsitrenkė į delną ir nuo to nukrito ant asfalto, ant nugaros. J. S. truputį pagulėjo ant asfalto, jis pastarajam padėjo atsistoti ir J. S. norėjo įsėsti į automobilį už vairo ir važiuoti, bet pastarajam neleido. Veide sužalojimų pas J. S. nepastebėjo, tik matė, kad yra nedidelė žaizda galvos gale ir kraujavo. Galvą J. S. sužalojo nukritęs ant asfalto. Tuo metu prie namo išbėgo jo, A. M. motina T. B., kuri turėjo matyti šį įvykį. Motina dar pasiūlė iškviesti greitąją, bet J. S. atsisakė. Nori pasakyti, kad jis, A. M. specialiai J. S. nemušė, pastarasis jį be jokios priežasties užpuolė, pradėjo mušti, todėl gindamasis sudavė J. S. minėtus smūgius, dėl to nusikaltęs nesijaučia. Viskas įvyko labai greitai ir spontaniškai. Jokio konflikto prieš tai tarp jų nebuvo. Tuo metu, kai J. S. jį, A. M. pradėjo traukti iš automobilio, J. S. mergina D. nuėjo į tualetą už (duomenys neskelbtini) ir tik kai J. S. jau gulėjo ant asfalto, pastaroji pradėjo šaukti. Taip pat šį įvykį matė prie automobilio buvęs R. S.. Tada jie išvažiavo, jis, A. M. nuėjo namo - (1 t. b.l. 80-81), – kaltinamasis paaiškino, kad neatsitrenkė J. S. į jo ranką, čia policijoje davė tokius parodymus, nesakė, kad atsitrenkė, nesuprato prasmės lietuviškų žodžių, nebuvo vertėjos.

Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo papildomus parodymus, kai jis 2011-03-16 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmas jį užpuolė pats J. S., spyrė jam į koją, o jis tik bandydamas apsiginti nuo pastarojo smūgių ir bandydamas išsilaisvinti tuo metu, kai J. S. jį laikė už rankų, vieną kartą spyrė nestipriai J. S. į pilvą, o tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo į jo pusę, norėdamas jam suduoti, jis ištiesė ranką ir J. S. atsitrenkęs į ją, nukrito - (1 t. b.l. 84), – kaltinamasis paaiškino, kad tuo momentu kada viskas vyksta, kada smūgių kruša ant tavęs eina. Jis, A. M. neatsimena, ar koja spyrė J. S., gal ir spyrė, jį taip pat spardė, jis gynėsi, rankomis nuo smūgių dengėsi, gal tuo momentu, gal ir spyrė gindamasis. J. S. reakcija buvo tokia, kad pastarasis vėl puolė ant jo, A. M.. Tuo momentu viskas greitai vyko, nebuvo taip, kad atsiminti kiekvieną judesį. Atsitrenkė ar ne tuo momentu į jo, A. M. ranką, negali paaiškinti.

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo parodymus, kai jis 2012-06-21 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad buvo nurodytu metu nurodytoje vietoje su nukentėjusiuoju J. S., su kuriuo yra pažįstami. Iš pradžių dienos metu buvo su J. V., t.y. jis, A. M. vežiojo J. S. ir J. V., kurie išgėrinėjo. Apie 15.00 val. atvažiavo į Pavilnį, pastatė J. automobilį namo, paėmė J. S. automobilį. Tada su J. S. parduotuvėje pirko butelį viskio ir išgėrinėjo kartu su J. S. bei J. V.. Po to J. V. nuėjo namo, jis, A. M. paskambino R. S., kad juos pavežiotų, nes pastarasis buvo blaivas. Jie pavažinėjo po miestą, nuvažiavo pasiimti J. S. merginos prie Halės turgaus, po to atvažiavo į Pavilnį, kur apie 21.30 val. įvyko incidentas. J. S. pradėjo prieš jį, A. M. mosikuotis peiliu. Jie tada jau stovėjo prie pašto Pavilny. J. S. kažkas užėjo, pastarasis pradėjo prieš jį, A. M. daryti įvairius pratimus su peiliu, jam pasirodė baisu. Jis, A. M. J. S. pasakė, kad pastarasis padėtų tą peilį ir R. sakė jam padėti peilį. Jis, A. M., norėdamas atimti peilį, suėmė jį už ašmens, o J. S., traukdamas peilį į save, įpjovė jam ranką, bet paskui atsiprašė, davė jam servetėlę. Tuo momentu jam, A. M. paskambino mama, buvo jau prieš 22.00 val., nes jis privalėjo laikytis kardomosios priemonės sąlygų, 22.00 val. būti namuose. Jie iš karto atvažiavo prie jo, A. M. namų, prie vartelių. R. S. išėjo, pasiėmė su savimi raktelius, o jie sėdėjo, kalbėjosi. Už jo, A. M. sėdėjo J. S. mergina, jis sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, o J. S. gale prie merginos. Kai visi išlipo iš automobilio, jis, A. M. reguliavo muziką, kai staiga priėjęs J. S. pradėjo traukti jį iš automobilio, iš vairuotojo sėdynės, kur jis buvo persėdęs. Jis, A. M., klausdamas, kas atsitiko, pradėjo lipti iš automobilio, o J. S. alkūne bandė suduoti jam smūgį į galvą ir pradėjo daužyti iš kojos jam į kojas. A. M. paaiškino, kad J. S. su rankomis traukė jį iš automobilio, o paskui, kai jis jau lipo iš jo, bandė suduoti jam su alkūne, bet jis prisidengė ir J. S. pataikė jam į ranką, o kai išlipo, spyrė porą kartų su koja jam į kojas. Paskui jie susikibo, šiek tiek pasikumščiavo, jis, A. M. J. S. liepė nusiraminti, nes jo ranka buvo kruvina, bėgo kraujas. J. S. žinojo, kad pas jį, A. M. ta kardomoji priemonė ir pradėjo tokį konfliktą. Jie pasistumdė ir J. S. pradėjo kelti koją, vėl norėjo jam, A. M. pataikyti į galvą su koja ir tuo momentu, kai kėlė koją, staiga neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Jie pribėgo prie jo, šalia stovėjo R. S., o D. B. pabėgo, kai jie su J. S. pradėjo glebėsčiuotis. Pasak A. M., iš pradžių viskas buvo gerai, J. S. gal pradėjo pavydėti, nes jis kalbėjo su pastarojo mergina. Anot A. M., nukentėjusysis, liudytoja neturėtų pagrindo jį apkalbėti. A. M. paaiškino, kad dėl įpjovimo pas medikus nesikreipė, nors motina jam sakė kreiptis, randas liko iki šiol, tą peilį J. S. ištraukė iš po automobilio sėdynės, nei vieno civilinio ieškinio nepripažįsta. Pasak A. M., jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, prieš 22.00 val. jis tada atvažiavo namo, nuo pašto 2 min. važiuoti. Ši kardomoji priemonė jau negalioja, jis, A. M. arešto bausmę atliko ir atlygino nukentėjusiajam. Viskas įvyko prie jo, A. M. namų, jo mama stovėjo šalia, prie pat vartų, automobilis stovėjo vieno metro atstumu nuo vartų, o šalia mama stovėjo su šunimi ir, atrodo, įvykį matė. Pasak A. M., jie su J. S. išgėrė vieną butelį viskio, 0,5 litro talpos, 40 proc. stiprumo, jis iš pradžių dieną negėrė, kai J. S. gėrė su J. V.. A. M. paaiškino, kad automobilis, su kuriuo privažiavo prie jo namų, priklauso J. S., jis tą dieną savo automobilio nevairavo, jį vairavo R. S., kadangi pastarasis buvo blaivas, todėl jam paskambino ir paprašė juos pavežioti, ir jis, A. M. ir nukentėjusysis turi teises vairuoti automobilį. Kai jie dieną važinėjo po miestą, už automobilio vairo sėdėjo jis, A. M., jie tada važinėjosi su J. V. automobiliu. Kai grįžo į Pavilnį, pastatė J. V. automobilį ir paėmė J. S. automobilį, paskambino R. S., kuris buvo blaivas, kad nuvažiuoti paimti iš miesto J. S. merginą. Su nukentėjusiojo automobiliu stovėjo prie pašto, tenai jų buvo keturiese, o po to nuvažiavo prie jo, A. M. namų. Pasak A. M., jis J. S. nemušė, jie stumdėsi, nes pastarasis jam suduodavo smūgius. Kai J. S. traukė jį, A. M. iš automobilio, spyrė jam į kojas, jis pats išlipo iš automobilio. J. S. iš pradžių smogė jam, A. M. su alkūne, o po to spyrė iš kojos jam į kojas. Tada prasidėjo stumdymasis, jis, A. M. įsikibo į J. S., griuvo pastarasis paskui, kai kėlė koją, norėdamas jam suduoti, bet ne nuo jo pastūmimo. Viskas įvyko prie automobilio. Jis, A. M. iš pradžių sėdėjo keleivio sėdynėje, reguliavo magnetofoną, o paskui persėdo į vairuotojo sėdynę, o kodėl, nežino, tiesiog taip norėjo, jis irgi buvo išgėręs. Viską atsimena gerai. Jis, A. M. nekalbėjo taip, kad privažiavus prie jo namų, R. S. išėjo namo, pastarasis stovėjo šalia automobilio. Pasak A. M., kol važinėjosi automobiliu, visą laiką bendravo su J. S. mergina, juokavo, o kai sustojo, mergina kalbėjo apie tualetą, o paskui nežino, jo galvoje buvo viena, kad reikia namo, nes ir ranka įpjauta. Nuo rankos įpjovimo iki jų su J. S. susistumdymo praėjo gal 2-5 minutės. Kai sustojo prie jo, A. M. namų, su D. B. nebendravo. Mama išėjo prie vartų, matyt, tada, kai automobiliu privažiavo prie jų, nes kai mama jam, A. M. skambino prieš porą minučių, jis pasakė, jog tuoj bus. Kai automobilis privažiavo prie vartų, mama suprato, kad tai jis, A. M. atvažiavo. A. M. paaiškino, kad jis bandė kalbėtis su nukentėjusiuoju, iš pradžių susitarė dėl 3000 Lt sumos, bet jis pagalvojo, už ką pastarajam turi mokėti, kai nieko jam nepadarė. Vėliau, kai jo, A. M. nebuvo, J. S. atėjo su R. S. pas jo mamą. Motina pasakė, kad 3000 Lt, o J. S. pasakė, jog dabar jau 10 000 Lt ir jeigu tiek neduos, pasodins jį, A. M.. Kai J. S. buvo ligoninėje, penktadienį pastarajam skambino, J. S. sakė, jog negali kalbėti, nesakė, kur guli, atseit, pas jį gydytojai atėjo. Paskui jis, A. M. ėjo su pažįstamu, kai prie parduotuvės pamatė J. S., sėdintį savo automobilyje. Jis, A. M. priėjęs paklausė, ką darys, į ką pastarasis pareiškė, jog jam pasakyta, kiek pinigų reikia duoti ir, jei neduos, jis vis tiek eis. A. M. paaiškino, kad jis tą dieną važinėjo, iš pradžių su J. V. automobiliu, o paskui važinėjosi su J. S. automobiliu, kai važinėjo su J. V. automobiliu, jis buvo blaivas ir jį vairavo, tuo metu automobilyje buvo trise - J. V., jis, J. S.. Pasak A. M., J. V., J. S. ir porą moldavų išgėrinėjo, bet ne automobilyje, kur važiuoti nurodinėjo J. V., jie gėrė viskį, vyną, išgėrė gal porą butelių, kol jis vairavo ir buvo blaivas. Su R. S. pradėjo važinėti tik vakare, gal apie 18.00 val. Apie 15.00 val. atvažiavo į Pavilnį, pastatė J. V. automobilį ir pasiėmė J. S. automobilį Audi, su kuriuo stovėjo prie pašto. Tiksliai nepamena, iš kur pasiėmė J. S. automobilį, ar nuo pastarojo namų, ar jis stovėjo prie pašto. Paskui kartu su J. S. nuėjo į parduotuvę, J. S. nusipirko butelį viskio ir sėdėjo automobilyje Audi, gėrė, kalbėjosi. Pasak A. M., alkoholį jis vartoti pradėjo po 15.00 val., viskį su J. S. gėrė po lygiai, tuo metu su jais D. B. nebuvo. R. S. atėjo, kad juos pavežioti, apie 19.00 val., o iki to nuo 15.00 val. su J. S. buvo dviese. Kai atėjo R. S., nuvažiavo prie Halės turgaus, pasiėmė D. B., po to trise nuvažiavo šiek tiek pastovėti prie Subačiaus gatvės, o paskui grįžo į Pavilnį, kur buvo maždaug tarp 21.00 -21.30 val. ir tame tarpe viskas įvyko, o susistumdymas buvo prie pat jo, A. M. namų. Tą dieną J. S. išgėrė daugiau negu jis, A. M., nes J. V. namo išėjo normaliai išgėręs. D. B. nuo Halės turgaus pasiėmė gal 19.30 val., jie neilgai su D. B. važinėjosi. Automobilyje buvo alus, brendis „Tores“. Tai buvo antras butelis, 0,5 l talpos, kurį pirko papildomai po viskio. D. B. automobilyje palaikė jiems kompaniją, pastaroji daug neišgėrė, su nukentėjusiuoju sėdėjo ant galinės sėdynės. Kai privažiavo prie jo, A. M. namų, D. B. išlipo iš automobilio ir vienu momentu matė, kaip pastaroji bėgo link Vandens gatvės, kur krūmai, buvo gal daugiau kaip 100 metrų atstumu, jau buvo nuo automobilio į priešingą pusę. Dėl susistumdymo, tai viskas įvyko labai staigiai. Pasak A. M., J. S. nukrito tikrai ne nuo jo smūgio, jis negalėjo J. S. mušti, nes buvo visas kraujuotas, jam iš rankos bėgo kraujas, ranka subintuota nebuvo, tik pridėta servetėlė. Su ranka nieko negalėjo daryti. Jis, A. M. gynėsi, kai J. S. jam sudavė alkūne, prisidengė ranka, nes būtų pataikęs jam į veidą. Kai išlipo iš automobilio, J. S. spyrė jam, A. M. per kojas su kojomis, pastarasis sportuoja, lanko kikboksą, o jis nesportuoja. Kai J. S. krito, atstumas tarp jo, A. M. ir J. S. buvo gal pusantro metro, tuo metu kontakto tarp jų nebuvo. Kai pamatė, kad į jį „lekia“ koja, irgi prisidengė ir staiga išgirdo „plekšt“, ir pamatė, kad nukentėjusysis nukrito. Pasak A. M., jei būtų galėjęs, būtų prilaikęs J. S.. J. S. jam, A. M. nepataikė su koja ir nukrito, jei pastarasis būtų buvęs blaivas, 100 proc., jog būtų pataikęs. A. M. paaiškino, kad jie pakėlė nukentėjusįjį, pasodino pastarąjį į automobilį ant galinės sėdynės, dar J. S. norėjo pats sėsti už vairo, bet jo motina pasakė, kad neleistų pastarajam sėsti už vairo. R. S. nuvežė J. S., o jis, A. M. su mama nuėjo namo. Anot A. M., jis su R. S. pasodino J. S. į automobilį, D. B. išvis nebuvo tuo metu, pastarąją paskui surado ir nuvežė namo. Tuo momentu, kai jie su R. S. sodino J. S. į automobilį, D. B. šalia nebuvo ir aplink pastarosios nesimatė, dar motina klausė, kur mergina. A. M. paaiškino, kad jis turi 7 metų vaiką, yra išsiskyręs, nekilnojamojo turto savo vardu neturi, šiai dienai nedirba, bet nuo rytojaus dirbs, kitų pajamų neturi, po įvykio jis nori bendrauti su J. S., bet pastarasis su juo nebendrauja. Pasak A. M., smūgio iš viso nebuvo iš jo pusės, ikiteisminio tyrimo metu jis neteigė, jog jis stūmė J. S. ir pastarasis nukrito nuo jo pastūmimo. Viskas vyko labai greitai. Jis, A. M. negalėjo su J. S. kovoti, nes pats buvo traumuotas, J. S. rėkė: „davai, davai, dvai poprobujem, boksui“, pastarasis jį provokavo. (2 t. b.l. 45-48)

