Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, teista:

- 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2014 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista areštu;

- 2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- 2014 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinta ir vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- 2014 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrinta ir vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta galutine 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2015 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

- 2015 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir paskirta subendrinta bei BK 641 straipsniu sumažinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

- 2016 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, galutine 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

- 2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

- 2017 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta 50 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista 2016 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – 70 parų areštas, bausmę atlikusi;

- 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

- 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos) terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos tarpusavyje ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas; bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. 2022 m. balandžio 30 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje – maršrutiniame mikroautobuse Nr. 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės „Girstutis“, esančios (duomenys neskelbtini), elgdamasi įžūliai bei agresyviai, pašalinių asmenų ir mažamečio E. R. akivaizdoje, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo K. R., po ko, be jokios priežasties, tyčia kumščiu du kartus sudavė jai į galvos sritį, dėl ko viską matęs mažametis E. R. išsigando ir pradėjo verkti, tokiu būdu nukentėjusiajai K. R. sukėlė fizinį skausmą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji Ž. B., apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 16.00 val. ji kartu su sugyventiniu T. B. ir mama J. P. stotelėje „Palemono g.“ įlipo į maršrutinį mikroautobusą Nr. 45. Jos mama buvo blaivi, o ji su T. B. buvo gėrę praeitą dieną, t. y. 2022 m. balandžio 29 d. Ji su mama nuėjo į autobusiuko galą ir ten atsisėdo, o T. B. stovėjo priekyje, netoli vairuotojo. Maždaug už dviejų stotelių į autobusiuką įlipo moteris su vaiku. Jie atsisėdo prieš ją ir jos mamą. Minėta moteris žinoma iš matymo, taip pat žino, kad ji yra išgerianti, o jos šeima yra probleminė ir žinoma visiems Palemone. Jos tarpusavyje garsiai kalbėjo, tikslių aplinkybių neprisimena, kaip ir dėl ko kilo žodinis konfliktas su ta moterimi, tačiau ji ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai, neprisimena, moteris ją taip pat atgal įžeidinėjo. T. B., stovėdamas priekyje, taip pat ją įžeidinėjo. Atsimena, kad apie 16.30 val. ji su mama atsistojo, nes jau ketino išlipti, mama ėjo priekyje, ji ėjo už mamos. Joms einant moteris kažką jai pasakė ir ji toliau su ja konfliktavo. Ji moteriai atsakė kažką atgal, tiksliai neprisimena, ką, ir tada stovėdama, kol moteris sėdėjo, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į galvą. Moteris pradėjo rėkti ant jos, o jos vaikas tuo metu pradėjo verkti. Moteris ją pradėjo vadinti „žiurke“, visaip įžeidinėjo. Tuo metu prie jos priėjo T. B. ir ją paėmęs už rankos vedėsi į priekį. Galbūt jis dar kažką jai sakė, galbūt įžeidinėjo, tačiau tiksliai neprisimena. Vairuotojas sakė, kad kviečia policiją, jos mama dar ramino vairuotoją. Ji išgirdo, kaip vairuotojas kalbėjo telefonu, suprato, kad su policija. Supratusi, kad tuoj atvyks policija, norėjo greičiau išeiti iš autobusiuko. Jo durys buvo užrakintos, užblokuotos, tiksliai neprisimena, kas, bet gali būti, kad ji su T. B. jėga stūmė autobusiuko duris ir jos atsidarė. Tada ji, T. B. ir mama iš autobusiuko išlipo ir išėjo. Kiti autobusiuke važiavę asmenys į jos ir moters konfliktą nesikišo. Gailisi dėl sutrikdytos viešos tvarkos ir dėl to, kad moteriai sukėlė fizinį skausmą. Daugiau neturi, ką pridurti. T. B. jokio daikto išsitraukęs nebuvo ir moteriai negrasino (1 t., b. l. 137–138; 144–146).

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji K. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 16.12 val. su sūnumi E. R. įlipo į mikroautobusiuką Nr. 45. Ji su sūnumi atsisėdo priešpaskutinėje eilėje. Mikroautobusiuko gale sėdėjo dvi moterys ir vyriškis. Vėliau tas vyriškis nuėjo ir atsistojo priekyje, šalia durų. Minėtas moteris ir vyrą galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų, kadangi gerai juos įsidėmėjo. Jai ir sūnui besėdint mikroautobuse, iš niekur vyriškis ir moteris Nr. 1 pradėjo prie jos „kabinėtis“, t. y. vadino ją žiurke, sakė, jog jai „mano snukis“ nepatinka, kaip tiksliau, neprisimena. Jie sėdėjo, garsiai keikėsi, šūkavo mikroautobusiuke. Kiek jautė, nuo galo sklido alkoholio kvapas, todėl suprato, kad jie buvo išgėrę. Ji stengėsi į juos nekreipti dėmesio. Jos sūnus buvo atsisukęs ir žiūrėjo į juos, ji jam pasakė, kad nežiūrėtų. Kai vyriškis nuėjo į priekį, moteris Nr. 1 toliau ją įžeidinėjo, kaip tiksliai, neprisimena. Ji pati nieko nesakė, tylėjo. Galiausiai ta moteris ją sunervino, todėl garsiai sušuko ir paprašė vairuotojo, kad iškviestų policiją dėl tokio elgesio. Ji pati prie savęs turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau kodėl pati neskambino į policiją, nežino. Tol, kol moteris prie jos kabinėjosi, sūnus sėdėjo prie jos, ji sakė, kad jis sėdėtų ramiai ir nekreiptų dėmesio. Tada kažkuriuo metu abi moterys atsistojo. Moteris Nr. 2, kuri buvo vyresnė, ėjo priekyje, o moteris Nr. 1 ėjo už jos. Moteris Nr. 1, praeidama pro ją, vieną kartą kumščiu trenkė jai į galvą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Po gauto smūgio, ji koja bandė įspirti moteriai, tačiau ar įspyrė, ji nežino. Tada moteris Nr. 1 vieną kartą kumščiu, kurios rankos, nežino, dar kartą trenkė jai į galvos sritį. Moteris Nr. 1 jai kažką sakė, bet tiksliai neprisimena, ką. Ji sakė moteriai, kad jai taip nepraeis. Po suduotų smūgių, prie moters Nr. 1 priėjo vyriškis ir ją paėmęs už rankos tempėsi. Tuo metu, kai ji gavo smūgius nuo moters, sūnus pradėjo verkti, cypti, jis išsigando, kad ir jam kažkas gali nutikti. Sūnus šaukė, kad ta moteris prie jos nelįstų. Kiek suprato, sūnus išsigando dėl tokio moters elgesio, atrodė kaip panikoje, ji jį ramino. Vairuotojas sakė, kad kviečia policiją, jis užblokavo duris, kadangi jos neatsidarė. Tada, kiek atsimena, vyriškis kažką spaudinėjo virš durų, gal avarinio išėjimo rankeną, tiksliai nežino, bet galiausiai duris stūmė ir jos atsidarė. Tada jie visi trys išlipo ir pasišalino. Vyriškis jai su jokiu daiktu negrasino, jis tik kelis kartus ją įžeidė, o daugiau jokių veiksmų neatliko. Kiti asmenys važiavę mikroautobusiuke nesikišo, jie ramiai sėdėjo. Ji pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 39–40).

