- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- eA-3020-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00260-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vilija Mikuckienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. H. A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. H. A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. H. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė V. H. A. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21S42669 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) įvykdė užpuolimą, daug žmonių nužudė ir pagrobė. Pareiškėja po minėto užpuolimo pabėgo į kalnus, vėliau 7 metus gyveno stovykloje netoli (duomenys neskelbtini). Stovykloje didelis skurdas, pareiškėja bandė grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau ten jos namai sugriauti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) veikia daug ginkluotų grupuočių, todėl ten gyventi nesaugu. (Duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenys yra persekiojami, jie negali gauti darbo, verčiami keisti tikėjimą. Pareiškėjos tėvai su broliu ir seserimi išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini). Į kilmės valstybę negali grįžti dėl grėsmės jos sveikatai ir gyvybei. Pareiškėja teigė, kad atsakovas netinkamai surinko informaciją apie kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) pastoviai vyksta ginkluoti susirėmimai, ten gyventi nesaugu).
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad, gavęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Teigė, kad nors pareiškėja priklauso jazidų tautinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualios realios grėsmės pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja gyveno provincijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, ji nėra pažeidžiamas asmuo.
5. Atsakovo vertinimu, pareiškėja galimą grėsmę siejo tik su bendra situacija kilmės valstybėje, o ne su jos individualiomis savybėmis. Nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai patirti persekiojimą kilmės valstybėje tikimybės, jog kilmės valstybėje jai kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, t. y. ji neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinęs pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nebuvo nustatyta, atsakovas konstatavo, jog pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pabrėžė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas nutarė pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus juos išdėstydamas taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
8.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė V. H. A. S. 2021 m. liepos 7 d. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Migracijos departamento specialistas 2021 m. lapkričio 19 d. atliko pareiškėjos apklausą. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje gyveno nuolatinėje baimėje, nes (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. (Duomenys neskelbtini) buvo užpulti, sugriauti pareiškėjos šeimos namai, esantys (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja pabėgo į kalnus. Pažymėjo, kad pareiškėja buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), o dar vėliau į (duomenys neskelbtini) – pabėgėlių stovyklą netoli (duomenys neskelbtini), kur gyveno 7 metus. Stovykloje buvo didelis skurdas, tęsėsi arabų užpuolimai, kilo grėsmė pareiškėjos gyvybei, paskutiniais mėnesiais iki išvykimo iš šalies ji praktiškai neišeidavo iš namų. Pareiškėja su seserimi buvo persikėlusi į (duomenys neskelbtini), tačiau ten nerado vietos, buvo baisu gyventi, pareiškėja rizikavo savo gyvybe, todėl nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini).
8.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
9. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įvertinęs pareiškėjos apklausų metu surinktą informaciją, nustatė, kad pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia aplinkybe, jog ji yra jazidė, dėl tikėjimo buvo persekiojama kilmės valstybėje, kurioje kilo grėsmė jos gyvybei ir sveikatai. Teigė, kad 2014 metais jų gyvenamąją vietovę užpuolė (duomenys neskelbtini), sugriovė namus, daug pareiškėjos giminaičių buvo pagrobti, todėl pareiškėja persikėlė gyventi į pabėgėlių stovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kur sąlygos buvo baisios, nebuvo galimybės dirbti. Pareiškėjos paaiškinimais, konkrečiai jai niekas negrasino, tik buvo nesaugu gyventi dėl vykstančių išpuolių prieš (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad pagal EPPB pateikiamą informaciją įvairiose (duomenys neskelbtini)yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (Duomenys neskelbtini).
11. Pareiškėja jai kylančią grėsmę siejo su (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra etniniu požiūriu kurdų religinė bendruomenė, jie daugiausiai sutelkti šiaurės (duomenys neskelbtini). Po 2014 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) įvykdytos atakos prieš (duomenys neskelbtini) pasirodė pranešimų apie prieš (duomenys neskelbtini).
12. Teisėjų kolegija nurodė, kad nuo 2014 metais vykdyto genocido iki pareiškėjos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jau buvo praėję 7 metai, o pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją nuo 2017 metų yra paskelbta apie (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją bei kitus šaltinius apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, jos vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.
14. Be to, kaip nurodė teismas, vien tik aplinkybė, kad pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo, savaime nereiškia, jog prieglobsčio prašymas yra pagrįstas ir jai automatiškai turi būti suteiktas prieglobstis. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Pareiškėja nenurodė individualiai jai kylančios grėsmės gyvybei ar sveikatai, paaiškinusi, jog konkrečiai jai niekas negrasino, t. y. kad ji būtų tiesiogiai susidūrusi su persekiojimu dėl tikėjimo. Pareiškėja taip pat nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais, aktualiais prieglobsčio suteikimo kontekste, ji tariamai galėtų susidurti sugrįžusi į kilmės valstybę. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėja yra jazidė, teismas akcentavo, kad bylos medžiaga nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjos grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad pareiškėjos nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė. Taigi, teismas apibendrino, kad Sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojos situacija įvertinta individualiai.
17. Teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsakovas Sprendimu pareiškėjai nustatė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, tačiau teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai nenustato imperatyvių kriterijų konkrečiam draudimo terminui apibrėžti. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga jai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų.
18. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, šį terminą sumažindamas iki dviejų metų, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metų laikotarpį.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Tačiau, teismo vertinimu, parinkus nepagrįstai ilgus laikotarpius dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. keičiant Sprendimo rezoliucinės 3 ir 4 punktus. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
20. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
21. Pareiškėjos teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.
22. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.
23. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos saugumui, įskaitant sveikatą ir gyvybę. Pareiškėja, remdamasi kilmės šalies informacija, prieina prie išvados, jog dėl (duomenys neskelbtini) jai yra nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad (duomenys neskelbtini).
24. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymi ir tai, kad (duomenys neskelbtini), todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal ,,slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir jazidai yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus (moteris ir jazidų religija), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia. Taip pat pareiškėja akcentuoja, kad EPPB ataskaitoje pateikiami duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, yra vienerių metų senumo ir nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės parirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, tačiau sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti.
Šalies argumentai
25. Pareiškėja nurodo, kad jos gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini). Taigi, dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu. Be to, pareiškėjos išvykimo priežastis negali būti laikoma ekonomine, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio gali būti labai neryškus.
26. Taigi, pareiškėja apibendrina, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
27. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. Palaikydamas atsiliepimo į skundą argumentus, atsakovas papildomai nurodo, kad prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba. Tarptautinė migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria 2018 metais pasinaudojo daugiau nei 5600 (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) pabėgėlių tarnybos ir kitų organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
33. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
34. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).
37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
38. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja jai kylančią grėsmę sieja su (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos baimė būti persekiojamai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) – religinei ir etninei kurdų mažumai, (duomenys neskelbtini) daugiausiai gyvenančiai šios valstybės šiaurinėje dalyje – iš esmės grindžiama jos paaiškinimais apie (duomenys neskelbtini), bei apie bendrą (duomenys neskelbtini) – nevertintina kaip visiškai pagrįsta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai.
40. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini) analize ir rekomendacinėmis gairėmis ((duomenys neskelbtini)), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.
41. Nagrinėjamu atveju, nors sprendžiant tiek iš Migracijos departamento, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų ir jos apeliaciniame skunde nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami grubūs žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjos baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįstą, nes persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo.
42. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja nenurodė individualių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria ar susidurtų (deportacijos atveju) su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja taip pat neįvardijo individualių priežasčių, didinančių jos persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos kilmės šalyje (paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta. Be to, pareiškėja jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai apie nesaugią (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėja neatitinka sąlygų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai skirti, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.
43. Pasisakydama apie pareiškėjos teiginius, jog jai, kaip jazidei moteriai, grėsmė yra preziumuojama, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog asmenys patenka į EPPB ataskaitoje nurodytą padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, per se (savaime) nereiškia, kad jie yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Individualiai vertindamas pareiškėjos situaciją, atsakovas nustatė, kad jos gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos.
44. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl netinkamai surinktos kilmės šalies informacijos, teisėjų pažymi, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Migracijos departamentas rėmėsi 2021 m. EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijos teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių išvadų dėl beatodairiško smurto lygio.
45. Pareiškėja nurodydama, kad 2021 m. EPPB ataskaita yra vienų metų senumo ir nebeatitinka esamos padėties, iš esmės nepateikia, tai paneigiančių duomenų. Todėl šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų.
47. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.
48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. H. A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.