Apklaustas teisme toliau kaltinamasis A. M. paaiškino, kad neatsimena ar J. S. jo atsiprašė. Pasak A. M., jis ramino J. S., bet pastarasis jam, A. M. sudavė alkūne. Kai traukė jį, A. M. iš mašinos jis stūmė J. S. atgal, po to išlipo iš mašinos. J. S. tuo metu ar kalbėjo ką, A. M. neatsimena. Atsidūrus lauke, J. S. jam, A. M. sudavė su alkūne ir su kojomis. Kai tik išlipo jis, A. M. iš mašinos, J. S. iš karto jam sudavė su alkūne ir su kojomis. J. S. profesionalus sportininkas. Neatsimena kaip tiksliai sudavė, matė, kad ant jo, A. M. lekia rankos J. S.. Su savo koja J. S. jam, A. M. pataikė į koją. Su alkūne J. S. norėjo suduoti į veidą, bet nepataikė. Pataikė J. S. jam, A. M. su kumščiu. Buvo smūgių kruša, jis, A. M. dengėsi. Jis, A. M. J. S. atstūmė, bet jis kumščiu jam, A. M. pataikė į veidą. Jis, A. M. gynėsi. J. S. žengė vieną žingsnį atgal, pakėlė koją ir nukrito. Jis tuo metu toli nuo jo, A. M. buvo, rankos atstumu, apie metrą. J. S. kėlė koją ir nukrito, nes neišlaikė pusiausvyros. J. S. girtas buvo. J. S. prieš tai jau buvo išgėręs, kai jie susitiko. Kai susitiko J. V. ir J. S. jau buvo išgėrę. J. S. norėjo jam, A. M. pataikyti, bet neišlaikė pusiausvyros, aukštai buvo pakėlęs koją. Jo, A. M. nesiekė. Ant nugaros nukrito, visu savo kūnu. J. S. užsigavo galvą. Jis nukrito, o jie jį kėlė. Jo, A. M. motina pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Nevisiškai be sąmonės J. S. buvo. Jo, A. M. motina stovėjo prie namų ir viską matė, atstumas apie 3-4 m., konfliktą matė. Kai jie jį pakėlė J. S. sėdo į savo mašiną ir norėjo važiuoti, jie pasakė, kad kraujas pas jį bėga, J. S. iš galvos bėgo kraujas. Jo, A. M. motina pasakė, kad neleistų važiuoti vienam, ir kad R. S. nuvežtų J. S. į ligoninę. J. S. pasakė, kad nenori važiuoti į ligoninę. Kai J. S. kėlė koją, matė tai R. S.. Merginos nebuvo, ji buvo, kokie 200 m. už posūkio. Viską matė R. S. ir jo, A. M. mama. Jo, A. M. mama pasakė, kad nuvežtų jį į ligoninę, bet J. S. atsisakė. R. S. sėdo už mašinos vairo, J. S. atsisėdo šalia vairuotojo ir nuvažiavo. Mašina sustojo už posūkio, jis, A. M. pats jau nematė, po to jam sakė R., kad paėmė merginą, jie nuvažiavo, o jis, A. M. nuėjo namo. Skambino po to J. S., pastarasis jam, A. M. pasakė ,,jei neduosi 10 000 Lt pasodins“. Šitas pokalbis vyko už kokių 3 ar 4 dienų po įvykio. Jis, A. M. skambino J. S. ir kitą dieną po įvykio, J. S. atsakė, kad yra ligoninėje. Jis, A. M. skambino, domėjosi jo sveikata, nes jį pažįsta, normalus jo draugas, tarp jų geri santykiai visada buvo. Po to įvykio, penktadienį, jis, A. M. ėjo su draugu į parduotuvę ir mato J. S. sėdi. Jis, A. M. prie jo priėjo pasidomėti kaip laikosi, o jis, J. S. pasakė, kad ,,neduosi 10 000 Lt, jis nueis rašyti pareiškimą“. Kiek vėliau J. S. atėjo pas jo, A. M. mamą, tuo metu namuose buvo ir R. S., jis padėdavo ūkyje jo, A. M. mamai, jo, A. M. namuose nebuvo. Atėjęs J. S. pasakė jo, A. M. motinai tą patį, ką ir jam, A. M.. Jis, A. M. tada dirbo. Po įvykio J. S. jis, A. M. 2 kartus skambino ir 2 kartus buvo sutikęs. Pasak A. M., toks pokalbis dėl 3000 Lt buvo. A. M. parodė, kad automobilyje magnetofonas yra per vidurį. Jis, A. M. vairuoti nenorėjo, nes 22.00 val. turėjo būti namuose, jei būtų norėjęs vairuoti, tai gal ir būtų nuvairavęs. Tą istoriją, kad jis, A. M. norėjo vairuoti, gal ir iš piršto laužia kiti liudytojai. Pasak A. M., jam atrodo, kad jis pats persėdo į vairuotojo pusę, pagarsino muziką ir tada prasidėjo jo traukimas už rankos.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d. nagrinėjant bylą teisme iš naujo proceso dalyviams neprieštaraujant buvo pagarsinti nukentėjusiojo J. S., liudytojo R. S., T. B., D. B., M. S., E. S., S. T., J. V., A. D., A. R. parodymai.