Nepilnametis nukentėjusysis E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gali būti balandžio mėn. gale, tikslios dienos nežino, vakarop, buvo dar šviesu, jis apie 16.12 val. stotelėje „Kražantė“ su mama įlipo į mikroautobusą. Jis su mama sėdėjo viduryje, o gale sėdėjo dvi moterys ir vienas vyras. Abi moterys buvo su sportinėmis kelnėmis, sportiniais batais. Viena buvo jaunesnė, apie 30 metų amžiaus, kita vyresnė, apie 40 metų amžiaus. Jis tų moterų veidus gerai įsidėmėjo, todėl galėtų atpažinti. Vyriškis buvo apie 45 metų amžiaus, jo veidą taip pat įsidėmėjo, todėl galėtų atpažinti. Gale sėdintys asmenys kabinėjosi prie jo mamos bei negražiai kalbėjo. Jo mama jiems nieko nesakė. Prie „Girstučio“ vyriškis atsistojo ir nuėjo į priekį. Jis pats bijojo tų asmenų, išsigando jų, kadangi jie negražiai kalbėjo. Būnant prie „Girstučio“, jaunesnė moteris ranka trenkė jo mamai du kartus, tačiau kur tiksliai trenkė neatsimena, galimai į galvą. Kaip jo mama elgėsi jis neprisimena, jis išsigando, bijojo, kad pradės mušti ir jį. Kai trenkė mamai jis spėjo pasitraukti. Jis neverkė, kaip tiksliai jis elgėsi neprisimena, bet tų žmonių bijojo. Vairuotojas sakė, kad kvies policiją ir tų žmonių neišleido. Atsimena, kad vyriškis ėmė už avarinio išėjimo mygtukų ir taip atidarė duris. Abi moteris stovėjo šalia. Tada jie išlipo ir išėjo. Pas mamą jis jokių mėlynių nematė. Kiti žmonės buvę mikroautobuse skyrė moterį nuo jo mamos. Nuo tų žmonių sklido alkoholio kvapas, kadangi galimai jie buvo girti. Jis žino jaunesnės moters vardą, ji yra Ž. Jos vardą žino, nes ji yra jo draugo brolio sesuo. Pavardės jis nežino, tačiau ją žino mama (1 t., b. l. 65–66).

Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. 2022 m. balandžio 30 d., 13.25 val. jis pradėjo darbą ir mikroautobusu MB „Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto Nr. 45, išvyko maršrutu iš Palemono į Kauno ligoninę. Apie 16.12 val. (duomenys neskelbtini), galutiniame sustojime „Palemono g.“, tikslaus adreso nurodyti negali, į jo vairuojamą keleivinį mikroautobusą įlipo trijų asmenų grupė – dvi moterys ir vienas vyriškis. Moterys apie 35 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, aukštos. Pastebėjo abiejų moterų ryškų makiažą, ką jos vilkėjo neprisimena. Jų atpažinti negalėtų. Su minėtomis moterimis taip pat buvo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų, ką vilkėjo taip pat neįsidėmėjo, jį sunkiai atpažinti galėtų. Į minėtus asmenis jis atkreipė dėmesį, kadangi jie elgėsi neadekvačiai, jau prieš įlipant į autobusą, moterys keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Visi trys jam nepažįstami asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Minėti asmenys, prieš išvykstant iš minėtos stotelės, priėjo prie autobuso, viena iš moterų atsižymėjo elektroninį bilietą ir įlipo į autobusą, paskui ją ėjo kita moteris, už kelionę sumokėjo 0,50 Eur, o vyriškis paskui moteris nuėjo ir atsisėdo autobuso gale. Jam važiuojant maršrutu link Taikos pr., ties žiedine sankryža, minėti trys akivaizdžiai neblaivūs asmenys, sėdėdami autobuso gale, girdint kitiems autobuso keleiviams, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo autobuse. Jis juos sudrausmino ne vieną kartą. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „IKI“, esančia (duomenys neskelbtini), autobuse išgirdo klyksmą, vaiko verksmą, riksmą. Pamatė, kad autobuso gale kilo konfliktas tarp minėtų trijų neblaivių asmenų ir kitų autobuso keleivių. Jis sustojo sustojime „Girstutis“, nedelsiant dėl konflikto skambino trumpuoju pagalbos centro numeriu, kad galėtų pranešti apie konfliktą. Autobuso durų tuo metu neatidarė. Suprato, kad minėti asmenys sumušė kažką iš autobusų keleivių. Tuo metu autobuse buvo apie 10 keleivių. Autobuse girdėjo didelį triukšmą. Kol jis kvietė policijos pareigūnus, iš galo į autobuso priekį atėjo iš autobuse buvusių neblaivių asmenų vyriškis ir atsistojo prie išėjimo durų. Prie jo priėjo viena iš moterų. Vyriškis ir viena iš moterų griebė už autobuso avarinio atidarymo rankenų ir jas jėga atstūmė dėl ko visi trys minėti asmenys pro duris skubiai išėjo ir pasišalino link „Girstučio“. Autobuse buvusi keleivė su mažamečiu berniuku jam pasakė, kad buvo sumušta minėtų neblaivių asmenų, kurie pasišalino iš autobuso. Vaikas buvo labai išsigandęs, verkė. Minėti asmenys jėga išplėšdami autobuso duris jas sugadino, dėl ko jos neužsidaro. Dėl to įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala, kurios jis įvardinti negali, nes nežino. Dėl turtinės žalos oficialiu raštu kreipsis atsakingas asmuo. Dėl tokio minėtų trijų neblaivių asmenų įžūlaus elgesio ir vandališkų veiksmų sutriko darbas, dalis keleivių buvo priversti išlipti iš maršrutinio autobuso, nukentėjo autobuso keleivė, jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką. Nori paminėti, kad autobuso viduje yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau kas jas administruoja, jis nežino. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 79–82).

Liudytoja J. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį – dukrą Ž. B., tačiau gali pasakyti, jog 2022 m. birželio 30 d., apie 16–17 val. su dukra Ž. B. ir jos sugyventiniu T. B. važiavo mikroautobusiuku. Nieko apie tos dienos įvykį papasakoti negali, kadangi ji nieko nematė. Tik atsimena, kad mikroautobusiukyje buvusi moteris konfliktavo. Ji jai iš matymo žinoma, kadangi ji yra asociali ir gyvena Palemono mikrorajone. Atsimena, kad ji įžeidinėjo jos dukrą ir T. B., kaip tiksliai nepamena. Kas vyko toliau ji nekomentuos, kadangi atsisako duoti parodymus prieš dukrą. Ji pati su moterimi nekonfliktavo, nieko jai nesakė, moteris taip pat jai nieko asmeniškai nesakė. T. B. tai moteriai tik pasakė, kad ji dingtų iš akių ir užsisuktų. Kitaip T. B. jos neįžeidinėjo ir jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Minėta moteris pati įžeidinėjo T. B. Pastarasis buvo šiek tiek išgėręs, bet nedaug, kiek tiksliai nežino, ji pati buvo blaivi. Ar moteriai kažkas sudavė ar ne, ji negali atsakyti. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali. Tik pamena, kad po konflikto su ta moterimi, T. B. pasuko mikroautobusiuko durų avarinį mygtuką ir tuomet atidarė duris dėl ko jos išlipo (1 t., b. l. 84–86).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2022 m. balandžio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kuriame nurodyta, kad K. R. 2022 m. balandžio 30 d., 16.12 val., (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi E. R. įlipo į maršrutinį mikroautobusą Nr. 45. Atsisėdus minėtame mikroautobuse, pastebėjo tarp žmonių 3 asmenis – dvi moteris ir vieną vyrą, kurie atrodė neblaivūs. Nuo minėtų asmenų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Vyras atrodė apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų rudos spalvos plaukų, kaip apsirengęs buvo ji neįsidėmėjo. Moteris Nr. 1 atrodė stambaus kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų. Vilkėjo šviesios spalvos sportinius treningus. Moteris Nr. 2 atrodė stambaus kūno sudėjimo, tamsių iki pečių ilgio plaukų, vilkėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes ir sportinį megztinį. Minėtų asmenų ji asmeniškai nepažįsta, jų kontaktinių ir anketinių duomenų nežino. Kiek ji žino iš matymo, moteris Nr. 1 yra Ž. K., daugiau jos anketinių ir kontaktinių duomenų ji nežino. Minėtus asmenis galėtų atpažinti. Minėti asmenys mikroautobuse elgėsi įžūliai, naudojo necenzūrinius žodžius, kabinėjosi prie važiuojančių keleivių, prie jos ir jos sūnaus. Ji neapsikentus minėtų asmenų elgesio, mikroautobuso vairuotojui pasakė, kad išlaipintų ir iškviestų policiją, nes ji su savo vaiku jaučiasi nesaugiai. Moteris Nr. 1, išgirdus jos žodžius, atsistojo ir autobuse buvusių keleivių akivaizdoje prieš ją panaudojo fizinį smurtą, tyčia 2 kartus rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį. Vienas smūgis buvo suduotas į pakaušio sritį, kitas – į kaklo sritį. Šiais veiksmais jai minėta moteris sukėlė fizinį skausmą, dėl to pakaušio srityje atsirado patinimas. Greitoji medicinos pagalba jai nereikalinga, patyrė nežymius sužalojimus. Taip pat po šių smūgių atsistojęs minėtas vyras, būdamas autobuso priekyje, netoliese vairuotojo, išsitraukė iš kišenės daiktą, panašų į peilį ir pradėjo grasinti, kad jai išdurs akis, tačiau realių veiksmų neatliko, jai sužalojimų jokių nepadarė. Mikroautobuso vairuotojui sustojus „Girstučio“ stotelėje ir vairuotojui iškvietus policiją, visi trys minėti asmenys atsistojo ir tyčia panaudodami jėgą atidarė duris ir pasišalino jai nežinoma kryptimi. Dėl tokio neadekvataus minėtų trijų neblaivių asmenų elgesio labai išsigando su ja buvęs jos mažametis sūnus, tačiau jis įvykio metu sužalotas nebuvo, nenukentėjo. Taip minėti asmenys, pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką (1 t., b. l. 8–14).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad K. R. iš jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino moterį nuotraukoje Nr. 2 – Ž. B. – ir nurodė, kad tai ta pati moteris, kuri 2022 m. balandžio 30 d., apie 16.30 val. kartu su kita moterimi ir vyriškiu važiavo mikroautobusu Nr. 45 ir, kuri jai du kartus kumščiu trenkė į galvą bei ją įžeidinėjo. Šią moterį apklausoje ji įvardijo kaip moteris Nr. 1. Ją atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 41–45).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad K. R. iš jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino vyriškį nuotraukoje Nr. 5 ir nurodė, kad tai tas pats vyriškis, kuris 2022 m. balandžio 30 d., apie 16.30 val. kartu su dvejomis moterimis važiavo mikroautobusu Nr. 45 ir, kuris ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 46–50).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 35–37).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matomi du skirtingi vaizdo įrašai, t. y. kairėje pusėje matomas filmuojamas maršrutinio autobusiuko vidus, o dešinėje pusėje matomas filmuojamas kelias. Vaizdo įraše garso nėra. Vaizdo įrašo trukmė – 4 min. 12 s. Paleidus vaizdo įrašą jame matomi sėdintys keleiviai. Autobusiuko gale matomos sėdinčios dvi moterys, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai Ž. B. ir J. P. Už minėtų moterų, antroje eilėje nuo galo, matoma sėdinti moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kaip K. R. ir šalia sėdintis berniukas – jos sūnus E. R. Autobusiuko priekyje matomas stovintis vyriškis, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip T. B. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 89–92).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus M. G. rašte nurodyta, kad incidento metu autobuso durys nebuvo sugadintos. Keleiviai panaudojo avarinio durų atidarymo rankeną, kuri atblokuoja durų uždarymo mechanizmą ir tada duris galima atidaryti pastumiant. Rankena naudojama avariniam durų atidarymui, kai durų negalima (neįmanoma) atidaryti naudojant vairuotojo kabinoje esantį mygtuką (esant gedimui ar eismo įvykiui). Kadangi autobuso durys nebuvo sugadintos, civilinio ieškinio reikšti neketina (1 t., b. l. 97).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo T. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmenys, sutrikdę viešąją tvarką, iš įvykio vietos pasišalino nesulaikyti. Pirminėje tyrimo stadijoje remiantis pirminiais duomenimis apie nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybes buvo iškelta versija, kad su nusikalstamos veikos padarymu gali būti susiję du iš trijų galimų įtariamųjų – Ž. J. ir su ja dažnai viešosios tvarkos pažeidimuose dalyvaujantis T. B. Versijos patikrinimo metu, gavus vaizdo įrašą iš autobuse sumontuotų vaizdo kamerų, peržiūrėjus įrašą versija pasitvirtino (1 t., b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių dėl to, kad vieta, kurioje įvyko konfliktas tarp K. R. ir Ž. B., yra vieša vieta. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji Ž. B. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąją K. R., o po to, be jokios priežasties, tyčia kumščiu du kartus sudavė jai į galvos sritį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji sukėlė nukentėjusiosios bei kartu su ja buvusio mažamečio vaiko išgąstį, taip pat ir įvykį mačiusių asmenų pasipiktinimą. Tokie kaltinamosios veiksmai, atlikti mikroautobuse, kas laikytina vieša vieta, moralės požiūriu nėra priimti, tokiais veiksmais yra šokiruojami aplinkiniai, todėl jie laikytini įžūliais. Kaltinamosios kaltę patvirtina tiek jos pačios, tiek nukentėjiųjų ir liudytojų nuoseklūs ir išsamūs parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūrėti vaizdo įrašai. Teismo vertinimu, šių įrodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, kadangi jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamosios veiksmai yra visiškai įrodyti, jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius bei objektyviuosius požymius.

