Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-379-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
II-379-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00966-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
J. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-379-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00966-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. P., jos atstovui advokatui M. K.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) atstovams Mantui Žižmariui, Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. P., gimusios 1990 m. liepos 10 d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2020 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8470-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2020 m. liepos 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 30-ANR_P-25988-2020, pasiūlant iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. savanoriškai sumokėti 300 eurų baudą J. P. už tai, kad ji 2020 m. gegužės 22 d. 16.25 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, išvažinėdama iš stovėjimo vietos kliudė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinę dalį, apgadindama jo priekinį bamperį, ir pasišalino iš įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2020 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8470-2020 J. P. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, paskyrė galutinę 600 Eur baudą.

Šalies argumentai

J. P. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą 2020 m. liepos 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, neįrodžius administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodyta, kad skundžiamą nutarimą specialistė priėmė remdamasi iš esmės tik peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame matosi, kad jos vairuojamas automobilis išvažiuodamas iš sustojimo vietos pravažiuoja visai šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)“, darydamas dešinį posūkį ir nuotraukas, iš kurių matomi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio apgadinimai. Svarbu paminėti ir tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atlikta jos vairuojamo automobilio apžiūra, siekiant nustatyti ar ant jo yra kokių apgadinimų, ar jie galėjo būti padaryti tiriamo įvykio metu. Kai tik sužinojo, ji kartu su anyta A. A. nuvažiavo į Klaipėdos AVPK. Įvykio metu buvo blaiva. Ji visą laiką tvirtino ir dabar tvirtina, kad nejuto kontakto su kitu automobiliu, todėl ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Jos vairuojamas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl kitam automobiliui padaryta žala būtų atlyginta draudimo. Tik po to, kai ją anyta informavo apie jai policijos praneštą padarytą pažeidimą, ji apžiūrėjo savo automobilį ir tik tada pamatė, kad ant jos automobilio dešinės pusės galinio sparno ir durelių yra nežymūs dažų įbrėžimai, bet nei sparnas, nei durelės nėra nei kiek palenkti, todėl tokio kontakto, kuris buvo toli nuo vairuotojo vietos, ji nei girdėti, nei pajusti negalėjo. Važiuodama buvo įjungusi radioimtuvą ir grojo muzika, todėl jei ir buvo koks kontakto garsas, tai automobilio salone su uždarytais langais jo tikrai negalėjo girdėti. Žiūrint į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bamperio apgadinimus gali daryti prielaidą, kad toks apgadinimas galėjo būti padarytas galinio rato padanga, kadangi pagal jos vairuojamo automobilio konstrukciją, sukant į dešinę pasisuka ne tik priekiniai, bet ir galiniai ratai. Pagal šio bamperio konstrukciją, jo išorinė dalis yra plastmasinė ir gana minkšta, todėl automobilio kontakto metu nei durelių, nei sparno paviršius nebuvo įlenkti ir šis kontaktas buvo nejuntamas. Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą 2020 m. liepos 20 d. nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad J. P. pažeidė KET reikalavimus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. P. skundą palaikė bei parodė, kad išėjusi iš parduotuvės, užsivedė automobilį ir pasukusi vairą į dešinę pradėjo važiuoti. Paskui suko į kairę ir išvažiavo iš aikštelės. Gali būti, kad ji aikštelėje stabtelėjo, nes aikštelėje būna įvairių kliūčių. Ji nieko nepajautė. Tik tada, kai jai paskambino anyta ir pasakė, jog ji padarė avariją, ji nuėjo prie automobilio ir pamatė prie savo automobilio galinio rato įbrėžimą, įlenkimo nebuvo. Ji matė kito automobilio apgadinimus ant bamperio ir, jos nuomone, ten nebuvo labai didelis susilietimas. Koks tarp jos ir kito automobilio buvo atstumas, ji nežiūrėjo. Ji matė, kad šalia stovi automobilis, tačiau manė, jog laisvai išsuks. Jos automobilio konstrukcija yra kitokia nei kitų, t. y. jai vyras sakė, kad kai pasisuka priekiniai ratai, pasisuka ir galiniai. Šiuo metu automobilis yra parduotas.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo įvykio dieną, priklauso kitam asmeniui, t .y. S. B.. 2020 m. gegužės 29 d. jis rado šiek tiek apgadintą automobilį. Išėjęs iš parduotuvės rado asmenį prie jo vairuojamo automobilio, kuris nurodė, kad matė, kaip jo automobilį kliudė kitas automobilis, bei padavė jam lapelį, kuriame buvo užrašyta juodas „BMW“ ir automobilio numeris. Lapelio neturi, nes nemanė, kad tiek viskas truks. Tada jis paskambino 112. Asmens, kuris nurodė, kad kliudė jo vairuojamą automobilį, nepažįsta ir kontaktų neturi. Jis padavė lapelį ir pasišalino. Automobilio nubrėžta dalis yra plastmasinė, plika akimi duobės nematė. Jis neapžiūrėjo ir nebandė valyti bamperio. Skambino į 112, nes suprato, kad reikės bamperio remonto, o neužregistravus įvykio bamperį reiks tvarkyti iš savo kišenės. Bamperį tvarkė „Armi“ servise. Kiek jis žino, bamperį perdažė. Mano, kad kitas vairuotojas galėjo nepajausti kontakto.

L. P. atstovas advokatas M. K. paaiškino, kad neginčija to fakto, jog buvo kontaktas su kitu automobiliu, tačiau šio kontakto J. P. tikrai nepajuto ir tyčia iš įvykio vietos nenuvažiavo. Prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Institucijos atstovė E.Kliaugienė parodė, kad Institucija su skundu nesutinka. Vaizdo įraše matosi, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pajuda 10 įrašo sekundę, o „(duomenys neskelbtini)“ automobilis 13 įrašo sekundę sujuda, ir tai akivaizdžiai matosi. Jų nuomone, vairuotoja turėjo pajusti šį kontaktą. Dėl kokių priežasčių J. P. nuvažiavo, nežino, gal išsigando. Prašo palikti priimtą nutarimą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. P.

skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos A. T. praktikoje administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Teismo nuomone, J. P. versija, jog ji 2020 m. gegužės 22 d. 16.25 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepajuto kliudžiusi kitą automobilį, paneigta liudytojo paaiškinimais, vaizdo įrašu bei kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad išėjęs iš parduotuvės prie automobilio priekio pamatė stovintį vyrą, kuris nurodė, kad matė, kaip jo automobilį kliudė kitas automobilis, bei padavė jam lapelį, kuriame buvo užrašyta - juodas „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilio numeris. Jis paskambino į 112, nes suprato, kad reikės bamperio remonto, o neužregistravus įvykio bamperį reikės tvarkyti iš savo kišenės.

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo 20200604_114426.MP4 matyti, kad filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Iš parduotuvės išeina dvi moterys, kurios eina link aikštelės ir tuo metu iš stovėjimo vietos į dešinę pusę pajuda tamsios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Moterys sustoja prie „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ suka į dešinę pusę (00.11 val.) bei kliudo šalia stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuo sąlyčio sujuda (00.13 val.). Iš priekio ateina vyras. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiuoja toliau, viena iš moterų parodo ranka į išvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (00.15 val.). Matosi, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pasuka į kairę pusę ir sustoja (00.15 val.). Moterys eidamos žiūri į stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį bei pažiūri į „(duomenys neskelbtini)“ (00.17 val.). Einantis vyras atsisuka ir taip pat pažiūri į stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį (00.17 val.).

Iš byloje esančių fotonuotraukos received_265480887935230.jpeg matyti, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės bamperio yra pakankamai didelė juoda dėmė, slystančio pobūdžio subraižymai, dažų pažeidimai (20, 72-74 b. l.), o iš nuotraukos 20200525_142849.jpeg matyti, kad užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ slystančio pobūdžio subraižymai ties dešinės pusės galinių durelių bei galinio sparno arkoje ties ratu.

Iš 2020 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei remonto sąmatos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bamperio remontas kainavo 305,26 Eur (58, 64-68 b. l.), o šią sumą sudarė ne tik bamperio perdažymas, bet ir jo remontas.

Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad J. P. vairuojamas automobilis pakankamai stipriai kliudė kitą automobilį (stovintis automobilis netgi sujudėjo nuo kliudymo, šis kliudymas atkreipė šalia esančių moterų bei vyro dėmesį, bamperį teko remontuoti ir perdažyti), todėl J. P. šioje situacijoje negalėjo nepajusti sukėlusi eismo įvykį, kas leidžia daryti išvadą, kad ji neabejotinai suvokė bei suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti nukentėjusiajam, o jo nesuradus, pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – nelaukė nukentėjusiojo, nepaliko jokio raštelio, iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė.

Nors J. P. nurodė, kad neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes ji buvo blaivi ir jos automobilis draustas, tačiau, kaip jau paminėta, teismų praktikoje veikos padarymo tikslai ir motyvai veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, J. P. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį bei paskyrė tinkamas administracines nuobaudas. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8470-2020 nepakeistą ir J. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus