- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- T-29/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10099-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 23 420,89 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Pagrįsdamas ieškinio reikalavimą ieškovas nurodė, kad J. S., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. 2015 m. balandžio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu, priimtu baudžiamojoje byloje, ikiteisminis tyrimas J. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, kad yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti įtariamąją J. S., padariusią BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ieškovo teigimu, pagrindo J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo, kadangi baudžiamojoje byloje buvo duomenys apie tai, jog Šiaulių miesto savivaldybė ketina reikšti civilinį ieškinį J. S. dėl žalos atlyginimo, todėl nebuvo visų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, t. y. nebuvo išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio žalos atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai padarius nusikalstamas veikas pareikšti dar trims asmenims, tačiau atsisakyta pripažinti J. S. civiline atsakove baudžiamojoje byloje, motyvuojant tuo, jog ji baudžiamojoje byloje nėra kaltinamoji bei nėra materialiai atsakinga už kaltinamųjų kaltais veiksmais padarytą žalą. Pasak ieškovo, išnaudojus visas įmanomas teisines priemones bandyti įtraukti J. S. baudžiamojoje bylioje nagrinėjant civilinį ieškinį kartu su likusiais kaltinamaisiais, Šiaulių miesto savivaldybė reiškia civilinį ieškinį dėl 23 420,89 Eur turtinės žalos atlyginimą
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad atsakovė nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metų dirba valstybės tarnautoja, todėl byla teisminga administraciniam teismui.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pareiškusi ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. I-62-899/2016, kurioje vienu iš reikalavimų prašo priteisti iš kaltų asmenų (kitų trijų kaltinamųjų) solidariai 23 420,89 Eur turtinę žalą. Šioje byloje pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 23 420,89 Eur turtinę žalą, kartu nurodydamas, jog teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje ir patenkinus tapatų reikalavimą bei galimai priteisus 23 420,89 Eur sumą, atsakovės J. S. kaltais veiksmais padarytos žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas solidariai su nuteistu (nuteistais) asmeniu (asmenimis). Teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai. Tačiau šiuo atveju reikalaujama atlyginti žalą, padarytą valstybės tarnautojo nusikaltimu. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja specialios teisės normos (Baudžiamojo proceso kodekso X skyrius), pagal kurias, nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, gali būti reiškiamas ieškinys civilinio proceso tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, įstatymas šio pobūdžio reikalavimų (dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) nagrinėjimą priskiria bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo iš J. S. priteisti turtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta Šiaulių miesto savivaldybės valstybės tarnautojos J. S. nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis. Valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės institutas yra valstybės tarnybą reguliuojančios teisės dalis ir atitinkamai valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės santykiai priskirtini valstybės tarnybos santykių kategorijai (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą byloje Kaišiadorių rajono policijos komisariatas v. A. K; 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, priimtą byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė v. A. Ž.). Todėl šioje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos keliamas reikalavimas dėl žalos iš valstybės tarnautojos atlyginimo iš esmės patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys