- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- I-4279-789/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07150-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Medelis
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai N. S. ir jos atstovui advokatui Algimantui Medeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. S. 2013-11-22 pateikė teismui skundą (b. l. 1–8), kurį 2013-12-16 (b. l. 30–42) patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013-11-07 sprendimą Nr. (6.5)I-7385; 2) įpareigoti Valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2013-10-29 skundą; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.1)3-18937; 4) įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 9 527,96 Lt; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) atnaujinti skundo padavimo terminą.
Paaiškino, kad iki 2010-01-01 gaudavo 914 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Kadangi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, paskirta pensija buvo sumažinta ne tik pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 str., tačiau ir pagal minėto įstatymo 8 str. Savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuriame pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų taikymo susidarė 9 527,96 Lt senatvės pensijos nepriemoka.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime (b. l. 112–115) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Valdybos teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Laikinuoju įstatymu. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad Skyrius ir Valdyba išnagrinėjo pareiškėjos skundus ir tinkamai į juos atsakė. Mano, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo galia taikytina tik į ateitį, be to, kol pensijų kompensavimo tvarka nėra nustatyta, nėra pagrindo išmokėti pareiškėjos prašomą priteisti pensijos nepriemoką. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo pareiškėjai buvo neišmokėta 9 527,96 Lt.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 75–80) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė bylos dalį dėl reikalavimų atnaujinti terminą ir priteisti pensijos nepriemoką nutraukti, o skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti ginčijamus sprendimus, įpareigoti išnagrinėti skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos pensija buvo mažinama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Mano, kad pareiškėja nėra tinkamai pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nes Valdyba 2013-11-07 sprendime konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi 3 metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos gavimo (2010 m. sausio mėn.), skundui paduoti, ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Taigi bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką nutrauktina. Atsakovės nuomone, ginčijamas Valdybos sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėja į Valdybą kreipėsi praleidusi nustatytą 3 metų terminą. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos teisėje galiojančią teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Mano, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo galia taikytina tik į ateitį, todėl iki jo paskelbimo Skyrius pagrįstai mažino pareiškėjos pensiją pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Nurodė, kad prašymus atnaujinti skundo padavimo Valdybai terminą sprendžia viešojo administravimo subjektas, o ne teismas, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Prašė atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę (pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtų pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą ir apsunkintų kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kuria atidėtas priteistos pensijos mokėjimas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies, skundo dalis atmestina, bylos dalis nutrauktina.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja. 2013-09-03 Skyriuje gautas pareiškėjos 2013-08-29 skundas, kuriame prašoma pateikti duomenis apie neišmokėtos pensijos dalies dydį ir grąžinti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 123–124). Skyrius 2013-09-18 rašte Nr. (10.1)3-112955 pareiškėjai paaiškino, kad jos pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir 8 str. 1 d. nuostatomis, pateikė skaičiavimus, kaip ji buvo apskaičiuojama, ir informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos projektą. Nurodė, kad, kol šis įstatymas nėra priimtas, Valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 11–12). 2013-10-08 Skyriuje gautas pareiškėjos 2013-10-07 paklausimas, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytu terminu nebuvo atsakyta į jos 2013-08-30 išsiųstą prašymą pateikti informaciją apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 18). Skyrius skundžiamame 2013-10-24 rašte Nr. (10.1)3-128937 nurodė aplinkybes, susijusias su Skyriaus 2013-09-18 rašto Nr. (10.1)3-112955 priėmimu ir įteikimu pareiškėjai (b. l. 10).
Valdyboje 2013-10-31 gautas pareiškėjos 2013-10-29 skundas dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies grąžinimo ir netinkamo prašymo išnagrinėjimo (b. l. 81–82). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-10-29 skundą, priėmė ginčijamą 2013-11-07 sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija, todėl atsisakė pareiškėjos 2013-10-29 skundą nagrinėti. Be to, pareiškėjai išaiškino, kad, jeigu ji iki 2013-11-27 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad, kol pensijų kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, neturi teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 13–14).
Pažymėtina, kad pareiškėja teisme ginčija tik senatvės pensijos perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir neginčija jos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 11–12). Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos, kaip dirbančios pensininkės, senatvės pensijos perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas teisėtumo, t. y. nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensiją pažeidimu ir jos gynimu teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovų atsiliepimų argumentai iš esmės susiję su tuo, jog pareiškėja, atsakovų nuomone, praleido įstatymuose nustatytą terminą apskųsti sprendimus dėl sumažintų pensijų mokėjimo, konstatuoja, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį N. S. sužinojo (turėjo sužinoti) apie sumažintos pensijos išmokėjimą. Pareiškėja dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 8 d. 1 d., į Skyrių kreipėsi su 2013-08-29 skundu, Skyriuje gautu 2013-09-03 (b. l. 123–124), kuriame suformulavo prašymą grąžinti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.
