- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-71-768/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00518-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas administracinę bylą, kurioje J. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. ir 123 str. 5 d. už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 04.10 val. Rokiškio r., Juodupės mstl., Pergalės gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, lengvo girtumo laipsnio – 1,49 prom. Automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidimas padarytas pakartotinai per vienerius metus, neatlikus paskirtos nuobaudos už ATPK 126 str. 1 d., numatytą pažeidimą, nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apylinkės teismas aptariamame nutarime priėmė protingumo bei teisingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 123 str. 5 d., 130² str. J. P. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, šališkai ir tendencingai vertindamas policijos pareigūnų parodymus, laikydamas juos abejotinais ir nepatikimais, o paties pažeidėjo J. P. ir jo liudytojų parodymus – kaip vienintelius teisingus ir patikimus. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK PB patrulis L. Č. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-08-30 vykdydami tarnybą kartu su Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK PB patruliu D. R., apie 04.10 val., Rokiškio r., Juodupės miestelyje, Pergalės gatvėje, pastebėjo važiuojantį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo kairiąja kelio puse. L. Č. parodė, kad, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, įjungę tolimąsias šviesas, važiuodami iš paskos, apšvietę automobilį, matė, kad automobiliu važiuoja vienas asmuo. Automobilyje daugiau kitų asmenų nebuvo. Patruliams privažiavus prie minėto automobilio, pastarasis sustojo kairėje kelio pusėje, iš jo išlipo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Vairuotojas nuėjo apie 2 metrus nuo automobilio link šaligatvio, ant kurio stovėjo du jaunuoliai ir vienam iš jų kažką padavė į rankas. Anot pareigūno, tai galėjo būti automobilio rakteliai. Pareigūnas teigia, kad priėjęs prie vairuotojo (kaip vėliau paaiškėjo - J. P.), paprašė pateikti dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Alkotesteriu J. P. buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas, po paklaidos – 1,49 promilių, lengvas girtumo laipsnis. J. P. neigė vairavęs automobilį. Analogiškai parodė ir Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK PB patrulė D. R.. Ji parodė, kad J. P. bandė atsisakyti pasitikrinti girtumą. Tada jis buvo paprašytas atsisėsti į tarnybinį automobilį. Pareigūnė parodė, kad automobilyje J. P. pradėjo kalbėti, kad jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, jog dabar tvarkosi dokumentus, kad susigrąžintų vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnė parodė, kad J. P. pro automobilio langą bandė įkalbinėti draugą, kad draugas prisiimtų kaltę. Jis liepė draugui eiti atsigerti vandens ir prapūsti į alkotesterį, kad tada jis nieko nepripūs. Kadangi automobilis buvo nuvežamas, ji išlipo iš tarnybinio automobilio aprašyti Renault Laguna automobilio. Pareigūnė parodė, kad prie jos priėjo J. P. draugas ir jos paklausė, kas būtų, jeigu jis prisiimtų kaltę. Pats J. P. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą neigė vairavęs automobilį. L. Ž. M., J. P. pažįstamas, teigia, kad jis vairavo automobilį, o J. P. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Liudytojas H. J. teigia, kad automobilį vairavo Ž. M.. Liudytojų G. K. ir V. B. parodymai yra netiesioginiai, todėl jie vertintini kritiškai. Vadovaujantis J. P., liudytojų Ž. M. ir H. J. parodymais, darytina išvada, kad visi šie asmenys yra draugai arba pažįstami ir liudija J. P. naudai, siekdami J. P. padėti išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Todėl jų parodymai abejotini ir neobjektyvūs. Policijos pareigūnai, vykdė savo tiesiogines funkcijas, nustatė asmenį, padariusį grubų administracinį teisės pažeidimą, ir objektyviai įvertino įvykio aplinkybes, pareigūnų veiksmuose nėra jokios tyčios apkaltinti asmenį dėl pažeidimo, kurio nepadarė. Teismas byloje nurodo, kad be pareigūnų L. Č. ir D. R. parodymų byloje nėra jokių J. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, kad pareigūnai neapklausė liudytojų, buvusių įvykio vietoje, tačiau teismas tinkamai neįvertino pareigūnų parodymų, kad jie matė, jog J. P. automobilyje buvo vienas, kad jo draugai buvo ant šaligatvio, kad nevažiavo automobiliu, todėl jų ir neapklausė. Teismas taip pat nevertino pareigūnų parodymų, kad J. P. prašė draugo prisiimti atsakomybę. Vien ši aplinkybė verčia abejoti J. P. ir jo draugų parodymais. Mano, kad teismas nevertino ir aplinkybių, kad J. P. nėra drausmingas eismo dalyvis, kadangi per neilgą vairavimo laikotarpį, nuo 2013 metų iki 2015 metų pabaigos, jis aštuonis kartus buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą J. P. nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą skundžiamą apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad apeliantas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau savo skundą iš esmės grindžia teiginiais dėl surinktų įrodymų vertinimo. Pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui yra tada, kai apeliacinės instancijos teismas nustato proceso pažeidimus, kurių negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju tokių pagrindų nėra, jų nenurodo ir apeliantas. ATPK 302 str. 2 d. numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma skunde. Taigi, jei nagrinėjamu atveju apygardos teismas priimtų naują nutarimą, juo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis būtų pabloginta labiau negu to prašoma skunde. Atsižvelgdamas į tai mano, kad nesant prašymo priimti naują nutarimą ir nenustačius pagrindų, dėl kurių byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir turėtų būti atmestas. J. P. taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytas liudytojų parodymų vertinimas yra nepagrįstas. Skunde cituojami patrulio L. Č. tarnybiniame pranešime nurodyti teiginiai neatitinka minėto tarnybinio pranešimo turinio, nes skunde teigiama, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „automobiliu važiuoja tik vienas, automobilyje daugiau kitų asmenų nebuvo“, o pačiame byloje esančiame tarnybiniame pranešime rašoma „<...> pamačiau, kaip iš vairuotojo vietos išlipa jaunuolis. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo“. Be to, L. Č. parodymai dėl automobilio raktelių prieštarauja pareigūnės D. R. parodymams. Taip pat nesutinka su tuo, kad liudytojų Ž. M. ir H. J. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai vien dėl to, kad jie jį (J. P.) pažįsta. Minėtų liudytojų parodymai sutampa su jo parodymais, yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys, tarp jų nėra jokių prieštaravimų. Taip pat mano, kad liudytojų V. B. bei G. K. yra patikimi ir jais gali būti remiamasi priimant sprendimą.
Institucijos skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo J. P. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai ir prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Visų pirma pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo atveju nėra jokio pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai, tinkamai ir nepadarė jokių procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apeliacinį skundą surašiusiai institucijai skundu prašant ne priimti naują nutarimą, kuriuo kaltas asmuo būtų nubaustas, o grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundą nagrinėjantis teismas, net ir matydamas, kad yra aiškus pagrindas tokį asmenį nubausti, pats to padaryti negalėtų, nes būtų pažeistos ATPK 302 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma skunde. Todėl pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prašymai turėtų būti formuluojami aiškiai ir vadovaujantis įstatymu bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Antra, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo nutraukta, apylinkės teismui konstatavus, kad byloje nėra surinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog J. P. transporto priemonę vairavo neblaivus.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo nutraukė. Institucija skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, kad policijos pareigūnai, užfiksavę teisės pažeidimą, tiesiogiai matė, kad automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo būtent J. P., todėl netikėti ir nesiremti šių asmenų parodymais nėra jokio pagrindo. Su šiais skundo motyvais aukštesnysis teismas nesutinka. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad J. P. nuo pat pradžių neigė vairavęs transporto priemonę. Iš karto po įvykio rašytiniame savo paaiškinime jis nurodė konkretų jo automobilį vairavusį asmenį, t.y. Ž. M. (15 b.l.). Tuo tarpu pareigūnų L. Č. ir D. R. parodymai, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, yra prieštaringi. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausiama pareigūnė D. R. patvirtino, kad įvykio vietoje priėjęs vienas iš netoliese buvusių vaikinų ir klausė, kas būtų, jei jis prisiimtų kaltę vairavęs J. P. automobilį, taip pat ji nurodė, kad jai kažkuris iš vaikinų padavė automobilio raktelius, o pareigūnas L. Č. apie tai, kad koks nors asmuo įvykio vietoje būtų nurodęs vairavęs J. P. transporto priemonę iš viso nieko nepaminėjo, taip pat aiškino, kad automobilio raktelius paėmė iš automobilio, kurie buvo numesti vairuotojo pusėje ant kilimėlio. Taip pat, nors L. Č. aiškino, kad raktelių radimo faktas buvo užfiksuotas automobilio nuvežimo dokumentuose, tačiau tokių duomenų byloje nėra, priešingai, Transporto priemonės nuvežimo akte ir jo prieduose (16-18 b.l.) nurodyta, kad vertingų daiktų nėra, o apie raktelius iš viso nėra nieko pažymėta.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, į tai, jog administracinio teisės pažeidimo padarymu įtariamas asmuo nuo pat pradžių neigė savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam ir nurodė kitą konkretų automobilį vairavusį asmenį, bei į tai, kad, kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įvykio vietoje buvo asmuo, kuris teigė vairavęs transporto priemonę, taip pat įvertinus tuo metu buvusias oro sąlygas bei paros metą – buvo naktis ir nepilnai apšviesta vieta, visiškai nesuprantama, kodėl policijos pareigūnai neapklausė šio asmens įvykio vietoje, nepatikrino jo blaivumo, taip pat savo tarnybiniuose pranešimuose neužfiksavo fakto, kad kitas asmuo, o ne J. P. teigė vairavęs automobilį, nors šių veiksmų atlikimas buvo būtinas, siekiant išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir užkirsti kelią galimiems prieštaravimams, dėl kurių kaltas asmuo galimai liktų nenubaustas, byloje atsirasti. Todėl, pareigūnams tinkamai nesurinkus bylos įrodymų, aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje, išskyrus pareigūnų L. Č. ir D. R. parodymus, nėra jokių J. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, kadangi pareigūnai iškart po inkriminuojamo pažeidimo padarymo surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą neapklausė įvykio liudininkų, buvusių įvykio vietoje, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškart neigė savo kaltę ir nurodė asmenį, vairavusį automobilį, padarė pagrįstą išvadą, kad J. P. nurodoma versija, jog automobilį vairavo ne jis, o Ž. M., liko nepaneigta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir nebėra galimybės to padaryti, todėl nėra pagrindo J. P. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje esančių įrodymų visumos analize ir vertinimu bei atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Institucijos skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog automobilį neblaivus vairavo būtent J. P., dėl to apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas, su kuriomis nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.