- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2-1648/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Minera“
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2177-264/2011 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Minera“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gratus“, tretysis asmuo Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių J. G. ir V. G. nuosavybe ir pripažinti negaliojančiu 2008-08-01 sudarytą ir 2008-08-06 įregistruotą hipotekos lakštą (su 2008-12-16 sudarytu ir 2008-12-23 įregistruotu pakeitimu bei 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu), kuriuo buvo įkeistas šis turtas už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB „Šiaulių bankas“ (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“); 2) pripažinti negaliojančiu 2008-12-16 sudarytą ir 2008-12-23 įregistruotą hipotekos lakštą (su 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu), kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB „Šiaulių bankas“; 3) panaikinti 2008-08-01 sudaryto ir 2008-08-06 įregistruoto hipotekos lakšto (su 2008-12-16 sudarytu ir 2008-12-23 įregistruotu pakeitimu bei 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu), taip pat 2008-12-16 sudaryto ir 2008-12-23 įregistruoto hipotekos lakšto (su 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu), įregistravimą Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno m. apylinkės teismo; 4) panaikinti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio J. (duomenys neskelbtini), areštą, pritaikytą Kauno m. apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-12-22 nutartimis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštuotų Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-22 nutartimis, realizavimą. Ieškovė atskiru prašymu prašė dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovei J. G. 11 292 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Teismo teigimu, pagrindinis ieškinio reikalavimas – dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe – savo esme yra reikalavimas dėl pripažinimo. Įsiteisėjus galimai palankaus ieškovei sprendimui dėl pripažinimo, jis privalomą juridinę galią įgyja ir sukelia teisinius padarinius netaikant teismo sprendimo vykdymo procese taikytinų priverstinio vykdymo priemonių. Ieškovė neginčija paskolos sutarčių, kurių įvykdymo užtikrinimui atsakovas V. G. įkeitė ginčijamą turtą. Hipotekos objekto nustatymo taisykles įtvirtinančio CK 4.171 straipsnio 9 dalis numato, jog perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ginčijamų materialinių reikalavimų esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė pareiškė reikalavimą ne tik dėl buto ir negyvenamųjų patalpų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bet prašė pripažinti negaliojančiu ir 2008-08-01 sudarytą hipotekos lakštą. Taip pat ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2008-12-16 sudarytą hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeisti žemės sklypai. Iškilus ginčui dėl hipotekos lakštų teisėtumo ir prašant panaikinti įkeitimo sandorį, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto ir areštuoto turto, šis turtas bylos nagrinėjimo eigoje gali būti parduotas. Teismo sprendimu patenkinus ieškinį ir pripažinus hipotekos lakštus negaliojančiais, turės būti taikomos sandorio negaliojimo pasekmės (restitucija). Jeigu turtas bus parduotas, nebus galimybės įvykdyti restituciją.
2. Ieškovė reikalavimą – panaikinti nekilnojamojo turto areštą – pareiškė vadovaudamasi CPK 603 straipsniu. Pareiškus ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo, tokio ieškinio užtikrinimo priemonė ir teismo sprendimo įvykdymo garantija yra turto realizavimo sustabdymas. CPK 603 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu areštuotas turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo. Tokiu būdu, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė bus priversta kelti naujas bylas, turėti papildomų išlaidų. Be to, įstatymas nenumato turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo.
3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad neginčijant paskolos sutarties, nėra pagrindo pripažinti įkeitimo (hipotekos) sandorio negaliojančiu. Hipotekos sandoriui taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios sandorių pripažinimą niekiniais ir negaliojančiais. Jeigu įkeitimo sandoris, kuris įformintas hipotekos lakštu, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, jis gali būti ir privalo būti pripažintas negaliojančiu, neatsižvelgiant į paskolos sandorį. Nustačius imperatyvių teisės normų pažeidimą, nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, turi būti pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija. Todėl nesustabdžius įkeisto turto realizavimo, pripažinus įkeitimo sandorius negaliojančiais, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Minera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – prašymas stabdyti hipotekos teismo nutartimis areštuoto turto realizavimą, neatitinka ieškinio reikalavimų esmės ir nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių J. G. ir V. G. nuosavybe ir pripažinti negaliojančiu 2008-08-01 sudarytą hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas minėtas turtas už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB „Šiaulių bankas“ bei pripažinti negaliojančiu 2008-12-16 sudarytą hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB „Šiaulių bankas“. Taigi nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto ir areštuoto turto, šis turtas gali būti perleistas. Netaikant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieškinio reikalavimo atžvilgiu pasunkėtų, nes ieškovei tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Taigi šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ginčijamų materialinių reikalavimų esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – sustabdyti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštuotų Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-12-22 nutartimis, realizavimą.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.