Pažymėtina, kad nors Valdyba skundžiamame sprendime ir konstatavo, kad pareiškėja į Valdybą kreipėsi praleidusi Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 p., nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos prašymą, bet nurodė ir tai, kad, kol pensijų kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, ji neturi teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Taigi Valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad Valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo užbaigta kompetentingoje ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje pasisakant dėl ginčo esmės, taigi šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo Valdybai padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi (LVAT 2014-11-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1393/2014). Pažymėtina, kad termino kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėja nėra praleidusi, todėl pareiškėjos skunde suformuluotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nespręstinas.
Teisėjų kolegija nekvestionuoja Valdybos kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju Valdyba, sprendime konstatavusi, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės, t. y. ji priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad grąžinti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios ji negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. Skundžiamo Valdybos 2013-11-07 sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas. Be to, skundžiamas Valdybos 2013-11-07 sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2014-10-29 skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros. Taigi ginčijamas Valdybos 2013-11-07 sprendimas Nr. (6.5)I-7385 naikintinas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir nėra kliūčių nagrinėti ginčą teisme, netenkintinas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2013-10-29 skundą.
Be to, pareiškėja prašo panaikinti Skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.1)3-18937. Pažymėtina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013). Jau minėta, kad Skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013-10-07 paklausimą (b. l. 18), skundžiamame 2013-10-24 rašte Nr. (10.1)3-128937 nurodė aplinkybes, susijusias su Skyriaus 2013-09-18 rašto Nr. (10.1)3-112955 priėmimu ir įteikimu pareiškėjai (b. l. 10). Teismas, įvertinęs skundžiamo Skyriaus akto turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Skyriaus raštas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie Skyriaus 2013-09-18 rašto Nr. (10.1)3-112955 priėmimą ir įteikimą pareiškėjai, yra informacinio pobūdžio ir teisių ir pareigų pareiškėjai tiesiogiai nesukuria. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Skyriaus raštas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Todėl bylos dalis, kurioje prašoma panaikinti Skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.1)3-18937, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Valstybinio socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka Valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu ir Nuostatais, o nuo 2010-01-01 ir Seimo 2009-12-09 priimtu Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas, siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojant, inter alia, paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Toks teisinis reguliavimas ginčui aktualiu aspektu išliko nepakitęs ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010-10-26 redakcija). Pagal Laikinojo įstatymo 6, 7 str. perskaičiavus senatvės pensiją, šiems asmenims buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes, įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009-12-09 redakcija, 2010-10-26 redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nėra teisėtas. Atsižvelgęs į pareiškėjos reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos teisė gali būti apginta, išmokėjus pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjos teisių pažeidimo pasekmių nepašalino. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidaręs turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti.
Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi tinkamai pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nepraleidusi ABTĮ 32 str. 1 d. nustatyto skundo padavimo termino, taigi iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti ir pareiškėja turi teisę, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo neišmokėta pensijos dalis pareiškėjai turi būti grąžinta. Skyrius 2013-09-18 rašte Nr. (10.1)3-112955 nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo ginčijamu laikotarpiu susidarė 9 527,96 Lt dydžio pensijos nepriemoka, ir pateikė tai patvirtinančius skaičiavimus (b. l. 11–12). Pažymėtina, kad ginčo dėl neišmokėtos pensijos dalies sumos dydžio byloje nėra. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjai neišmokėtą pensijos sumą. Neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Skyriaus (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 ir kt.).
Valdyba atsiliepime prašė atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę (pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtų pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą ir apsunkintų kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą) ir LVAT praktiką, kuria atidėtas priteistos pensijos mokėjimas. Pagal ABTĮ 85¹ str. teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 taip pat pažymėjo, kad, siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą, prisiimtus finansinius įsipareigojimus išmokų gavėjams, siekdamas nesukelti neproporcingų sunkumų atsakovui, vadovaudamasis lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą iki 2015-12-31.
ABTĮ 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde suformulavo prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (ABTĮ 45str. 2 d.). Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal ABTĮ 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p. ir 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos N. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-07 sprendimą Nr. (6.5)I-7385.
Nutraukti bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-10-24 sprendimą Nr. (10.1)3-18937.
Priteisti N. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. taikymo neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 9 527,96 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis litus 96 ct) (2 759,49 EUR).
Sprendimo vykdymą atidėti iki 2015-12-31.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.