Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. sausio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2, 4 dalis (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2011 m . kovo 18 d. Šiaulių miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme;

3) 2011 m. gegužės 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine bausmė 1 metu laisvės atėmimo bausmė;

4) 2011 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 215 straipsnio 1 dalį – laisves atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant su 2011 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2014 m. gruodžio 8d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – laisvės atėmimo bausme 11 metų;

7) 2021 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 5 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis Pravieniškių (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuteistųjų tikrinimo patalpoje, prie savęs – rankoje laikė sulankstytą lankstinuke popieriaus skiautę su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUNICA, kurio grynasis kiekis 0,0008 g, iki kol (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., atliekant asmens kratą, šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas.

Šiais savo veiksmais V. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Į šiuos sąrašus, kaip visais atvejais draudžiama vartoti, įtraukta ir pas kaltinamąjį V. N. rasta psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas ADB-BUNICA. Asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį reikalinga nustatyti ir kokį kiekį draudžiamos medžiagos kaltinamasis laikė, kadangi atsakomybę pagal aptariamą straipsnio dalį, užtraukia tik disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Byloje pateiktoje, aukščiau aptartoje, specialisto išvadoje nurodyta, kad popierėlio skiautėje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUNICA. Popieriaus skiautėje, kurios masė su sintetiniu kanabinoidu yra 0,0088 g, jame yra 0,0008 g gryno ADB-BUNICA. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) įsakymu ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, pas kaltinamąjį V. N. rastos grynos psichotropinės medžiagos kiekis neviršija šios psichotropinės medžiagos nedidelio kiekio, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad nėra abejonių, jog kaltinamasis V. N. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tai yra atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuteistųjų tikrinimo patalpoje, prie savęs – rankoje laikė sulankstytą lankstinuke popieriaus skiautę su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUNICA, kurio grynasis kiekis 0,0008 g, iki kol (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., atliekant asmens kratą, šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas

Kaltinamajam V. N. kaltinamajame akte suformuotame kaltinime buvo inkriminuotas ne tik psichotropinės medžiagos laikymas, tačiau ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Pažymėtina, kad, kaip jau aukščiau aptarta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK Specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens kaltinamasis V. N. įgijo psichotropines medžiagas, o jų įgijimas kaltinime siejamas tik su laikymo faktu. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatytas tik psichotropinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas šalintina, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad V. N.

atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės sąlygomis Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-BUNICA, nekeičiant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtos psichotropinės medžiagos laikymu, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis V. N. pripažįstamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis V. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 2 dalis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę teismas įvertina, kad kaltinamasis vienų metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka, nors ir yra gydytas psichiatro, tačiau yra pakaltinamas (b. l. 102), dėl priklausomybės ligų negydytas (b. l. 102). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įkalinimo įstaigos pateiktoje V. N. charakteristikoje jis charakterizuojamas išskirtinai neigiamai, joje nurodyta, kad per bausmės atlikimą jis net 113 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (b. l. 69). Iš esmės neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad baudžiamąjį nusižengimą jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas teismui leidžia spręsti, jog netgi būdamas griežtos priežiūros sąlygomis, kaltinamasis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme, nepaiso galiojančios tvarkos, o ši aplinkybė yra pagrindas teismui sprendžiant, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi paskirta bausmė subendrinam visiškai ją sudedant su 2021 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kadangi baudžiamąjį nusižengimą kaltinamasis padarė atlikdamas bausmę pagal būtent nurodytą nuosprendį.

Kardomoji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta, neskiriama ir priimant nuosprendį.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas, be to nustatyta, jog kaltinamasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba. Todėl išlaidos susidariusios dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminiame skyriuje saugoma po atlikto LTEC tyrimo gauta pakuotė, vienkartinė pirštinė, lankstinukas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeisti dvidešimt parų arešto bausmę į dvidešimt dienų laisvės atėmimo ir subendrinti su 2021 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 11 (vienuolika) mėnesių ir 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminiame skyriuje saugomą, po atlikto LTEC tyrimo gautą, pakuotę, vienkartines pirštines, lankstinuką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.