Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., I. B., Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. D. ir I. B. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepareiškė (68,69 b. l.).

Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (67 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvai J. D. ir A.O. D. susituokė 1965 m. rugpjūčio 14 d. (9 b. l.). J. D. mirė 2008 m. rugsėjo 19 d. (10 b. l.), o A. O. D. – 2016 m. lapkričio 5 d. (11 b. l.). Po A.O. D. mirties palikimą priėmė pareiškėja D. Ž.. Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 1992-05-27 A.O. D. vardu registruotas butas su jam priklausančiu tvartu, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Buto įregistravimo pagrindas nurodytas 1992-05-13 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-3271 (14-15 b. l.). Kadangi minėtas butas įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendruoju jungtiniu sutuoktinių A.O. D. ir J. D. turtu. Po palikėjo J. D. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, palikimo priėmimo faktai neregistruoti (74 b. l.). Po J. D. mirties jo sutuoktinė A.O. D. mokėjo už butą mokesčius (16-41 b. l.).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. D. mirties jo sutuoktinė iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: naudojosi butu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais ir pan.

Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad palikimą po J. D. mirties priėmė jo sutuoktinė A. O. D., nepareiškė.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog A.O. D. po savo sutuoktinio J. D. mirties 2008 m. rugsėjo 19 d. per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. rugsėjo 19 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.