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. parodymus, kai jis 2012-06-21 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad su kaltinamuoju A. M. nebendrauja, iki įvykio kelis kartus buvo matęs pastarąjį treniruočių salėje, kur jis buvo su R. S. gal 5-6 kartus atėjęs ir gal 1-2 kartus per metus jį matė šiaip, tik pasisveikindavo, niekada nebendravo. Įvykius jis, J. S. pamena tos dienos iki to momento, kai su jo, A. S. automobiliu privažiavo iki A. M. namų išleisti jį namo. Nuo to momento prisimena tik kelis momentus. Matyt, jis, J. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad ištempė kaltinamąjį iš automobilio, pradėjo jį smūgiuoti, mušti, jis, J. S. nepamena. Jis, J. S. prisimena tik tai, kad nuo automobilio ėjo žemyn atbulas nuo kaltinamojo, kuris puolė jį kumščiais, jais mosikavo. Jis, J. S. prašė liautis, sakė, jog yra girtas ir nenori su juo muštis, o A. M. kartojo: „ką, tu silpnas, tu gi treniruojiesi, tai parodyk, ką moki“. Bet A. M. jo, J. S. neklausė. A. M. dvejose vietose prakirto jam, J. S. lūpą, iki šiol ant vienos yra randas, o kita lūpa buvo visa mėlyna, kaip pamatė kitą dieną, buvo visas kruvinas. A. M. trenkė jam, J. S. du kartus į krūtinę, o nuo trečio smūgio jis, J. S. pargriuvo. J. S. paaiškino, kad bandė nueidamas atmušinėti A. M. smūgius, bet kaltinamajam nesmūgiavo, nes nenorėjo muštynių. Jis, J. S. nugriuvo nuo paskutinio smūgio į krūtinę. J. S. prisimena tris smūgius į krūtinę, o paskui prisimena, jog sėdi savo automobilyje ant galinės sėdynės, ir šiek tiek už įvykio vietos apie 30 metrų įsodino į automobilį jo, J. S. draugę D. B.. D. B. nuo automobilio buvo nuėjusi maždaug 30 metrų, o ta vieta, kur jis, J. S. pargriuvo, buvo 15-20 metrų atstumu nuo automobilio. Įvykis buvo tarp automobilio ir D. B.. Įvykį D. B. galėjo matyti, nes gatvė ten apšviesta. R. S. stovėjo prie automobilio ir nieko nesiėmė, pastarasis matė įvykį. Jis, kaltinamojo motinos nematė, D. B. sako, kad motina nebuvo išėjusi, jos nebuvo. Jis, J. S. nugriuvo ant nugaros ir atsitrenkė ant asfalto su galva, jam nuo rankos nukrito laikrodis, kurį A. M. su koja nuspyrė į šoną. Trys smūgiai buvo vienas po kito. Jis, J. S. reiškia civilinį ieškinį 80 000 Lt sumai neturtinės žalos atlyginimo, o turtinės žalos neprašo, nes vaistus ir gydymą apmokėjo Ligonių kasa. Jis, J. S. 10 dienų gulėjo ligoninėje ir visą mėnesį buvo reabilitacijoje Druskininkuose. Po to jam, J. S. buvo sesija, nes jis tada studijavo, jam buvo labai blogai, nes iki šiol ūžia ausyje, jis negalėjo susikaupti, negirdėjo žmonių, buvo sutrikęs, pergyvena dėl ausies, kad liko kurčias iki gyvenimo pabaigos. Tuo metu, kai buvo įvykis, dirbo, turėjo nedarbingumą, bet negautų pajamų neprašo priteisti. J. S. paaiškino, kad peilis buvo jo automobilyje, bet juo jis nemosikavo, tik pačiam kaltinamajam paprašius parodė judesį link pastarojo. Prieš tą peilį pas A. M. rankoje pamatė mažas manikiūrinės žirklutes, kurias laikė kumštyje, o ašmenys buvo išlindę į išorę. Jis, J. S. paklausė, kam A. M. jų reikia, į ką pastarasis atsakė, kad maža kas gali prieiti, kad galima būtų jomis smūgiuoti, sužaloti žmogų. Kadangi jis, J. S. buvo išgėręs, parodė savo peilį, kurį vežiojasi, nes yra žvejys, mėgsta gamtą ir prieš savaitę buvo grybauti. Jis, J. S. kaltinamajam su tuo peiliu neįpjovė, prieš tai A. M. sakė, kad lankė kursus su peiliu, mokėsi fektuoti. Kaltinamasis pasakė, kad jis, J. S. eitų link pastarojo su peiliu, o jis jam, J. S. parodys vieną pratimą. Iki to A. M. kartu su R. S. buvo surūkę dvi cigaretes žolės, gal ir trečią, jis, J. S. to nelabai prisimena. Kai jis, J. S. ėjo su peiliu, kaltinamasis sugriebė už ašmens. Jis, J. S. išsigando, padėjo peilį į automobilį, pradėjo kaltinamojo atsiprašinėti, į ką pastarasis pasakė, kad nusiramintų, kad viskas normalu, čia tik įdrėskimas. Jis, J. S. iš bagažinės ištraukė pirmos pagalbos vaistinėlę, kad surasti binto, pleistro, bet A. M. pasakė, kad nieko pastarajam nereikia, tik paprašė servetėlės, kurią jam davė. Anot J. S., peilis buvo nedidelis, patys ašmenys per delną ilgio ir jis nebuvo uždraustas nešiotis su savimi, nes ant rankenos turėjo ausytes, kad nenuslystų ranka. J. S. paaiškino, kad jie apie 21.30 val. atvažiavo prie pašto, kur įvyko incidentas su peiliu. Kai kaltinamasis įsipjovė ranką, jis, J. S. pasakė skirstytis namo, o A. M. pasakė, jog 22.00 val. pastarasis turi būti namuose, nes turi tokią nuobaudą. Apie 22.00 val. privažiavo prie A. M. namų ir daugiau nepamena. Toliau tik pamena, kad jis, J. S. nueina nuo automobilio, A. M. prakirto jam lūpą, sudavė porą smūgių į veidą, jis prašė, kad nustotų, o A. M. jį ragino, kad jis sportuoja ir parodytų ką moka, po to buvo suduoti jam 3 smūgiai į krūtinę, pargriuvo ir viskas. Kai jis, J. S. išėjęs iš ligoninės su broliu vakare privažiavo prie parduotuvės, ruošėsi į Druskininkus, priėjo A. M., pradėjo jo atsiprašinėti, prašė suprasti pastarąjį, nes jis išgėręs būna neadekvatus. Pasak J. S., iš kaltinamojo pusės jam buvo suduoti tikrai du smūgiai į veidą su kumščiu, nes viena lūpa buvo prakirsta, o viršutinė iš kairės pusės pamėlynavusi ir 3 smūgiai buvo suduoti į krūtinę. Kai A. M. smūgiavo jam, J. S. į veidą ir krūtinę, jis kaltinamajam nesmūgiavo, o prieš tai ar smūgiavo, neprisimena. Anot J. S., nepamena, kad būtų traukęs kaltinamąjį iš automobilio ir jį mušęs. J. S. parodė, kad iš pradžių jo automobilį vairavo A. M., o po to, kai su kaltinamuoju ir J. V. išgėrė butelį brendžio, A. paskambino R. S. ir pasakė, kad važiuoja pas R., pastarasis pavežios juos po miestą. Jis, J. S. pasakė, kad jis nevažiuos, nes girtas, tai tada A. M., būdamas neblaivus, nuo pašto iki Žemutinio Pavilnio nuvežė iki R. S. namų. Ten R. sėdo už vairo ir juos vežiojo po miestą. Kai vakare privažiavo prie kaltinamojo namo, nepamena, ar visi išlipo iš automobilio, ar buvo užvedimo spynelėje paliktas raktas. Kad ant jo, J. S. veido buvo kraujosruvos, matė D. B., pastaroji dar valė jį su servetėle, ryte jį matė brolis ir pastarojo žmona bei pusseserės vyras, kuris nuvežė jį į ligoninę. Iš karto nevažiavo į ligoninę, nes nemanė, kad bus taip komplikuota, dėl alkoholio poveikio nejuto skausmo. Kadangi atsibudęs ryte pasijuto labai blogai, jį gal apie 11.00 val. pusseserės vyras išvežė į ligoninę. Operacija nebuvo daryta, bet 10 dienų gulėjo su lašeline, kad būtų ištirpintas kraujo krešulys, susidaręs po kaukole. Atvykęs į ligoninę, iš karto jis, J. S. neprisipažino, kad jį sumušė, pasakė, kad pargriuvo pats. Sumušimai buvo užfiksuoti. Paskutiniai trys smūgiai buvo suduoti iš kojos į krūtinę, į saulės rezginį. Anot J. S., ne iš savo žodžių pasakė ikiteisminiame tyrime, kad nenorėjo leisti vairuoti neblaiviam A. M., todėl ištraukė pastarąjį iš automobilio. J. S. parodė, kad J. V. yra jo kaimynas ir senas draugas, jis 14.30 val. baigė darbą, susiskambino su J. V., pastarasis pasakė, kad atvažiuotų į Pavilnį, o jis, J. V. ten greit bus. Jis, J. S. privažiavo prie pašto ir gerą pusvalandį laukė, kol atvažiuos J. V., pastarajam atvažiavus, už vairo buvo A. M., šalia jo sėdėjo J. V., jis, J. S. ir dar vienas vaikinas iš Pavilnio vardu A. Jie važinėjosi ten, kur prašė J., o kaltinamasis už vairo vežiojo. Iš karto nuvažiavo prie stoties. Ten yra toks viešbutukas, kuriame gyveno moldavai. Jie jį, J. S., J. ir dar kitą tą vaikiną pavaišino moldavišku konjaku, o moldavų buvo 6 ar 7. Tą butelį konjako ir dar butelį balzamo gėrė 10 žmonių, abu buteliai buvo po 0,5 l talpos. Dar vieną butelį vienas moldavas J. davė į rankas kaip suvenyrą. Grįžus namo, pastatė J. automobilį prie pastarojo namų ir trise su tuo buteliu nuėjo prie jo, J. S. automobilio, kuris stovėjo prie pašto. Išgėrė tą vieną butelį ir dar nuėjo į parduotuvę, kur jis, J. S. nupirko 0,7 l talpos škotiško viskio „Grand“ savo sūnaus 5 metukų gimtadienio proga. Išgėrę šį butelį automobilyje, nusprendė nuvažiuoti į miestą paimti jo, J. S. draugės D. B., jis yra išsiskyręs. Tada iškilo klausimas, kaip iš Žemutinio Pavilnio paimti R. S.. Jis, J. S. pasakė, jog nevairuos, nes yra girtas. A. M. pasakė jam, J. S. nepergyventi, kad iki R. jis, A. M. nuvažiuos pats. Kaltinamasis atsisėdo už vairo ir nuvažiavo iki Žemutinio Pavilnio, kur pasiėmė R. ir kaip buvo toliau, jau pasakojo. Kai išgėrė 0,5 l talpos konjako butelį, jie trise nuėjo į parduotuvę ir jis, J. S. pavaišino vyrus viskiu „Grand“, 0,7 l talpos. Daugiau alkoholio nepirko. Kai grįžinėjo iš miesto į Pavilnį, buvo užsukę į degalinę, A. ragino jį, J. S. nupirkti dar vieną butelį, bet jis nesutiko. J. S. paaiškino, kad iki to įvykio ir to įvykio metu kartu su D. B. negyveno, dabar gyvena, pastaroji yra jo sužadėtinė, draugauja su ja nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio. Jis, J. S. dirbo virėju japonų restorane, po to įvykio jau nesportuoja, iki to lankė Kung Fu treniruotes, tos treniruotės nepastūmė jo santykių aiškinimuisi su kaltinamuoju, jam kaltinamasis nėra draugas. Pasak J. S., iki to įvykio galvos traumos neturėjo, anksčiau buvo vieną sykį pats nuvažiavęs į ligoninę, nes buvo sumuštas, nugriuvo ant galvos, jam šiek tiek skaudėjo galvą. Tai buvo prieš 2-3 metus iki to įvykio, jam, J. S. buvo diagnozuotas nežymus smegenų sutrenkimas, bet ligoninėje nesigydė. Tada jokių klausos pažeidimų, ūžimų ausyje, galvoje nebuvo. Tada jis, J. S. ambulatoriškai nesigydė ir tuo metu buvo blaivas. Ūžimus išgirdo po šio įvykio sekančią dieną, kai atvyko į ligoninę. J. S. paaiškino, kad po šio įvykio iš karto nevažiavo į ligoninę, nes buvo girtas, todėl nejuto skausmo, nežinojo, kad skilusi kaukolė. Anot J. S., jis nežino, kuria ranka jam smogė kaltinamasis, jam buvo prakirsta iš dešinės pusės apatinė lūpa kampe ir pamėlynavusi viršutinė lūpa iš kairės pusės. Jis, J. S. nugriuvo nuo trečio kaltinamojo smūgio jam į krūtinę, į saulės rezginį. Nežinodamas pasekmių, jis, J. S. nesakė gydytojui, kad buvo sumuštas, kad atlikti med. tyrimą. Kai atliko galvos peršvietimą, paaiškėjo, jog pas jį, J. S. krešulys, trūkusi kaukolė, kad negirdi ir negirdės viena ausimi, nes trūkęs nervų tiltelis. Gydytojai sakė, jei krešulys neištirps, jam, J. S. bus gręžiamos dvi skylės, kad išsiurbti krešulį, tai savaime, jis buvo išsigandęs, jog brausis į jo smegenis, kad operacija gali nepavykti, buvo palūžęs, buvo depresija, naktimis jis verkdavo, artimieji viską matė. J. S. paaiškino, kad jei būtų buvęs blaivas, nuo trečio smūgio nebūtų nugriuvęs ir A. M. nebūtų jam spyręs trijų smūgių, jis būtų apsigynęs. Išgėręs jis, J. S. buvo bejėgis, kaip ta mėsa, kurią galima spardyti. Jis, J. S. laikėsi ant kojų, bet buvo nepasiruošęs ir nenorėjo muštis, konfliktuoti. Pasak J. S., kaltinamasis buvo mažiau išgėręs tais dviem buteliais, kuriuos jie išgėrė mieste ant 10 žmonių, bet kaltinamasis su R. S. buvo surūkę 2 cigaretes žolės (narkotikų). Anot J. S., rūkė žolę, nes dar dieną, kai jie važinėjosi po miestą ir J. su mongolu buvo nuėjęs į parduotuvę, jie stovėjo ir kalbėjosi, ir kaltinamasis sakė, kad nepraleidžia nei vienos dienos neparūkęs žolės. Su jais buvo apie 10 žmonių, kai gėrė, ten buvo daugiau mongolų, bet su kuriais gėrė, jų buvo kokie 6. (2 t. b.l. 48-51)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo R. S. parodymus, kai jis 2012-06-21 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis - geri pažįstami, abu iš Pavilnio. Jo, R. S. paprašė atsisėsti už vairo, jis nuvežė, nuvažiavo paimti panelės. Po to sėdėjo Pavilnyje prie pašto, bendravo, juokėsi, stovėjo lauke. Kažkas užėjo J. S., pastarasis išsiėmė didelį peilį, kuriuo pradėjo mosikuoti. Jie liepė J. S. padėti peilį į vietą, į automobilį, A. M. norėjo atimti iš J. S. tą peilį, bet J. S. A. M. patraukė ir perpjovė A. M. rankos delną nuo nykščio į apatinę delno pusę. Maždaug 21.45 val. A. M. paskambino mama ir liepė atvykti namo. Jie atsisėdo į automobilį, nuvažiavo, atsistojo prie A. M. namo. Ten stovėjo, šnekėjosi. J. S. su savo pana išlipo iš automobilio, o A. M. atsisėdo padaryti garsiau muziką. Jis, R. S. kai būna už vairo, raktus automatiškai išima, jie pas jį buvo. J. S., matyt, pagalvojo, kad A. M. nori važiuoti ir pradėjo kaltinamąjį traukti iš automobilio. A. M., kad pagarsinti muziką, persėdo į vairuotojo sėdynę, o jie stovėjo lauke. J. S. pradėjo traukti A. iš automobilio, daužyti jį su kojomis, alkūne, šaukė, kad A. M. liptų iš automobilio. Jie ramino J. S., sakė, kad A. tik muziką reguliuoja. J. S. ištraukė A. M. iš automobilio, o kaltinamasis jį ramino. J. S. pradėjo šūkauti, tada pastarojo panelė irgi pradėjo jį raminti, sakydama, jei nenusiramins, ji išeis, bet jis vis tiek pradėjo savo veiksmus – trankytis, stumdytis. J. S. pradėjo stumdyti A. M., mosikuoti kojomis, rankomis, trenkė porą kartų su alkūne ir koja į kūną. Su alkūne trenkė į sprandą, tiksliai nežiūrėjo, o su koja į korpusą. J. S. stumdėsi, o A. pastarąjį ramino. Kai A. M. nueidinėjo, J. S. pradėjo kojas aukštai kilnoti, pakėlė koją, paslydo ir dribo aukštielninkas ant nugaros. Nukentėjusysis nugriuvo, nes neišlaikė pusiausvyros. Pasak R. S., A. M. nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Jis, R. S. matė, kai nukentėjusysis įpjovė su peiliu kaltinamajam ranką, o kurią, nepamena, jis buvo blaivas. Kai nukentėjusysis stumdėsi, jis, R. S. bandė pasakyti, jog nustotų, bet jo neklausė. Kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, D. B. šalia nebuvo, pastaroji kažkur nuėjo, kai J. S. pradėjo traukti A. M. iš automobilio. Kaltinamojo mama stovėjo prie vartelių. Nuo nukentėjusiojo rankos buvo nukritęs laikrodis, gal jis atsisegė. Nukentėjusiajam laikrodį atidavė, atrodo, kad A. M. pakėlė jį. Jie dviese su A. M. pakėlė J. S. nuo asfalto, nuvedė prie automobilio, J. S. norėjo pats vairuoti. Kaltinamojo mama dar sakė, kad J. S. girtas nevairuotų automobilio ir jis, R. S. pasisiūlė pastarąjį nuvežti namo, jis nuvežė J. S. namo. Nuvažiavo, surado J. S. draugę, kurią nuvežė namo. Nukentėjusiojo draugę rado prie Džiaugsmo gatvės, pavažiavus gal 200 metrų nuo įvykio vietos. Pasak R. S., D. B. negalėjo matyti įvykį, įvykį matė A. mama, kuri stovėjo prie vartelių. Nepamena, nuo kurio momento prie vartelių stovėjo kaltinamojo mama. Jie stovėjo lauke. Jis, R. S. pasakė A. padaryti garsiau muziką, A. M. atsisėdo į vairuotojo sėdynę pagarsinti muzikos, pastarasis nepersėdo iš keleivio sėdynės į vairuotojo sėdynę. J. S. smūgiavo kaltinamajam, kai traukė pastarąjį iš automobilio, tik nepamena, pirmą smūgį sudavė ar su alkūne, ar su kojomis, buvo tamsoka. Anot R. S., iki įvykio kaltinamasis gėrė, rūkė paprastas cigaretes, bet ne žolę, rūkė ne tabaką, o tiesiog cigaretes. D. B. nebuvo prie jų kurį laiką. Kai J. S. pristojo prie A. M., D. B. iš karto pasakė: „arba baikit, arba ji išeina“, nebaigė, pastaroji iš karto nuėjo, turbūt supyko ant nukentėjusiojo. Jis, R. S. negali pasakyti, ką sakė kaltinamojo mama, kai viskas vyko, pastaroji ramino nukentėjusįjį, kai šis norėjo sėsti už vairo, sakė nevažiuoti, nes girtas. Tai buvo po J. S. nukritimo. Jis, R. S. dar J. S. klausė, gal greitąją medicinos pagalbą iškviesti, į ligoninę nuvežti, bet J. S. pasakė, kad pastarajam nieko nereikia, niekur nevažiuos. Pasak R. S., neskaičiavo, kiek smūgių nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, nežino, ar nukentėjusysis pataikė kaltinamajam su alkūne į veidą, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo veidas nebuvo kruvinas, nepamena tiksliai. Jis, R. S. stovėjo šalia, buvo blaivas. Dabar teisme yra pasimetęs, jis, R. S. pasakė, kaip buvo, o kiekvieno žodžio nepamena. Ten buvo automobilis Audi, muzika automobilyje buvo per vidurį. Jie visi buvo išlipę iš automobilio, stovėjo lauke šalia jo, A. M. nebuvo perlipęs iš keleivio sėdynės į vairuotojo sėdynę. Jis, R. S. dar buvo nuėjęs atlikti savo gamtinius reikalus, atsisuko ir pamatė. Nežino, gal kaltinamasis ir lipo kur automobilyje, automobilio pavara rankinė. R. S. paaiškino, kad peilio geležtė buvo gal ant teisėjos stalo gulinčio kodekso dydžio, gal trumpesnė, tiksliai pasakyti negali, ten medžioklinis peilis. Kaltinamajam buvo įpjauta, berods, kairė ranka statmenai nuo nykščio. Kaltinamasis ėmė peilį už ašmens, kad paimti iš nukentėjusiojo peilį ir padėti jį į automobilį. Nukentėjusysis su peiliu mosikavo išlipęs iš automobilio lauke. Nežino, iš kur iš automobilio ištraukė tą peilį. J. S. automobilyje sėdėjo su panele, atrodo, ant galinės sėdynės, o kurioje vietoje, tiksliai nepamena. Kaltinamasis irgi automobilyje sėdėjo, gal prieky, gal gale. Gąsdinimas peiliu vyko lauke, kai stovėjo Pavilnyje prie pašto, dar nenuvažiavus iki kaltinamojo namų. Paskui buvo rodos normaliai, po to paskambino kaltinamojo motina, kad pastarajam reikia namo. Po pasimosikavimo su peiliu, viskas buvo normaliai, pretenzijų niekas niekam neturėjo. Pasak R. S., A. M. gal ir juokavo su D. B., o ar flirtavo su pastarąja, nežino kaip atsakyti. Jam, R. S. paskambino A. M. apie 18.00 val., kad pavežiotų, jau tamsu buvo gatvėje. Nukentėjusysis buvo gerokai girtesnis už kaltinamąjį. Kur išėjo D. B., nežino. Automobilyje D. B. gėrė brendį, buvo ir alaus. Jie visi gėrė, bet alaus, rodos, negėrė, tik brendį. Brendį „Gloria“ pirko kas, nežino, J. S. su A. M. ėjo į parduotuvę. Kai J. S. nugriuvo, atstumas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo apie 2 metrus. Anot R. S., J. S. nugriuvo ne nuo smūgio, pastarasis pakėlė aukštai koją ir neišlaikė pusiausvyros, buvo girtas, jis staigiai pakėlė koją. Nuo automobilio iki J. S. nugriuvimo vietos buvo gal 5-6 metrų atstumas. Nukentėjusysis iki tos vietos ėjo, nežino kaip, priekiu, ar atbulas, pastarasis stumdėsi, šokinėjo, tai šonu, tai taip. Jie, t.y. A. M. su J. S., buvo nuėję toliau nuo automobilio, o kokiu atstumu, nežino. Jis, R. S. visą laiką įdėmiai nežiūrėjo, gal nusisukęs buvo ir kai atsisuko, pamatė, kad J. S. pakėlė koją. Savo reikalais išėjęs buvo tuo momentu, kai A. M. muziką reguliavo. Anot R. S., nuo atvažiavimo iki nukentėjusiojo nugriuvimo praėjo gal 15-20 minučių. Gatvėje lempos degė, bet lauke buvo tamsu. Įvykio vieta nelabai gerai buvo apšviesta. Prie jo, R. S. jie išgėrė 2 butelius alkoholio, vienas buvo nepilnas ir kitas. Jis, R. S. privežė prie A. M. namo vartų. Ten dviejų aukštų namas, be A. M. gyvena ir daugiau šeimų. A. M. gyvena pirmame aukšte. Tarp automobilio ir namo buvo tinklinė tvora, pro kurią matosi, kas atvažiuoja, o A. M. buto langai išeina į kiemo pusę. R. S. paaiškino, kad kai J. S. nukrito, pastarojo galva buvo tolyn nuo automobilio, o kojos – į automobilį. Nukentėjusysis ėjo link A. M., o kaltinamasis traukėsi į automobilį, turbūt taip buvo, jis, R. S. kiekvieno žingsnio nežiūrėjo, kažkuriuo momentu buvo nusisukęs. Kai nukentėjusysis traukė kaltinamąjį iš automobilio, tada jam smūgiavo. (2 t. b.l. 51-54)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojos T. B. parodymus, kai ji 2012-06-21 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, santykiai geri, nukentėjusysis gyvena Pavilnyje. Prieš 15-20 minučių iki 22.00 valandos paskambino sūnui, kuriam buvo namų areštas ir įspėjo, kad greitai vyktų namo. Kaltinamasis pasakė, kad yra netoli, prie pašto ir atvažiavo. Iš automobilio išlipo visi – R. S., J. S., jos, T. B. sūnus. R. S. sėdėjo už vairo, nes pastarasis buvo blaivas. Mergina lipo, atrodo, nuo galinės sėdynės, ji matė, kad pastaroji lipo iš automobilio. Ji, T. B. tuo metu paėmė šunį ir išėjo iš namo. Išlipusi mergina apėjo automobilį ir nuėjo gatve tolyn, tik pastarosios balti aulinukai matėsi, daugiau jos nematė. Tada ji, T. B. su šunimi priėjo arčiau, jie, t.y. J. su jos sūnumi juokavo ir nieko ypatingo ten nebuvo, jie nesimušė, dar J. sakė: „pasiboksuokim“. Ji, T. B. sūnui pasakė, jog užteks, reikia eiti namo. J. girtas sėdo į automobilį už vairo. Ji, T. B. pasakė, kad J. girtą ištrauktų nuo vairo, kaip pastarasis girtas vairuos. Jie J. ištraukė iš vairuotojo sėdynės. Ji, T. B. prašė, kad J. ištrauktų ir jos sūnus traukė pastarąjį, nes jis buvo girtas. Ištraukę pasodino ant galinės sėdynės už vairuotojo ir R. S. J. nuvežė namo. Po kažkiek laiko ji, T. B. paklausė R., ar nuvežė J. namo ir pastarasis patvirtino, jog nuvežė. Pasak T. B., sūnus su J. boksavosi juokais, buvo momentas, kai ji buvo nuėjusi namo, todėl nematė, jos akivaizdoje niekas nesiboksavo. Ji, T. B. nematė, kad sūnus su J. muštųsi, smūgiavimų nebuvo, jie tiesiog juokavo. Anot T. B., sūnus atrodė normaliai, J. S. buvo girtesnis už jos sūnų. A. ranka buvo įpjauta, kur tiksliai, nežino, nuo nykščio žemyn gal, ji, T. B. pastarajam rankos netvarstė, nes bijo kraujo, daugiau niekuo jis nesiskundė. Daugiau sužalojimų ant sūnaus kūno nematė, nepamena, sūnus nesiskundė, kad buvo sumuštas. Nukentėjusysis buvo išteptas krauju nuo jos, T. B. sūnaus sužeistos rankos, kai šis jį tempė iš vairuotojo sėdynės. Kraujas buvo ant nukentėjusiojo drabužių apykaklės, ji, T. B. pastarojo klausė, ar reikalinga kažkokia pagalba, J. S. sakė, kad viskas normaliai, sužalojimų ant J. S. nebuvo. T. B. paaiškino, kad D. B. nebuvo, kai išlipo iš automobilio, pastaroji iš karto išėjo, daugiau jos nematė, kai J. S. pasodino į automobilį, D. B. nebuvo. Kai R. J. nuvežė namo ir ji, T. B. R. S. po kažkiek laiko paskambino ir paklausė, ar nuvežė J. namo, jai atsakė, jog nuvežė. Pasak T. B., ji buvo apsirengusi su striuke, iš pradžių su šunimi pastovėjo prie tujos, paskui šunį nuvedė namo, nes šuo nemėgsta girtų ir nuėjo prie vartelių. Jie ten normaliai bendravo, ji, T. B. gyvena pirmame aukšte ir iš ten, kur ji stovėjo, viskas puikiai matėsi, be to, naktį ji dar geriau mato. Kai atvažiavo nuo pašto, visi iš automobilio išlipo patys, niekas nieko iš automobilio netraukė, to nematė. Kai jie privažiavo, ji, T. B. apsirengė striukę ir išėjo. Tada pamatė, jog mergina išlipo iš automobilio ir nuėjo tolyn. Tą vakarą sūnus nesakė, kad J. S. pargriuvo aukštielninkas ant asfalto, ar kad sūnus pastarąjį sužalojo. Jie pasistumdė ir tiek. T. B. paaiškino, kad sūnus bandė išraukti J. S. iš automobilio, kad pastarasis nevažiuotų, po to, kai ji grįžo, nuvedusi šunį. J. S. girtas sėdo už automobilio vairo. Pasak T. B., kai nukentėjusysis privažiavo prie jos namo, D. B. išėjo iš karto, pastovėjo gal 1-2 minutes ir nuėjo. Jos, T. B. prašymu R. J. S. iš karto nuvežė namo. R. telefonu jai, T. B. sakė, kad D. B. paėmė pakeliui. Anot T. B., nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, pastarąjį pasodino ant galinės sėdynės, nes buvo girtas. Jos, T. B. sūnus buvo nedaug išgėręs, buvo normaliame stovyje, bet negirtas, J. S. buvo daug girtesnis už jos sūnų. Nelabai atsimena to momento, kaip jos, T. B. sūnus išlipo iš automobilio, jie visi kažkaip išlipo iš automobilio ir viskas. (2 t. b.l. 55-56)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojos D. B. parodymus, kai ji 2012-06-21 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad su kaltinamuoju santykių jokių neturi, nukentėjusysis – jos sužadėtinis. Ji, D. B. dalyvavo įvykyje, buvo automobilyje, kai važiavo nuo jos namų prie pašto, paskui – prie kaltinamojo namų ir tada viskas prasidėjo. Pasak D. B., ji automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės kartu su nukentėjusiuoju, R. S. – prie vairo, A. M. – priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavę prie kaltinamojo namų, sustojo. Jie trise – ji, D. B., J. ir A. išlipo ir nuėjo už automobilio. R. liko sėdėti vairuotojo sėdynėje. Besikalbant, kaltinamasis pasiūlė važiuoti į miestą. Jie pasakė, jog nevažiuos, nes vėlu ir laikas namo. Tada A. nuėjo link automobilio, R. liepė išlipti iš automobilio ir pats atsisėdo į pastarojo vietą, vairuotojo sėdynę. Kaltinamasis šaukė jiems: „važiuojam į miestą“. Ji, D. B. J. pasakė, kad negi A. važiuos su pastarojo automobiliu į miestą, kur gali ką nors pridaryti ir paprašė, kad J. S. prieitų ir pasakytų Andrejui išlipti. J. S. priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir liepė A. išlipti. A. M. nelipo, kvietė važiuoti kartu. Tada J., liepdamas išlipti, paėmė A. už rankos ir patempė. Tada A. išlipo ir prasidėjo muštynės. A. pradėjo mojuoti rankomis, dėl ko, priežasties nežino. J. liepė A. ramintis, sakė, kad su kaltinamuoju J. nesimuš. A. sakė: „parodyk, kaip tu ten moki“, nes J. anksčiau treniravosi, sportavo. Tada A. trenkė J. į veidą, sužalojo pastarajam abi lūpas, su koja trenkė kelis kartus, gal 3-4, J. į krūtinę. J. nuo A. smūgių svyravo. Ji, D. B. stovėjo už jų, už automobilio. Pamatė, jog A. nenusiramina. R. S. stovėjo šalia jų. Ji, D. B. paklausė R., negi pastarasis nieko nedarys. Tada ji, D. B. priėjo prie J. su A. ir pasakė, jog iškvies policiją, bet į tai niekaip nesureagavo. Tuomet ji, D. B., praėjusi tarp automobilio ir jų, atsidūrė kitoje pusėje, automobilio priekyje, o kai viskas prasidėjo, ji buvo prie automobilio galo. Atsidūrusi automobilio priekyje, pamatė, kad J. nukrito nuo A. smūgio su koja, šitą tiksliai matė. Ji, D. B. praėjo tarp automobilio ir jų, paėjo šiek tiek toliau, kur automobilio priekis, atsisuko ir pamatė, kaip J. krito nuo A. kojos smūgio. Ji, D. B., išlipusi iš automobilio, niekur neišėjo, visą laiką matė įvykį. Pasak D. B., A. M. mamos nematė, nežinojo, kaip atrodo kaltinamojo mama, pastarąją pirmą kartą gyvenime pamatė, kai teisme susirinko į pirmą posėdį. Kai J. S. nugriuvo, R. pastarąjį pakėlė, įsodino į automobilį ant galinės sėdynės, tada privažiavo prie jos, D. B.. Tuomet J. S. išlipo ir priėjo prie jos, D. B., ji įsodino J. vėl į automobilį ir atsisėdo priekinėje sėdynėje prie R. Tada važiavo namo, ją, D. B. parvežė namo, A. M. išėjo namo. D. B. paaiškino, kad kaltinamojo mamos nematė, šuniuko nematė, tada buvo apsiavusi rudos spalvos batus, apsirengusi juodos spalvos kelnes, juodos spalvos tunika, odine striuke su pūku ir languotu šaliku, šviesiai rudu su raudonu. Ji, D. B., praėjusi tarp automobilio ir jų, nuėjo šiek tiek toliau, kelis metrus, už automobilio priekio, atsistojo prie kampo ir stovėjo, niekur nėjo. Pasak D. B., gal 21.30 val., tiksliai nepamena, ją paėmė iš miesto nuo Pylimo gatvėje esančio knygyno. Jai, D. B. paskambino J. ir paprašė išeiti, jai atėjus, automobilyje buvo R., A., J. ir J. Alkoholis jau buvo automobilyje, kai ji, D. B. atėjo, iš kur, nežino. Jie nuvažiavo į Pavilnį, prie Gurių esančioje degalinėje jie nupirko kavos, šokoladuką. Į degalinę pirkti ėjo J. su J., o jie visi liko sėdėti automobilyje. Kai jie grįžo, jie nuvažiavo į Pavilnį prie pašto, kur stovėjo. Kai privažiavo prie pašto, J. išėjo namo. Anot D. B., automobilyje buvo viskis, brendis, kurį gėrė J., A. ir ji kažkiek išgėrė, R. negėrė. Kaltinamasis buvo pusgirtis, J. irgi išgėręs. Kaltinamasis buvo mažiau išgėręs negu nukentėjusysis. Matėsi, kad J. S. girtas. D. B. paaiškino, kad peilį matė, kai stovėjo prie pašto. Ji, D. B. ir R. buvo automobilyje, klausėsi muzikos. A. su J. stovėjo prie automobilio priekio ir kalbėjosi. Tada J. iš daiktų dėtuvės paėmė žvejybinį peilį, kad parodyti A. J. išėmė iš įmautės peilį, parodė jį A., kuris kažkaip paėmė peilį už ašmens ir patraukė. Tuo metu, kai J. ėmė peilį, ji, D. B. išlipo iš automobilio. Ji, D. B. dar perspėjo, kad būtų atsargūs, nesusipjaustytų. Tada A. M. išsitraukė manikiūrines žirklutes, kurias užsidėjo ant rankos aštriais ašmenimis į viršų ir pradėjo mojuotis. Ji, D. B. A. M. pasakė: „atsargiai, nes kraujas bėga tau iš rankos“. Paklausė J., gal pastarasis automobilyje turi pleistro, ar gal apskritai reikia važiuoti siūti, į ką A. pasakė, kad nieko nereikia. Jie paėmė iš vaistinėlės bintą ir apibintavo A. ranką. Stovint prie pašto ji, D. B. norėjo į tualetą ir nuėjo į krūmus, kai J. išėjo namo. Kai privažiavo prie A. M. namo, buvo tamsoka, bet degė porą žibintų. Negali nurodyti metrais, kokiu atstumu paėjo nuo automobilio priekio iki kampo, kur stovėjo. Pasak D. B., ji nesakė taip, kad jei A. M. ir J. S. nebaigs stumdytis, ji išeis, ji niekur neišėjo. Ji, D. B. praėjo pro juos, paėjo tam tikrą atstumą ir sustojo, ji bijojo, kad ir ją užkabins. D. B. paaiškino, kad po šio įvykio nukentėjusiojo sveikata pasikeitė, pastarasis negirdi viena ausimi, jam ūžia ausyje, skundžiasi tuo, kai paklausia. Dabar nukentėjusysis jau priprato prie tokios būklės, o iš pradžių pastarajam ūžesys ausyje labai trukdė, visiškai pakeisti gyvenimo būdą jam nereikėjo. Iki įvykio J. S. aktyviai sportavo, o po įvykio nesportuoja, anksčiau J. S. sportavo profesionaliai, sportuoti pastarajam patiko. Pasak D. B., kai J. išėmė iš daiktų dėtuvės peilį, ji išlipo iš automobilio. J. parodė A. peilį ir kaltinamasis iš karto čiupo už jo ašmens. Iš nukentėjusiojo pusės jokių provokuojančių veiksmų nebuvo, pastarasis negąsdino, nebandė durti. Ją, D. B. tada nuvežė namo, ji nepasiliko su nukentėjusiuoju. Kitą dieną nevažiavo į ligoninę, nes buvo universitete, po pietų J. jai, D. B. skambino, bet ji nepakėlė, buvo kitame kambaryje, o paskui rado žinutę, kad J. guldo į ligoninę. Anot D. B., blaiviausia iš visų buvo ji, vairuotojas šiaip keistas pasirodė, nes R. S. ir A. M. rūkė žolę, suko ją, ir kvapas buvo kitoks nei cigaretės ar tabako. (2 t. b.l. 56-58)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo M. S. parodymus, kai jis 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis, santykiai geri, kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Apie įvykį žino iš brolio, kuris pasakojo, jog susitiko su kaltinamuoju, išgėrinėjo automobilyje. Pasak M. S., lyg tai A. M. norėjo važiuoti už vairo, jo brolis neleido, pradėjo traukti kaltinamąjį iš automobilio, o A. pradėjo stumdytis, trenkė jo broliui į veidą. J. paprašė A. nesimušti, kam pastarajam to reikia. Tada A. spyrė jo, M. S. broliui iš kojos į krūtinės sritį ir daugiau brolis jau nieko neprisimena. Apie įvykio aplinkybes iš brolio sužinojo kitą dieną po įvykio, kai ruošdamasis ryte į darbą paklausė, kas atsitiko, brolis pasakė, jog susimušė. Anot M. S., įvardijo kas brolį sumušė, o kaip viskas buvo, įvardijo jau ligoninėje, praėjus gal 2-3 dienoms po to, kai brolį paguldė į ligoninę. Į ligoninę brolį nuvežė pusseserės vyras. Atsikėlęs į darbą, pamatė, kad koridoriuje striukė guli kruvina. Tada užėjo pas brolį į kambarį ir pamatė pastarąjį gulintį su kruvina ausimi, praskelta, mėlyna lūpa ir visa pagalvė buvo kraujuota. Jis, M. S. brolį pažadino ir paklausė, kas atsitiko. Brolis pasakė, kad pastarąjį sumušė A. M.. Paskui iš žmonos sužinojo, kad jo, M. S. brolį švogeris nuvežė į ligoninę. Į ligoninę brolio aplankyti nuvyko gal po 2 dienų. Nepamena, ar buvo kalba su broliu, kad reikia kreiptis į policiją, lyg ir sakė. Pasak M. S., muštynių pasekmės: brolis negirdi viena ausimi, dabar negali dėl to sportuoti, dėl ko labai pergyvena. M. S. paaiškino, kad tuo metu su broliu gyveno kartu, kai užėjo į kambarį, brolis gulėjo ant nugaros, ausis buvo kruvina, iš jo pusės įeinant, buvo praskelta viršutinė lūpa ir pagalvė kruvina. Nepamena, per kiek laiko nuo to įvykio buvo kreiptasi į policiją. Anot M. S., brolis sportavo sun kung fu, tai kovinė sporto šaka. Nepamena, kada brolis buvo pirmą kartą apklaustas policijos komisariate, gal praėjus metams po įvykio. Po patirtos traumos brolis negirdi viena ausimi, jam apmaudu, jog ne visada iš pirmo karto išgirsta, negali sportuoti. (2 t. b.l. 81-82)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojos E. S. parodymus, kai ji 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusysis – jos sutuoktinio brolis, santykiai geri, kaltinamojo nepažįsta. Apie įvykį girdėjo, kaip pasakojo nukentėjusysis, jai asmeniškai pastarasis apie įvykį nepasakojo, paskui girdėjo, kad kažkas sumušė, bet ji nesigilino. Pasak E. S., jie su vyru ir pastarojo broliu gyvena viename name. Datos nepamena, atrodo pavasarį, buvo jau prieš pietus, kai ji, E. S. išeidinėjo iš savo kambario, o iš priešais esančio kambario išėjo J., kuris svyravo į visas puses, eidamas į tualetą. Jai, E. S. paklausus, kas yra, J. pasakė, jog pastarajam labai skauda galvą. Kai paskui užėjo į J. kambarį, pamatė, jog patalynė, pagalvė kruvina, J. striukė kabėjo irgi kraujuota. Paskui su J. nesikalbėjo daugiau apie tai. Pasak E. S., matėsi kraujas prie ausies, ant veido sužalojimų nepamena, į ligoninę J. vežė švogeris. J. jai, E. S. nepasakojo, kaip viskas atsitiko. (2 t. b.l. 82)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo S. T. parodymus, kai jis 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusysis – žmonos pusbrolis, kaltinamojo nepažįsta. Jam, S. T. paskambino J. S. ir paprašė nuvežti pastarąjį į ligoninę. Kai atvažiavo pas J. S., pastarasis gulėjo, jis J. S. pažadino, pastarasis buvo beveik praradęs orientaciją. Jis, S. T. padėjo J. S. nulipti nuo antro aukšto, nukentėjusysis lipo laikydamasis už sienos, buvo be koordinacijos. Ligoninėje J. S. eiti beveik negalėjo, ėjo labai silpnai, todėl davė vežimėlį, su kuriuo pastarąjį vežiojo. Pasak S. T., nukentėjusysis pats jam paskambino, paprašė nuvežti pastarąjį į ligoninę. Atvažiavus, J. S. buvo be koordinacijos, pakaušyje buvo matyti kraujas, ant veido sužalojimų nepamena. J. sakė, kad pastarajam labai skauda galvą, paprašė nuvežti į ligoninę. Nukentėjusysis sakė, kad pastarąjį pastūmė, jis krito aukštielninkas ir susižalojo galvą. J. sakė, jog pastūmė pastarojo tolimas pažįstamas. Jis, S. T. J. nuvežė į Lazdynuose esančią greitosios pagalbos ligoninę, su J. S. ten prabuvo 3-4 valandas, kol pastarąjį paguldė į palatą ir tada išvažiavo. Pasak S. T., J. sakė, kad pastarajam sudavė, jis krito ant žemės ir nuo to momento nieko nepamena. Nukentėjusiojo veido išraiška buvo tokia, lyg pastarasis nieko nesuvoktų, o sumušimų ant jo veido nepamena. S. T. paaiškino, kad jis nukentėjusįjį nuvežė į ligoninės priimamąjį, pastarąjį apžiūrėjo aukšto ūgio, gal 70 metų amžiaus gydytojas, jo pavardės nepamena. Nukentėjusysis faktiškai iš karto negirdėjo viena ausimi, vis atsukdavo kitą ausį, kai pastarajam ką sakydavo. Kitų požymių, kad nukentėjusiajam sužalota ausis, nebuvo. Anot S. T., J. negirdėjo kaire ausimi. (2 t. b.l. 82-83)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo J. V. parodymus, kai jis 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis – pažįstami, bendrauja su abiem, jis buvo su jais visą dieną ir kai išėjo namo, viskas buvo normaliai. Ryte atsikėlus, jam, J. V. paskambino J., paprašė nuvežti pastarąjį į ligoninę, kad jam skauda galvą, apie muštynes nieko nesakė. J. į ligoninę nenuvežė, nes negalėjo. Jie su nukentėjusiuoju gėrė alkoholį, o A. M., kiek pamena, vairavo, po to pastarasis, atrodo, gėrė. Pasak J. V., agresyvumo iš A. pusės, kol jis buvo su jais, nebuvo. Jis, J. V. nematė, ar kas rūkė „žolę“. Jie gėrė automobilyje, neišlipant iš jo, t.y. jis, J. V., nukentėjusysis, kaltinamasis ir R. S.. Paties įvykio jis nematė, prieš tai išėjo namo. Kitą dieną paskambinęs, J. S. sakė, jog sumušė galvą ir prašė nuvežti į ligoninę, jis, J. V. neturėjo laiko, todėl J. S. nenuvežė. Nepamena, iš kur sužinojo apie įvykį. Anot J. V., seniau su kaltinamuoju dažnai bendraudavo, dabar – ne, kaltinamasis yra draugiškas, problemų nebūdavo. Nepamena, kurioje vietoje jie išsiskyrė, lyg tai prie pašto. J. V. paaiškino, kad jie gėrė važinėdami po visą miestą, kol jis buvo, jokio peilio nebuvo. Iš pradžių kaltinamasis buvo blaivas, vairavo automobilį. Kadangi jis, J. V. pats buvo girtas, tai nežino, kokio girtumo buvo jie. (2 t. b.l. 83-84)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka nukentėjusiojo J. S. parodymus, kai jis 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje prabuvo 10 dienų, 8 dienas visą parą buvo statomos lašelinės, kad galvoje ištirpinti krešulį. Pasak J. S., jį gydžiusio gydytojo pavardės nepamena. Po ligoninės išvyko reabilitacijai į Druskininkus. Po to, jokio gydymo nebuvo. Maždaug po mėnesio su nukreipimu iš ligoninės nuvyko į Santariškių klinikas pasitikrinti, ar gali atstatyti savo klausą. Jam, J. S. ūžė galvoje, ausyje, o kito skausmo jis nejuto. Šiai dienai jaučiasi normaliai, tačiau sportuoti negali, jam, J. S. iš karto svaigsta galva, negirdi viena ausimi, kurioje pastoviai ūžia. Jis, J. S. dirba restorane, virtuvėje ir neprigirdi ką pasako vyr. virėjas ar padavėjas. To įvykio aplinkybes gerai pamena iki muštynių, o kas buvo po to, tarpais prisimena. (2 t. b.l. 84)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo R. A. D. parodymus, kai jis 2012-11-13 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad jis 40 metų dirba (duomenys neskelbtini), Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje yra ligonių konvejeris, apie šią bylą nieko negali pasakyti, kaltinamojo nepažįsta. Nepamena, ar prieš porą metų į juos kreipėsi pacientas J. S.. Pasak R. A. D., medicininiuose dokumentuose fiksuoja visus sužeidimus, visa informacija pildoma specialiame lape, paciento apžiūros protokole. Jeigu būtų matomi sužeidimai, nors pacientas apie juos nieko ir nesako, jie vis tiek fiksuoja. Jeigu yra sunkus kūno sužalojimas, kuriuo žmogus skundžiasi, yra atkreipiamas dėmesys ir į kitus sužalojimus, pvz. veido sumušimus ir pan. Pirminės apžiūros metu fiksuojamos visos sumušimų žymės. Anot R. A. D., jeigu nukentėjusysis atvyktų į teismo posėdį, vizualiai į pastarąjį pažiūrėjęs jo neprisimintų, nes pas juos pacientų konvejeris, žmonės keičiasi kasdien. R. A. D. paaiškino, kad jei pacientas prašo kažko nerašyti, jie vis tiek rašo, nes privalo parašyti. Liudytojui pateikus apžiūrai J. S. gydymo stacionarę ligos istoriją (2 t., b. l. 64), R. A. D. parodė, kad J. S. atvykęs skundėsi, jog svaigsta galva, pykina, vemia. Būklė patenkinama, oda – nieko ypatinga, matomos gleivinės – nieko, liežuvis drėgnas, pilvas – nieko, kvėpavimas vezikulinis, sąmoningas – 15 balų pagal Glazgo komų skalę, pilnai orientuotas, laiko ir vietos atžvilgiu viską prisimena, viską suvokia. R. A. D. paaiškino, kad retrogradinė amnezija reiškia, jog po traumos kartais ne viską prisimena, o šiuo atveju yra neigiama, kas reiškia, jog viską prisiminė. Yra vyzdžių skirtumas, kairysis platesnis, jautrumas šviesai – nieko ypatinga, negirdi dešine ausimi, todėl yra įtarimas, kad pažeistas kaukolės pagrindas. Judino visas galūnes, refleksai vienodi, jutimai nesutrikę, pilvo refleksai vangūs, o tokie būna prie galvos traumų. Dubens organų funkcija nesutrikusi. Teigiamas Kernigo simptomas, kai kilnojamos kojos, žiūrima, ar ištiesia jas, ar neištiesia, kas rodo, jog yra arterinė hipertenzija. Pakaušio srityje šašas. Kompiuterinis galvos ištyrimas – pakauškaulio lūžimas su dešinės piramidės pažeidimu, oras galvoje, vadinasi į smegenis pakliuvęs oras. Vizualiai – tik šašas pakaušio srityje, ant veido – nieko neaprašyta, vadinasi ant jo nieko nematė. Pasak R. A. D., jo diagnozė – galvos smegenų kontūzija, pakauškaulio lūžimas, vidurinės dešinės galvos pneumocehalia – oras smegenyse. Anot R. A. D., jeigu šašas ant pakaušio, tokia trauma galėjo atsirasti matyt dėl kritimo. Nuo tiesioginio smūgio gali tik būgnelis trūkti, bet jeigu trūksta kaukolė, dažniausiai dėl kritimo ant pakaušio. Tiksliau galėtų pasakyti ekspertai. Pagal tai, jog šašas ant pakaušio, jie negali pasakyti, ar pats krito, ar buvo pastumtas, tą nustato teismo ekspertizė, o jie tik konstatuoja faktą. (2 t. b.l. 96-97)

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo A. R. parodymus, kai jis 2012-11-13 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, apie bylą nieko nežino. Liudytojui pateikus apžiūrai J. S. gydymo stacionarę ligos istoriją (2 t., b. l. 64), A. R. parodė, kad diagnozė yra pagrindinė liga, komplikacijos ir lydinčios ligos. Lydinčių ligų nėra įvardinta. Pagrindinė liga yra galvos smegenų sumušimas, vidutinė forma, pakauškaulio lūžimas ir kaukolės pamato lūžimas iš dešinės pusės, priekinės daubos lūžimas ir yra priekinės daubos lūžimo pasekmė – smegenų skysčio nutekėjimas per nosį. Jo, A. R. išvardinti kaulai yra pakaušyje, vidurinė dauba – kaukolės pamatas giliau dešinėje pusėje ir priekinė pamato dauba – kaktos srityje, pamatas yra giliau. Ši diagnozė diagnozuojama vertinant galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą, ten turėtų matytis lūžiai. Priekinės daubos lūžimas diagnozuotas dėl to, kad per nosį teka smegenų skystis. Pasak A. R., ne visada būna sužalojimai ant veido, kai diagnozuojamas priekinės daubos lūžimas. Guldant pacientą, daktaras kolega užfiksavo, jog išoriškai pakaušio srityje yra šašas, o veido srityje išorinių sužalojimų neatžymėta. Jei nėra išorinių traumos požymių, dar nereiškia, jog nėra rimtos traumos. Ar galėjo priekinė dauba lūžti nuo smūgio į tą vietą, kur pažymėtas šašas, tai į šį klausimą atsakytų geriausiai teismo ekspertai. Jie tik padeda šiek tiek jiems į kai kuriuos klausimus atsakyti. A. R. paaiškino, kad jeigu pamatytų vizualiai nuotrauką ar nukentėjusįjį salėje, gal ir galima kažką pasakyti, bet ar sunki galvos trauma, ar ne, pasakyti negalės, iš kur atsirado trauma, galėtų atsakytų tik teismo ekspertai. Pagal nukentėjusiojo pavardę tokio paciento neatsimena, praėjo jau du metai, o pacientų daug. Pasak A. R., abdukcijos daromos teismo medicinos ekspertų, kai siunčia tiesiogiai policija. Jie sprendžia ligonio gydymo taktiką, ar paleisti namo, ar ne ir kokius vaistus skirti, pačios ekspertizės nedaro. A. R. paaiškino, kad dauba natūraliai yra kaukolės pamato viduje, ją sudaro kaukolės kaulai. Kompiuterinėje tomografijoje matėsi pakauškaulio lūžimas, vidurinės daubos lūžimas dešinėje pusėje, o priekinės daubos lūžimas diagnozuotas pagal tai, kad per nosį teka smegenų skystis. Ne visada kompiuterinė tomografija gali tą parodyti, yra klinikiniai dalykai, kuriais remiantis yra tokia diagnostika. Jie vertina bendrą visumą, o nuotrauką gali pažiūrėti, jei ji daryta tuo metu, ar matosi mėlynės, nubrozdinimai. Iš išorinių požymių negalima pasakyti, ar patyrė sunkią smegenų traumą, ar ne. Pasak A. R., nepamena šio paciento, vizualiai išorinių sužalojimų tvirtinti negali. (2 t. b.l. 97-98)

Apklausta teisme ekspertė Jūratė Gincman Dorošenko parodė, kad yra teismo medicinos ekspertė, įtraukta į ekspertų sąrašą. Pasak J. Gincman Dorošenko, tam, kad nustatyti, kokiame lygyje buvo padarytas pakauškaulio lūžis, nukentėjusiajam buvo rekomenduota, pasiūlyta papildomai atlikti kompiuterinę tomografiją. Ji buvo atlikta 2013-03-13 ir pateikta jų konsultantei, teismo medicinos ekspertei J. M.- Č., kuri susipažino, aprašė ir pateikė išvadą. Ten nurodoma, kad 2013-03-13 atliktoje kompiuterinėje tomografijoje matomas pakaukškaulio dešinės pusės lūžis. Apačioje jis nusileidžia palei foramen magnum, maždaug 15 mm į dešinę pusę nuo pastarosios, ir užsibaigia pamate fossa occipitalis inferior, maždaug ties viduriu. Viršuje lūžio linija matoma užsibaigia ties pačiu pakauškaulio gumburu, maždaug 24 mm į dešinę nuo pastarojo. Viršutinė pakauškaulio lūžio linija nustatant šio tyrimo sužalojimo mechanizmą yra svarbi, svarbi, tam, kaip ir sakė, kad literatūroje yra tokie pastebėjimai, vertinant ar žmogus pats laisvai griuvo, ar įtakotas nuo papildomo pagreičio. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad lūžio linija užsibaigia ties pakauškaulio gumburu, tai rodo, kad žmogus griuvo aukštielninkas laisvu griuvimu, pvz.: taip griūnama apsvaigus nuo alkoholio, neišlaikius pusiausvyros. Jei būtų aukščiau, tada būtų galima kalbėti apie su papildomu pagreičiu, pvz.: po smūgio, po pastūmimo. J. Gincman Dorošenko paaiškino, kad laisvas kritimas literatūroje aprašomas, kada žmogus yra girtas, arba neišlaikęs pusiausvyros. Kada yra pastūmimas, tada žmogui suteikiamas didesnis pagreitis, galva labiau atsilošia atgal ir lūžis prasideda aukščiau pakauškaulio gumbo projekcijos.

Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka ekspertės parodymus, kai ji 2012-02-09 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atliekant J. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicininį tyrimą pagal medicininius dokumentus buvo pateikta VGPUL gydymo stacionare istorija Nr. 23096. Išanalizavus šią istoriją, išskyrus odos nubrozdinimą, pakaušio srityje, kitų išorinių sužalojimo žymių, tame tarpe veido ir krūtinės ląstoje, nefiksuota (įrašų nėra), todėl laikoma, kad jų nebuvo, nes pagrįsti sužalojimų (nukentėjusiojo apklausos metu nurodomų sužalojimų veide ir krūtinėje) buvimą tam nėra objektyvaus pagrindo - (1 t. b.l. 35), – ekspertė patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka ekspertės Jūratės Gincman Dorošenko parodymus, kai ji 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusiajam J. S. buvo atliktas teismo medicininis tyrimas pagal medicininius dokumentus ir surašyta specialisto išvada Nr. G 110/11 (01) (2011-01-12 pradėtas tyrimas ir 2011-01-13 baigtas). Remiantis medicininiais dokumentais, o būtent VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija, buvo duota išvada, kad J. S. nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato užpakalinės ir vidurinės dešinės pusės duobių lūžių. J. S. nustatyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, galvos smegenų sumušimo požymiai rodo, kad J. S. nustatyti sužalojimai įvyko nuo griuvimo bei pakaušio dešinės pusės atsitrenkimo į kietą pagrindą. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-11-01. J. S. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas pakaušio srityje, pakauškaulio dešinės pusės linijinis lūžis pereinantis į kaukolės pamato užpakalinę bei viršutinę dešinės pusės duobes, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūzine zona kairėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimai komplikavosi dešinės ausies kurtumu. VU greitosios pagalbos ligoninėje nustatytas kaukolės pamato priekinės duobės lūžis sužalojimu nevertinamas, nes jo pagrindimui nepakanka objektyvių duomenų. Be galvos sužalojimų, ar buvo užfiksuoti sužalojimai kitose kūno vietose, tai pateiktoje ligos istorijoje duomenų apie kitus sužalojimus nebuvo fiksuota. Tam, kad patikslinti, ar J. S. nustatyti sužalojimai įvyko nuo griuvimo ar nuo pastarojo pastūmimo, tai nėra mokslu pagrįstos metodinės medžiagos, objektyvių kriterijų, leidžiančių skirti, ar galvos smegenų trauma įvyko griūnant, sakykim po smūgio, pastūmimo, būtinai panaudojant papildomą pagreitį, ar pačiam nukentėjusiajam pargriuvus. Tačiau literatūroje yra aprašomi tokie pastebėjimai, kad yra labai svarbus išorinių sužalojimų žymių galvoje topografija. Šiuo atveju turi odos nubrozdinimą pakaušio srityje, bet ligos istorijoje ta lokalizacija neapibrėžta, jie tik turi bendrą supratimą, jog tai buvo pakaušio srityje ir pagal minkštų audinių patinimą, sprendžiant pagal kompiuterinės topografijos tyrimo duomenis, jog yra minkštų audinių patinimas dešinėje pusėje, jie gali kalbėti apie dešinės pusės pakaušio sumušimą su odos nubrozdinimu, tačiau kuriame jis lygyje, nenurodyta. O literatūroje yra pastebėjimai, jog labai svarbi lokalizacija, jeigu sužalojimai yra pakauškaulio gumburo lygyje arba žemiau jo, tai galima kalbėti, jog žmogus susižalojo laisvai griūnant, sakykim, girtas ar neišlaikęs kažkokios pusiausvyros, o jeigu sužalojimai yra aukščiau pakauškaulio gumburo projekcijos, tada būtinas papildomas pagreitis: pastūmimas ar smūgio sudavimas. Šiuo konkrečiu atveju pasisakyti nėra galimybės, nes nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas teismo med. eksperto, tyrimas atliktas pagal medicininius dokumentus, o konkreti topografija, kur konkretus nubrozdinimas pakaušio srityje nėra fiksuotas, tik bendru supratimu, jog tai buvo pakaušyje. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės atsakyti, ar tai buvo savaiminis nugriuvimas, ar su papildomu pagreičiu. Pasak J. Gincman Dorošenko, šiai dienai apžiūrėjus nukentėjusįjį ir lyginant su medicininiais dokumentais, atlikti tokią ekspertizę neįmanoma, kadangi nubrozdinimai sugijo be pėdsakų. Pagal turimus duomenis negalima nustatyti, ar griuvimas buvo neišlaikius pusiausvyros, ar su papildomu pagreičiu. Veido sumušimai nebuvo fiksuoti, nėra tokių duomenų. Ji, J. Gincman Dorošenko nežino, ar nukentėjusysis turėjo senesnių galvos traumų, lūžių, kadangi nebuvo pateikti medicininiai dokumentai iki traumos. Kokio pobūdžio buvo trauma iki šio įvykio, atsakyti negali be papildomos medicininės dokumentacijos. Kas liečia šį atvejį, tai kompiuterinės tomogramos aprašomi švieži sužalojimai ir būtent atitinkantys įvykio laiką. J. Gincman Dorošenko paaiškino, kad mokslu pagrįstos metodikos išskirti, ar nukentėjusysis pats nukrito, ar su papildomu pagreičiu, nėra, bet literatūroje aprašoma ir iš ekspertinės praktikos aprašomi tokie atvejai, tokie pastebėjimai, kad išskirti sužalojimo mechanizmą būtent griuvimą aukštielninkai atsitrenkus pakaušiu, nekalbant kuria galvos puse, yra svarbu sužalojimų topografija pakaušio būtent išorinėje dalyje, kaip lokalizuojasi sužalojimai pakaušyje ir ten rašoma, jog būtina atsižvelgti į pakauškaulio gumburo lygį, ar aukščiau, ar žemiau jo. Šiuo atveju negali atsakyti, kurioje dalyje yra išorinis sužalojimas pas nukentėjusįjį, nes nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje - (2 t. b.l. 80-81), – ekspertė patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Eksperimento 2012-12-06 protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. S. stovėdamas apie 3 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo vartų link (duomenys neskelbtini) namo ant asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies vidurio priekiu į rytinę pusę parodė, jog čia A. M. stovėdamas į jį priekiu kumščiu sudavė 3 smūgius į veidą, koja spyrė 1 smūgį į krūtinę, nuo ko J. S. atsitraukė atbulas porą žingsnių link vakarinės pusės. A. M. sudavė dar 1 smūgį koja jam į krūtinę, nuo kurio jis vėl atsitraukė atbulas porą žingsnių, A. M. spyrus trečią kartą koja į krūtinę, jis nuo smūgio atbulas, padaręs vėl kelis staigius žingsnius, nukrito ant asfaltuoto kelio atsitrenkdamas galvos galinės dalies kaire puse. J. S. paaiškino, kad dar matė, kaip A. M. koja nuspyrė link (duomenys neskelbtini) namo jo rankinį laikrodį, kuris jam nukritus ant kelio ir atsitrenkus į asfaltą nukrito nuo kairės rankos, po ko prarado sąmonę. J. S. ant manekeno parodė, kaip A. M. spyrė jam koja į krūtinę, nuo ko jis nukrito. Parodė, jog jis gulėjo ant asfalto pusiau įstrižai kelio, galva link (duomenys neskelbtini) namo. (2 t. b.l. 201-202)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2010-11-01 apie 15.00 val., su J. V. ir A. M., važinėjo po Vilniaus miestą. Vakare atvažiavo į Pavilnį, kur automobilyje išgėrė butelį viskio. J. V. išėjo, prie jų prisijungė D. B. ir R. S.. Visi persėdo į jo, J. S. automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo nuvažiavo prie A. M. namo, (duomenys neskelbtini). Prie namo visi išlipo iš automobilio, tačiau A. M. pasakė, kad turi mieste kažkokių reikalų, būdamas girtas atsisėdo už automobilio vairo ir norėjo važiuoti. Jis, J. S. nenorėjo leisti vairuoti A. M., todėl ištraukė pastarąjį iš automobilio. A. M. pradėjo mosikuotis, kumščiu sudavė jam, J. S. 3 smūgius į veidą. Prašė A. M. nustoti, tačiau pastarasis koja spyrė jam, J. S. į krūtinę 3 kartus. Nuo šių smūgių jis, J. S. nukrito ant asfalto aukštielninkas, stipriai sumušė galvą. Kai atsipeikėjo, jau sėdėjo automobilyje, o D. B. valė kraują nuo veido, kadangi buvo prakirsta galva. A. M. ten jau nematė. D. B. ir R. S. norėjo iškviesti greitąją, tačiau jis, J. S. atsisakė, todėl jį nuvežė namo. Kitą dieną apie 14.00 val. kreipėsi į ligoninę, kadangi labai blogai jautėsi, svaigo galva, negirdėjo dešine ausimi. Ligoninėje diagnozavo kaukolės lūžimus. (1 t. b.l. 11-14)

Savo parodymus nukentėjusysis J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t. b.l. 15-19)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2010-11-01 apie 20.00 val., susitiko su draugu J. S., kuris buvo prieš tai su nepažįstamais vyriškiais, kurio vieno vardas R., o antras A. M., kurio duomenis sužinojo bendraujant su pastaruoju vėliau. Jie buvo su J. S. automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Visi sėdėjo automobilyje Pavilnyje netoli esančio pašto. A. M. ir R. išlipo iš automobilio, o kai grįžo A. M. pradėjo elgtis neadekvačiai, nekontroliuodamas savo elgesio. Prieš tai taip pat akivaizdžiai matėsi, kad A. M. yra girtas, todėl apie 22.00 val. nuvežė pastarąjį prie jo namų Pavilnyje, bet koks adresas, tiksliai nežino. Atvažiavus prie A. M. namo, ji, D. B. su J. S. išlipo į lauką pašnekėti ir pamatė, kad tuo metu A. M., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, išstūmė iš vairuotojo vietos R. ir pats persėdo už vairo. A. M. pradėjo šaukti, kad pastarajam reikia kažkur važiuoti, kad turi kažkokių reikalų. J. S. nenorėjo leisti A. M. vairuoti girtam savo automobilio, todėl iš pradžių paprašė A. M. išlipti iš automobilio, bet pastarasis nesutiko, todėl J. S. A. M. ištraukė iš automobilio, paprašė, kad pastarasis eitų namo. A. M. pasakė, kad neeis, kumščiu sudavė 1 smūgį J. S. į veidą. J. S. pasakė, kad nenori su A. M. muštis, tačiau A. M. sudavė J. S. dar 3 smūgius kumščiu į veidą bei koja spyrė 3 kartus į krūtinę. Nuo šių smūgių J. S. nukrito ant asfalto ant nugaros, galva atsitrenkdamas į asfaltą ar šaligatvį. Po ko A. M. nuėjo namo, J. S. pats atsikėlė nuo asfalto, atrodė apsvaigęs nuo smūgių ir atsisėdo į automobilį. R. tuo metu, kai mušė J. S. stovėjo ir nieko nedarė. Atvažiavus prie jos, D. B. namų ji nuvalė J. S. veidą, kadangi pastarasis buvo kruvinas. J. S. buvo prakirsta lūpa, taip pat galvos galinėje pusėje buvo gumbas, kuris buvo praskeltas ir bėgo kraujas. Norėjo iškviesti J. S. med. pagalbą, tačiau pastarasis atsisakė. Jie išvažiavo, o ji, D. B. nuėjo namo. Kitą dieną apie 14.30 val. paskambino J. S. ir pasakė, kad pastarąjį guldo į ligoninę. (1 t. b.l. 45-46)

Savo parodymus liudytoja D. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t. b.l. 47-53)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, 2010 metų lapkričio mėnesio pradžioje apie 18.00 val., J. S. ir A. M. paprašė juos nuvežti į Vilnių, kadangi patys buvo išgėrę. J. S. automobiliu „(duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Vilniaus miestą, kur prie jų prisijungė prieš tai nepažįstama J. S. mergina, vardu D. Visi grįžo į Pavilnį, kur prie pašto Vandens gatvėje sėdėjo automobilyje, minėti draugai gėrė stiprius alkoholinius gėrimus. Visi bendravo draugiškai, tik kai išėjo į lauką parūkyti, netikėtai J. S. iš automobilio paėmė apie 25 cm ilgio peilį, pradėjo juo mosikuoti prieš A. M.. Šis norėjo peilį paimti, paėmė už ašmenų, bet J. S. patraukė peilį ir taip įpjovė A. M. ranką. Po to, J. S. peilį padėjo atgal į automobilį. Apie 22.00 val. A. M. paprašė pavežti pastarąjį iki namų ir visi atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Ten automobilį pastatė važiuojamojo kelio pakraštyje ant asfalto prie pat vartų, vedančių namo. J. S., D. ir jis, R. S. išlipo iš automobilio, o A. M. tuo metu persėdo į vairuotojo sėdynę, pradėjo reguliuoti muzikos garsą. Automobilio raktus jis, R. S. automobilyje nepaliko, turėjo su savimi. J. S., būdamas girtas be jokios priežasties, pradėjo traukti A. M. iš automobilio. Ištraukęs J. S. kelis kartus sudavė A. M. alkūne ir kojomis. A. M. prašė J. S. liautis, bet J. S. neklausė, įsikabino ir traukė A. M. už rankovių. A. M. tik užsidenginėjo nuo J. S. smūgių rankomis, bet pastarojo nemušė. Bandė J. S. atitraukti nuo A. M., bet nepavyko. Tada pamatė, kad J. S. norėjo suduoti A. M. smūgį koja, tačiau pats nukrito aukštielninkas ant asfalto. J. S. truputį pagulėjo. Su A. M. padėjo J. S. atsistoti, nuvedė prie automobilio. J. S. bandė lipti ant vairuotojo sėdynės ir pats važiuoti, bet pastarajam neleido ir pasodino ant kitos sėdynės. Matė, kad nuo to, kai J. S. nukrito pastarajam galinėje galvos pusėje atsirado gumbas. Kraujo pas J. S. nematė. Kažkuriuo metu prie jų atėjo A. M. motina. Siūlė J. S. nuvežti į ligoninę, bet pastarasis atsisakė, paprašė nuvežti namo. A. M. nuėjo pas save namo. Jis, R. S. vežė J. S. namo ir pakeliui Versmių gatvėje sutiko merginą D., kuri tuo metu, kai J. S. traukė A. M. iš automobilio, kažkur pasišalino, todėl negalėjo matyti įvykio. Iš pradžių nuvežė D. namo į Vilnių, po to nuvežė namo J. S.. Prie J. S. namų dar kartą pasiūlė nuvežti į ligoninę, bet pastarasis nenorėjo, sakė, kad truputį skauda galvą, nuėjo namo. A. M. kojomis J. S. nespardė, kumščiais nemušė, o J. S. pats nukrito norėdamas koja spirti A. M.. (1 t. b.l. 54-55)

2011-08-24 ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo J. S. ir liudytojo R. S. (1 t. b.l. 36-37) bei tarp liudytojų D. B. ir R. S. (1 t. b.l. 38-390).

Savo parodymus duotus akistatų metu liudytojas R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t. b.l. 60-64)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. B. parodė, kad 2010-11-01 apie 22.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad prie namų privažiavo automobilis. Pro langą matė, kad sūnus, R. S., J. S. ir nepažįstama mergina sėdi J. S. automobilyje ir bendrauja. Kas kokioje vietoje sėdėjo, nepastebėjo, tačiau savo sūnaus sėdint už vairo nematė. Tuo metu išeidavo į kiemą, girdėjo, kad jie bendravo normaliai, juokavo. Vienu momentu išėjus į kiemą pamatė, kad visi stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jų namo vartelių. Sūnus tuo metu su J. S. žaidimo forma pradėjo boksuotis – jie tai pasistumdydavo, tai draugiškai apsikabindavo. Matėsi, kad jie abu yra išgėrę. Su jais buvusi mergina nuėjo J. K. gatve link Tolimoji gatvės, bet kur pastaroji nuėjo, neatkreipė dėmesio. Tada J. S. atsisėdo už automobilio vairo ir girtas norėjo kažkur važiuoti, o sūnus, R. S. ir ji, T. B. neleido J. S. važiuoti, atkalbinėjo, sūnus su R. S. pastarąjį ištraukė iš vairuotojo pusės ir pasodino ant galinės automobilio sėdynės. Paprašė R. S., kuris tuo metu buvo blaivus, J. S. nuvežti namo. R. S. atsisėdo už vairo ir su J. S. išvažiavo, o ji, T. B. su sūnumi grįžo namo. Sūnus J. S. tyčia nemušė, kojomis nespardė ir nuo sūnaus smūgių J. S. nukritęs ant asfalto nebuvo, ji, T. B. šito nepastebėjo. Pats J. S. girtas mėgindamas atsisėsti už automobilio vairo, kelis kartus atsitrenkė į automobilį, tačiau tą vakarą jokių sužalojimų pas J. S. nepastebėjo. Ar siūlė iškviesti greitąją, ji, T. B. dabar neprisimena. Vėliau paskambino R. S., pasiteiravo, ar sėkmingai nuvežė J. S. namo. R. S. pasakė, kad namo nuvežė, ir kad J. S. išlipęs iš automobilio dar buvo nukritęs. (1 t. b.l. 66-68)

Specialisto išvadoje Nr. G 110/11 (01) nurodyta, kad J. S. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas pakaušio srityje, pakauškaulio dešinės pusės linijinis lūžis pereinantis į kaukolės pamato užpakalinę bei viršutinę dešinės pusės duobes, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūzine zona kairėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimai komplikavosi dešinės ausies kurtumu. J. S. nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato užpakalinės ir vidurinės dešinės pusės duobių lūžių. J. S. nustatyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, galvos smegenų sumušimo požymiai rodo, kad J. S. nustatyti sužalojimai įvyko nuo griuvimo bei pakaušio dešinės pusės atsitrenkimo į kietą pagrindą. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-11-01. (1 t. b.l. 30-32)

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. M. nepripažino savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo. Parodė, kad jis J. S. nemušė, nukentėjusysis nukrito ne nuo jo smūgio, pastarasis, būdamas neblaivus, keldamas koją ir norėdamas jam įspirti, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant asfalto, ko pasekoje susižalojo galvą. Teisme apklaustas A. M. parodė, jog J. S. iš po automobilio sėdynės ištraukęs peilį, pradėjo prieš jį mosikuotis peiliu. Jis, A. M. su R. S. J. S. pasakė, kad pastarasis padėtų tą peilį. Jis, A. M., norėdamas atimti peilį, suėmė jį už ašmens, o J. S., traukdamas peilį į save, įpjovė jam ranką. Tuo momentu jam, A. M. paskambino mama, buvo jau prieš 22.00 val., nes jis privalėjo laikytis kardomosios priemonės sąlygų, 22.00 val. būti namuose. Jie iš karto atvažiavo prie jo, A. M. namų, prie vartelių. Kai visi išlipo iš automobilio, jis, A. M. reguliavo muziką, kai staiga priėjęs J. S. pradėjo traukti jį iš automobilio, iš vairuotojo sėdynės, kur jis buvo persėdęs. Jis, A. M., klausdamas, kas atsitiko, pradėjo lipti iš automobilio, o J. S. alkūne bandė suduoti jam smūgį į galvą ir pradėjo daužyti iš kojos jam į kojas. A. M. paaiškino, kad J. S. su rankomis traukė jį iš automobilio, o paskui, kai jis jau lipo iš jo, bandė suduoti jam su alkūne, bet jis prisidengė ir J. S. pataikė jam į ranką, o kai išlipo, spyrė porą kartų su koja jam į kojas. Paskui jie susikibo, šiek tiek pasikumščiavo, jis, A. M. J. S. liepė nusiraminti, nes jo ranka buvo kruvina, bėgo kraujas. J. S. žinojo, kad pas jį, A. M. ta kardomoji priemonė ir pradėjo tokį konfliktą. Jie pasistumdė ir J. S. pradėjo kelti koją, vėl norėjo jam, A. M. pataikyti į galvą su koja ir tuo momentu, kai kėlė koją, staiga neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Pasak A. M., jis J. S. nemušė, jie stumdėsi, nes pastarasis jam suduodavo smūgius. Kai J. S. traukė jį, A. M. iš automobilio, spyrė jam į kojas, jis pats išlipo iš automobilio. J. S. iš pradžių smogė jam, A. M. su alkūne, o po to spyrė iš kojos jam į kojas. Tada prasidėjo stumdymasis, jis, A. M. įsikibo į J. S., griuvo pastarasis paskui, kai kėlė koją, norėdamas jam suduoti, bet ne nuo jo pastūmimo. A. M. paaiškino, kad J. S. nukrito tikrai ne nuo jo smūgio, jis negalėjo J. S. mušti, nes buvo visas kraujuotas, jam iš rankos bėgo kraujas, ranka subintuota nebuvo, tik pridėta servetėlė, su ranka nieko negalėjo daryti. Jis, A. M. gynėsi, kai J. S. jam sudavė alkūne, prisidengė ranka, nes būtų pataikęs jam į veidą. Kai išlipo iš automobilio, J. S. spyrė jam, A. M. per kojas su kojomis, pastarasis sportuoja, lanko kikboksą, o jis nesportuoja. Kai J. S. krito, atstumas tarp jo, A. M. ir J. S. buvo gal pusantro metro, tuo metu kontakto tarp jų nebuvo. Kai pamatė, kad į jį „lekia“ koja, irgi prisidengė ir staiga išgirdo „plekšt“, ir pamatė, kad nukentėjusysis nukrito. Pasak A. M., jei būtų galėjęs, būtų prilaikęs J. S.. J. S. jam, A. M. nepataikė su koja ir nukrito, jei pastarasis būtų buvęs blaivas, 100 proc., jog būtų pataikęs. Paskutinį kartą apklaustas teisme A. M. parodė, jog jis ramino J. S., bet pastarasis jam sudavė alkūne. Kai traukė jį, A. M. iš mašinos jis stūmė J. S. atgal, po to išlipo iš mašinos. Atsidūrus lauke, J. S. jam, A. M. sudavė su alkūne ir su kojomis. Kai tik išlipo jis, A. M. iš mašinos, J. S. iš karto jam sudavė su alkūne ir su kojomis. J. S. profesionalus sportininkas. Neatsimena kaip tiksliai sudavė, matė, kad ant jo, A. M. lekia J. S. rankos. Su savo koja J. S. jam, A. M. pataikė į koją. Su alkūne J. S. norėjo suduoti į veidą, bet nepataikė, pataikė J. S. jam, A. M. su kumščiu. Buvo smūgių kruša, jis, A. M. dengėsi. Jis, A. M. J. S. atstūmė, bet pastarasis kumščiu jam, A. M. pataikė į veidą. Jis, A. M. gynėsi. J. S. žengė vieną žingsnį atgal, pakėlė koją ir nukrito. Pasak A. M., J. S. tuo metu buvo toli nuo jo, rankos atstumu, apie metrą. J. S. kėlė koją ir nukrito, nes neišlaikė pusiausvyros. A. M. paaiškino, kad J. S. buvo girtas, pastarasis prieš tai jau buvo išgėręs, kai jie susitiko. Anot A. M., J. S. norėjo jam pataikyti, bet neišlaikė pusiausvyros, aukštai buvo pakėlęs koją, tačiau jo nesiekė. J. S. nukrito ant nugaros visu savo kūnu ir užsigavo galvą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. parodė, kad J. S., būdamas girtas, dėl jam nesuprantamos priežasties pradėjo traukti jį iš automobilio. Ištraukęs J. S. pasakė, kad tuoj nuo pastarojo gaus ir koja spyrė jam, A. M. į kairę koją 1 smūgį, alkūne bandė suduoti smūgį į galvą, bet jis užsidengė rankomis ir smūgis pataikė jam į ranką, sugriebė ir laikė jį už rankų, todėl jis, norėdamas J. S. nuo savęs patraukti, 1 kartą koja spyrė pastarajam į pilvo sritį. J. S. jį, A. M. paleido, bet vėl norėdamas jam suduoti ėjo į jo pusę, todėl jis ištiesė dešinę ranką ir J. S. puldamas jį atsitrenkė į delną ir nuo to nukrito ant asfalto, ant nugaros. J. S. truputį pagulėjo ant asfalto, jis pastarajam padėjo atsistoti ir J. S. norėjo įsėsti į automobilį už vairo ir važiuoti, bet pastarajam neleido. Veide sužalojimų pas J. S. nepastebėjo, tik matė, kad yra nedidelė žaizda galvos gale ir kraujavo. Galvą J. S. sužalojo nukritęs ant asfalto. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad pirmas jį užpuolė pats J. S., spyrė jam į koją, o jis tik bandydamas apsiginti nuo pastarojo smūgių ir bandydamas išsilaisvinti tuo metu, kai J. S. jį laikė už rankų, vieną kartą spyrė nestipriai J. S. į pilvą, o tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo į jo pusę, norėdamas jam suduoti, jis ištiesė ranką ir J. S. atsitrenkęs į ją, nukrito. Vėliau apklaustas teisme A. M. negalėjo paaiškinti, ar J. S. atsitrenkė ar ne tuo momentu į jo ranką, kadangi viskas labai greitai vyko, sunku dabar atsiminti kiekvieną judesį. Apklaustas teisme nukentėjusysis J. S. parodė, kad prisimena tik kelis momentus, nepamena, kad ištempė kaltinamąjį iš automobilio, pradėjo pastarąjį smūgiuoti, mušti. Jis, J. S. prisimena tik tai, kad nuo automobilio ėjo žemyn atbulas nuo kaltinamojo, kuris puolė jį kumščiais, jais mosikavo. Jis, J. S. prašė liautis, sakė, jog yra girtas ir nenori su juo muštis, o A. M. kartojo: „ką, tu silpnas, tu gi treniruojiesi, tai parodyk, ką moki“. Bet A. M. jo, J. S. neklausė. A. M. dvejose vietose prakirto jam, J. S. lūpą, iki šiol ant vienos yra randas, o kita lūpa buvo visa mėlyna, kaip pamatė kitą dieną, buvo visas kruvinas. A. M. trenkė jam, J. S. du kartus į krūtinę, o nuo trečio smūgio jis, J. S. pargriuvo. J. S. paaiškino, kad bandė nueidamas atmušinėti A. M. smūgius, bet kaltinamajam nesmūgiavo, nes nenorėjo muštynių. Jis, J. S. nugriuvo nuo paskutinio smūgio į krūtinę. J. S. prisimena tris smūgius į krūtinę, o paskui prisimena, jog sėdi savo automobilyje ant galinės sėdynės, ir šiek tiek už įvykio vietos apie 30 metrų įsodino į automobilį jo, J. S. draugę D. B.. Pasak J. S., jis nugriuvo ant nugaros ir atsitrenkė ant asfalto su galva, trys smūgiai buvo vienas po kito. Pasak J. S., iš kaltinamojo pusės jam buvo suduoti tikrai du smūgiai į veidą su kumščiu, nes viena lūpa buvo prakirsta, o viršutinė iš kairės pusės pamėlynavusi ir 3 smūgiai buvo suduoti į krūtinę. Kai A. M. smūgiavo jam, J. S. į veidą ir krūtinę, jis kaltinamajam nesmūgiavo, o prieš tai ar smūgiavo, neprisimena. Anot J. S., nepamena, kad būtų traukęs kaltinamąjį iš automobilio ir jį mušęs. Vertinant nukentėjusiojo J. S. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, pastebėtina, kad nukentėjusiojo parodymai kelia abejonių. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis J. S. teigė, jog nepamena, kad būtų traukęs kaltinamąjį iš automobilio, tuo tampu, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis nenorėjo leisti vairuoti neblaiviam A. M., todėl ištraukė pastarąjį iš automobilio. Nors nukentėjusysis teigė, jog jis peiliu nemosikavo, su tuo peiliu kaltinamajam neįpjovė, tokius jo parodymus paneigia teisme apklausto liudytojo R. S. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas R. S. parodė, kad J. S. išsiėmė didelį peilį, kuriuo pradėjo mosikuoti. Jie liepė J. S. padėti peilį į vietą, į automobilį, A. M. norėjo atimti iš J. S. tą peilį, bet J. S. A. M. patraukė ir perpjovė A. M. rankos delną nuo nykščio į apatinę delno pusę. Kaltinamojo A. M. parodymus, jog jis nemušė nukentėjusiojo, pastarasis pats pakėlė koją ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito patvirtina šio įvykio aplinkybes mačiusio liudytojo R. S. parodymai. R. S. teisme parodė, kad J. S. pradėjo kaltinamąjį traukti iš automobilio, daužyti pastarąjį su kojomis, alkūne, šaukė, kad A. M. liptų iš automobilio. J. S. ištraukė A. M. iš automobilio, o kaltinamasis jį ramino. J. S. pradėjo šūkauti, tada pastarojo panelė irgi pradėjo J. S. raminti, sakydama, jei nenusiramins, ji išeis, bet jis vis tiek pradėjo savo veiksmus – trankytis, stumdytis. J. S. pradėjo stumdyti A. M., mosikuoti kojomis, rankomis, trenkė porą kartų su alkūne ir koja į kūną. Su alkūne trenkė į sprandą, tiksliai nežiūrėjo, o su koja į korpusą. J. S. stumdėsi, o A. M. pastarąjį ramino. Kai A. M. nueidinėjo, J. S. pradėjo kojas aukštai kilnoti, pakėlė koją, paslydo ir dribo aukštielninkas ant nugaros. Nukentėjusysis nugriuvo, nes neišlaikė pusiausvyros. Pasak R. S., A. M. nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Kai J. S. nugriuvo, atstumas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo apie 2 metrai. Anot R. S., J. S. nugriuvo ne nuo smūgio, pastarasis pakėlė staigiai, aukštai koją ir neišlaikė pusiausvyros, kadangi buvo girtas. Vertinant liudytojo R. S. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, teismas daro išvadą, kad liudytojo parodymai viso proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2011-03-21 (1 t. b.l. 55-56) ir nagrinėjant bylą teisme tvirtino, kad A. M. kojomis J. S. nespardė, kumščiais nemušė, J. S. pats nukrito aukštielninkas ant asfalto. Tačiau akistatų su nukentėjusiuoju ir liudytoja D. B. metu R. S. aiškino, kad tuo metu, kai J. S. nukrito jis buvo nusisukęs. (1 t. b.l. 56, 58). Dėl kitų aplinkybių pastarojo parodymai nesikeitė. Teisme liudytojas R. S. aiškino, kad gal ir buvo nusisukęs kažkuriuo momentu, tačiau matė, kad J. S. nukrito neišlaikęs pusiausvyros. Byloje nenustatyta, jog tarp nukentėjusiojo ir liudytojo iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra geri liudytojo pažįstami. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu liudytojas R. S. buvo blaivus, tuo tarpu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs, todėl tikėtina, kad liudytojas geriausiai atsiminė matytas įvykio aplinkybes. Nors įvykio metu A. M. buvo neblaivus, tačiau tiek A. M., tiek liudytojai R. S., T. B., D. B. tvirtino, kad nukentėjusysis buvo gerokai girtesnis už kaltinamąjį. Kaltinamojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra pakankamai nuoseklūs. Tai, jog buvo neblaivus ir ne visas įvykio aplinkybes prisimena, pripažįsta ir pats nukentėjusysis. Kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis po įvykio pasakė A. M., kad jei pastarasis neduos 10 000 Lt, tai jis nueis rašyti pareiškimą. J. S. buvo nuėjęs ir pas A. M. mamą ir pasakė tą patį, ką ir A. M.. J. S. atvykęs į ligoninę iš karto neprisipažino, kad pastarąjį sumušė, pasakė, kad pats pargriuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis įvyko 2010-11-01, o nukentėjusysis protokolą - pareiškimą pateikė 2010-11-15. J. S. iš kart nesikreipė į policiją, tikėdamas ir laukdamas iš A. M. pinigų. Vertinant liudytojos T. B. parodymus, pastebėtina, jog liudytoja paties įvykio nematė, jai R. S. pasakė, kad J. S. išlipęs iš automobilio dar buvo nukritęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. B. parodė, kad vienu momentu išėjus į kiemą pamatė, jog J. K. gatvėje prie jų namo vartelių jos sūnus, A. M. su J. S. žaidimo forma pradėjo boksuotis – jie tai pasistumdydavo, tai draugiškai apsikabindavo, A. M. tyčia nemušė, kojomis nespardė ir nuo A. M. smūgių J. S. nukritęs ant asfalto nebuvo, ji šito nepastebėjo. Pats J. S. girtas mėgindamas atsisėsti už automobilio vairo, kelis kartus atsitrenkė į automobilį, tačiau tą vakarą jokių sužalojimų pas J. S. nepastebėjo. Teisme apklausta liudytoja T. B. parodė, kad jos sūnus, A. M. su J. S. boksavosi juokais, buvo momentas, kai ji buvo nuėjusi namo, todėl nematė, jos akivaizdoje niekas nesiboksavo. Ji, T. B. nematė, kad sūnus su J. S. muštųsi, smūgiavimų nebuvo, jie tiesiog juokavo. Pasak T. B., kai atvažiavo nuo pašto, visi iš automobilio išlipo patys, niekas nieko iš automobilio netraukė, to nematė. Tą vakarą sūnus nesakė, kad J. S. pargriuvo aukštielninkas ant asfalto, ar kad sūnus pastarąjį sužalojo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad A. M. pradėjo šaukti, kad pastarajam reikia kažkur važiuoti, kad turi kažkokių reikalų. J. S. nenorėjo leisti A. M. vairuoti girtam savo automobilio, todėl iš pradžių paprašė A. M. išlipti iš automobilio, bet pastarasis nesutiko, todėl J. S. A. M. ištraukė iš automobilio, paprašė, kad pastarasis eitų namo. A. M. pasakė, kad neeis, kumščiu sudavė 1 smūgį J. S. į veidą. J. S. pasakė, kad nenori su A. M. muštis, tačiau A. M. sudavė J. S. dar 3 smūgius kumščiu į veidą bei koja spyrė 3 kartus į krūtinę. Nuo šių smūgių J. S. nukrito ant asfalto ant nugaros, galva atsitrenkdamas į asfaltą ar šaligatvį. Apklausta teisme liudytoja D. B. parodė, kad J. S. priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir liepė A. M. išlipti. A. M. nelipo, kvietė važiuoti kartu. Tada J. S., liepdamas išlipti, paėmė A. M. už rankos ir patempė. Tada A. M. išlipo ir prasidėjo muštynės. A. M. pradėjo mojuoti rankomis, dėl ko, priežasties nežino. J. S. liepė A. M. ramintis, sakė, kad su kaltinamuoju J. S. nesimuš. A. M. sakė: „parodyk, kaip tu ten moki“, nes J. S. anksčiau treniravosi, sportavo. Tada A. M. trenkė J. S. į veidą, sužalojo pastarajam abi lūpas, su koja trenkė kelis kartus, gal 3-4, J. S. į krūtinę. J. S. nuo A. M. smūgių svyravo. Atsidūrusi automobilio priekyje, pamatė, kad J. S. nukrito nuo A. M. smūgio su koja, šitą tiksliai matė. Vertinant liudytojos D. B. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, pastebėtina, kad liudytojos D. B. parodymai taip pat kelia abejonių. Pavyzdžiui, iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tvirtino, kad J. S. nukritęs ant nugaros, pats atsikėlė nuo asfalto ir atsisėdo į automobilį. Vėliau teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad kai J. S. nugriuvo, R. S. pastarąjį pakėlė, įsodino į automobilį ant galinės sėdynės. Tuo tarpu kaltinamasis A. M. ir liudytojas R. S. tvirtino, kad jie pakėlė J. S., pasodino pastarąjį į automobilį ant galinės sėdynės. Liudytoja D. B. teigė, jog ji išlipusi iš automobilio niekur neišėjo, visą laiką matė įvykį, tačiau šią aplinkybę paneigia kaltinamojo A. M., liudytojų R. S., T. B. parodymai, jog kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, D. B. šalia nebuvo, pastaroji kažkur išėjo, kai J. S. pradėjo traukti A. M. iš automobilio. Pats nukentėjusysis J. S. teisme parodė, kad D. B. po įvykio važiuodami automobiliu jie pasiėmė už 30 metrų nuėjusią nuo įvykio. Toks D. B. elgesys, jeigu ji gerai matė visą įvykį, nepadėti savo vaikinui, o kažkur nueiti, teismui kelia abejonių vertinant pastarosios parodymus apie matytas įvykio aplinkybes. Kreiptinas dėmesys, kad liudytoja D. B. yra nukentėjusiojo J. S. sužadėtinė, tikėtina, kad liudytoja D. B. gali būti suinteresuota duoti klaidinančius parodymus. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. B. dėl smūgių skaičiaus J. S. atžvilgiu yra identiški J. S. parodymams, kuris apie įvykį prisimena ne viską, bet gerai prisimena būtent smūgius, jų kiekį, pobūdį jo atžvilgiu. Vertinant liudytojo M. S. parodymus, pastebėtina, jog liudytojas paties įvykio nematė, jam nukentėjusysis J. S. pasakė, kad pastarąjį sumušė A. M.. Taigi, šis liudytojas nieko neparodė apie įvykio aplinkybes ir tik iš pačio nukentėjusiojo žodžių atpasakojo, kad kai A. M. norėjo važiuoti už vairo, jo brolis, J. S. neleido, pradėjo traukti kaltinamąjį iš automobilio, o A. M. pradėjo stumdytis, trenkė jo broliui į veidą. J. S. paprašė A. M. nesimušti, kam pastarajam to reikia. Tada A. M. spyrė jo, M. S. broliui iš kojos į krūtinės sritį ir daugiau brolis jau nieko neprisimena. Analizuojant liudytojos E. S. parodymus, matyti, kad ši liudytoja nieko nematė, nežino kas konkrečiai įvyko, jai asmeniškai nukentėjusysis apie įvykį nepasakojo, tik girdėjo, kad kažkas sumušė, bet ji nesigilino, todėl jos parodymais remtis kaltinant A. M. nėra teisinio pagrindo. Aptariant liudytojo S. T. parodymus, pastebėtina, kad liudytojas paties įvykio nematė, tik patvirtino tai, ką jam nukentėjusysis J. S. pasakojo, jog pastarąjį pastūmė tolimas pažįstamas, jis krito aukštielninkas ir susižalojo galvą. Taigi, šio liudytojo parodymai gali patvirtinti tik faktą, kad nukentėjusysis patyrė galvos sužalojimą, tačiau nepatvirtina, kad tą sužalojimą padarė būtent kaltinamasis A. M.. Vertinant liudytojo J. V. parodymus, kaip įrodymų šaltinį, matyti, kad liudytojas paties įvykio nematė, prieš tai išėjo namo, kitą dieną paskambinęs ir paprašęs nuvežti į ligoninę nukentėjusysis J. S. pasakė, kad pastarajam sumušė galvą. Apklaustas teisme liudytojas J. V. parodė, kad kai visi gėrė automobilyje, agresyvumo iš A. M. pusės nebuvo, kaltinamasis yra draugiškas, problemų nebūdavo. Apklaustas teisme liudytojas, (duomenys neskelbtini) R. A. D. parodė, kad nukentėjusiajam vizualiai nustatytas šašas pakaušio srityje. R. A. D. paaiškino, kad jeigu šašas ant pakaušio, tokia trauma galėjo atsirasti matyt dėl kritimo. Nuo tiesioginio smūgio gali tik būgnelis trūkti, bet jeigu trūksta kaukolė, dažniausiai dėl kritimo ant pakaušio. Tiksliau galėtų pasakyti ekspertai. Pagal tai, jog šašas ant pakaušio, jie negali pasakyti, ar pats krito, ar buvo pastumtas, tą nustato teismo ekspertizė, o jie tik konstatuoja faktą. Apklausta 2012-09-26 teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė Jūratė Gincman Dorošenko paaiškino, kad literatūroje yra pastebėjimai, jog labai svarbi lokalizacija, jeigu sužalojimai yra pakauškaulio gumburo lygyje arba žemiau jo, tai galima kalbėti, jog žmogus susižalojo laisvai griūnant, sakykim, girtas ar neišlaikęs kažkokios pusiausvyros, o jeigu sužalojimai yra aukščiau pakauškaulio gumburo projekcijos, tada būtinas papildomas pagreitis: pastūmimas ar smūgio sudavimas. Šiuo konkrečiu atveju pasisakyti nėra galimybės, nes nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas teismo med. eksperto, tyrimas atliktas pagal medicininius dokumentus, o konkreti topografija, kur konkretus nubrozdinimas pakaušio srityje nėra fiksuotas, tik bendru supratimu, jog tai buvo pakaušyje. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės atsakyti, ar tai buvo savaiminis nugriuvimas, ar su papildomu pagreičiu. Byloje esančio teismo medicinos specialisto išvados patvirtina tik aplinkybę dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, tačiau neįrodo kaltinamojo A. M. kaltės. Specialisto išvadoje Nr. G 110/11 (01) nurodyta, kad J. S. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas pakaušio srityje, pakauškaulio dešinės pusės linijinis lūžis pereinantis į kaukolės pamato užpakalinę bei viršutinę dešinės pusės duobes, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūzine zona kairėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimai komplikavosi dešinės ausies kurtumu. J. S. nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato užpakalinės ir vidurinės dešinės pusės duobių lūžių. J. S. nustatyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, galvos smegenų sumušimo požymiai rodo, kad J. S. nustatyti sužalojimai įvyko nuo griuvimo bei pakaušio dešinės pusės atsitrenkimo į kietą pagrindą. Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010-11-01. Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė Jūratė Gincman Dorošenko parodė, kad 2013-03-13 papildomai atlikus kompiuterinę tomografiją, nustatyta, kad lūžio linija užsibaigia ties pakauškaulio gumburu, tai rodo, kad žmogus griuvo aukštielninkas laisvu griuvimu, pvz.: taip griūnama apsvaigus nuo alkoholio, neišlaikius pusiausvyros. Jei būtų aukščiau, tada būtų galima kalbėti apie su papildomu pagreičiu, pvz.: po smūgio, po pastūmimo. J. Gincman Dorošenko paaiškino, kad laisvas kritimas literatūroje aprašomas, kada žmogus yra girtas, arba neišlaikęs pusiausvyros. Kada yra pastūmimas, tada žmogui suteikiamas didesnis pagreitis, galva labiau atsilošia atgal ir lūžis prasideda aukščiau pakauškaulio gumbo projekcijos. Tai leidžia daryti išvadą, kad J. S. nustatyti sužalojimai įvyko nuo griuvimo bei pakaušio dešinės pusės atsitrenkimo į kietą pagrindą, pastarajam pačiam krentant neišlaikius pusiausvyros.