Dėl Ž. B. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę Ž. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 12 d. pranešimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji su kreipimusi ir jai siūloma bausme (laisvės apribojimu) bei paskirtais įpareigojimais sutiko. Taip pat jai buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji Ž. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji kalta padarius šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog nors kaltinamajai pasišalinus iš įvykio vietos, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jai nebuvo tikrintas apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau, atsižvelgiant į pačios kaltinamosios parodymų turinį, taip pat nukentėjusiosios bei kitų byloje esančių liudytojų parodymus, daroma išvada, kad kaltinamosios atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamosios Ž. B. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra ištekėjusi, turi įgijusi pagrindinį išsilavinimą. Kaltinamoji anksčiau teista ne vieną kartą, taip pat daug kartų bausta administracine tvarka, o jai paskirtų baudų iki šiol nėra sumokėjusi (b. l. 125–131). Ž. B. priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (b. l. 106), tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. vasario 14 d. bei 2022 m. sausio 19 d. gydyta VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikose, jai nustatytos diagnozės – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (F10.8) ir adaptacijos sutrikimai (F43.2). Atkreipiamas dėmesys, jog nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio bei galimai dėl neatsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo. Ankstesni teistumai ir administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja kaltinamosios asmenybę ir rodo, jog ji yra linkusi daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, todėl švelniausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, kritiškai įvertino savo netinkamą elgesį, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo.

2022 m. gegužės 6 d. Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašytas nepilnamečio E. R. 2022 m. gegužės 9 d. apklausos garso ir vaizdo įrašas, šiuo metu saugomas byloje, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekamas prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant ją per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD plokštelę, kurioje įrašytas nepilnamečio E. R. 2022 m. gegužės 9 d. apklausos garso ir vaizdo įrašas, šiuo metu saugomą byloje, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad Ž. B., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.