Apibendrinant išdėstytus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus negalima vienareikšmiai tvirtinti, kad kurio nors liudytojo parodymus galima vertinti kaip visiškai objektyvius ir patikimus, jie vienas kitam prieštarauja, nesutampa kai kuriose aplinkybėse. Ištyrus įrodymų visumą negalima kategoriškai paneigti ir tos įvykio versijos, kurią viso proceso metu parodė kaltinamasis A. M.. Bei tokias pačias įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas R. S.. Juo labiau, kai teisme ištyrus papildomas aplinkybes dėl J. S. sužalojimo pobūdžio, teismo medicinos ekspertė Jūratė Gincman Dorošenko parodė, kad 2013-03-13 papildomai atlikus kompiuterinę tomografiją, nustatyta, kad lūžio linija užsibaigia ties pakauškaulio gumburu, tai rodo, kad žmogus griuvo aukštielninkas laisvu griuvimu, pvz.: taip griūnama apsvaigus nuo alkoholio, neišlaikius pusiausvyros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai pusei. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą, juos sugretinus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais, išnaudojus visas galimybes juos ištirti, liko nepaneigta abejonė, jog nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neišlaikęs pusiausvyros pats griuvo ir galva atsitrenkė į asfaltuotą kelią. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir jis yra išteisintina (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina paskelbus nuosprendį.

J. S. civilinis ieškinys dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p., atmetamas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3 234,07 Lt turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p., atmetamas.

Iš A. M. nepriteisti išlaidų valstybės naudai 1810 Lt dėl antrinės teisinės pagalbos J. S. teikimo. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Bylos (2 t., b.l. 64) voke laikoma J. S. viena ligos istorija ir trys ambulatorinės kortelės grąžintinos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei, Šiltnamių g. 29, Vilniuje.

Bylos (2 t., b.l. 66) voke laikoma J. S. ambulatorinė kortelė grąžintina VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, Santariškių g. 2, Vilniuje.

Byloje laikoma CD laikmena su J. S. galvos nuotraukomis, dvi nuotraukos grąžintinos UAB „Kardiolita“, Laisvės pr. 64A, Vilniuje.

Byloje laikomos dvi J. S. nuotraukos Nr. 45655(1) ir Nr. 45655(2) grąžintinos VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, Šiltnamių g. 29, Vilniuje.

Byloje (2 t., b.l. 88) esančiame voke CD laikmena su nukentėjusiojo J. S. nuotrauka paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.,

nusprendžia:

A. M. išteisinti neįrodžius, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

A. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

J. S. civilinį ieškinį dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3 234,07 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš A. M. nepriteistinos išlaidos valstybės naudai 1810 Lt dėl antrinės teisinės pagalbos J. S. teikimo.

Bylos (2 t., b.l. 64) voke laikomą J. S. vieną ligos istoriją ir tris ambulatorines korteles grąžinti VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei, Šiltnamių g. 29, Vilniuje.

Bylos (2 t., b.l. 66) voke laikomą J. S. ambulatorinę kortelę grąžinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, Santariškių g. 2, Vilniuje.

Byloje laikomą CD laikmeną su J. S. galvos nuotraukomis, dvi nuotraukas grąžinti UAB „Kardiolita“, Laisvės pr. 64A, Vilniuje.

Byloje laikomas dvi J. S. nuotraukas Nr. 45655(1) ir Nr. 45655(2) grąžinti VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, Šiltnamių g. 29, Vilniuje.

Byloje (2 t., b.l. 88) esančiame voke CD laikmeną su nukentėjusiojo J. S. nuotrauka palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė