Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-140-818/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
II-140-818/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01143-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
G. L.
Skundas Nr. II-140-818/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01143-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. L., skundą dėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos AVS nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-6242943-14, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas G. L. skundas dėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos AVS nutarimo administracinėje byloje Nr.10N-6242943-14, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu G. L. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d. ir nubaustas 600 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, o būtent nėra nustatytas vairuotojas, kuriam protokolo duomenimis persirikiuodamas G. L. sukėlė avaringa situaciją, neatsižvelgta į tai, jog nei turtui, nei asmenims nebuvo padaryta materialinė ar neturtinė žalos, ir buvo klaidingai konstatuota, kad G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 109, 88.2 punktus. Pareiškėjo teigimu, jis keisdamas judėjimo kryptį į kitą eismo juostą buvo įjungęs posūkio žibintą bei įsitikino savo manevro saugumu, kitiems eismo dalyviams jis netrukdė judėti kelyje, todėl mano, jog jis savo manevravimu jokios avarinės situacijos nesukėlė, jis laikėsi KET reikalavimų ir ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikinas.

Atsiliepimas

Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos AVS atsiliepime į G. L. skundą nurodė, kad pažeidėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nes medžiagoje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad G. L. važiuodamas automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) Laisvės pr.- Rygos g., Vilniuje, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į trečią juostą, neįsitikino savo manevro saugumu, nedavė kelio gretima eismo juosta tiesiai važiuojančiam automobiliui, dėl ko šis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį ir tokiais savo veiksmais pažeidėjas sukėlė avarinę situaciją. Be to, atsiliepime nurodyta, kad teisės pažiedimą tiesiogiai matė tuo metu šalia važiavusio tarnybinio automobilio policijos pareigūnai. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog G. L. buvo neatidus, jis nesilaikė KET 109, 88.2 punktuose numatytos eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo keliuose tvarkos, todėl G. L. skunde išdėstyti teiginiai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

G. L. skundas netenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs G. L., liudytojus – M. K., O. G., D. L., konstatuoja, jog G. L. važiuodamas automobiliu ir keisdamas judėjimo kryptį iš vienos eismo juostos į kitą, privalėjo prieš atlikdamas manevrą įsitikinti, ar tokiu savo veiksmu nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams važiavusiems gretima eismo juosta, nerodydamas atitinkamo posūkio signalo, persirikiavo ir tokiais savo veiksmais sukėlė avaringa situaciją, nes gretima eismo juosta važiavęs kito automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Šiais savo veiksmais G. L. pažeidė KET reikalavimus ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 1 d.

Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykio registravimo pažymomis, tarnybiniais pranešimais, papildomai surinktų dokumentų duomenimis.

G. L. teisme parodymais nustatyta, kad 2014-01-01 apie 01.20 val. jis važiavo automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“ Laisvės pr. - Rygos g., Vilniuje. G. L. teigimu, judėjimas apie 25 km/h greičiu minėta kryptimi antra eismo juosta, iškilo būtinumas persirikiuoti į kairę. G. L. matė, kad gretima trečia eismo juosta važiavo kitas automobilis, iki kurio atstumas buvo iki 10 metrų, todėl jo manymu šis atstumas buvo pakankamas saugiam manevravimui, jis įjungė kairio posūkio žibintą ir persirikiavo į trečią eismo uostą ir toliau tęsė judėjimą. Po kelių minučių buvo sustabdytas kelių policijos ekipažo, kurio pareigūnai jį informavo, kad jis persirikiuodamas sukėlė avarinę situaciją, nes privertė staiga stabdyti gretima eismo juosta keliu važiuojantį automobilį.

M. K. parodymais, kad jis dirba Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad patruliavimo metu 2014-01-01 vakare važiuojant pirma eismo juosta tarnybiniu automobiliu Laisvės prospektu link Rygos gatvės, Vilniuje, pastebėjo priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ,,BMW“ iki kurio buvo apie 40-50 metrų atstumas, kitų automobilių nebuvo. Bevažiuojant policijos pareigūnų tarnybinį automobilį aplenkė antra eismo juosta važiavęs automobilis ,,Opel“, o tuo momentu ankščiau minėtas ,,BMW“ netikėtais nerodydamas posūkio suko į kairę į antrą eismo juostą, kuria ir važiavo automobilis ,,Opel“. Automobilio ,,Opel“ vairuotojas vengdamas susidūrimo buvo priverstas pasitraukti kairiau bei savo kairiais ratais įvažiavo į pievą, esančią šalia kelio važiuojamosios dalies. Prieš pradedant manevrą į kairę, automobilis ,,Opel“ buvo ties ,,BMW“ galinės dalies, t.y. ,,Opel“ šis persirikiavimas buvo netikėtas ir ,,BMW“ vairuotojas tokiais savo veiksmais sukėlė avarinę situaciją.

Liudytojo O. G. parodymais, kad važiuojant tarnybiniame automobilyje matė, kaip priekyje pirma eismo juosta važiavo automobilis ,,BMW“, kurio vairuotojas nerodydamas jokio posūkio staiga pradėjo sukti į kairę, t.y. į gretimą antrą eismo juostą, kuria tuo metu važiavo kitas automobilis. Kadangi atstumas tarp šių automobilių buvo nedidelis, todėl antroje juostoje buvęs automobilis turėjo užvažiuoti ant žalios vejos, tai jis padarė staigiai. Visa tai liudytojas gerai matė, nes atstumas iki susidariusios kelyje eismo situacijos buvo apie 30-50 m., kliūties vizualiai, tai matyti nebuvo. Po tokio užvažiavimo automobilio ant žalios vejos, šis automobilis nesustodamas nuvažiavo toliau. Atsakant į teismo klausimus, liudytojas O. G. paaiškino, kad automobilis ,,BMW“ keisdamas judėjimo kryptį į antrą eismo juostą, buvo pilnai savo ratais įvažiavęs į minėtą eismo juostą, kuria lygiagrečiai važiavo kitas automobilis, kuriam ir buvo sutrikdytas judėjimas.

Liudytojos D. L. paaiškinimu, ji važiavo automobilyje ,,BMW“, kurį vairavo liudytojos tėvas G. L., ir sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Bevažiuojant pamatė, kad jiems iš paskos važiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Važiuodami ieškojo tam tikro pastato, kurio tikslaus adreso nežinojo. Vairuotojas G. L. prieš persirikiuodamas į kitą eismo juostą, įjungė posūkio žibintą bei praleidęs gretima eismo uosta važiavusį automobilį, persirikiavo. Tokiu savo manevru liudytojos teigimu, G. L. netrukdė kitos transporto priemonės judėjimo saugumui. Automobilio ,,BMW” vairuotojui pasukus į kairę ir pavažiavus keletą metrų jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad buvo padaryti keli pažeidimai.

Teismas tiki ir remiasi šiais surinktais duomenimis, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuodamas, kad G. L. važiuodamas automobiliu ,,BMW“ ir keisdamas judėjimo kryptį į antrą eismo juostą nerodė posūkio signalo, nesilaikė KET reikalavimo, kad praleistų gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį, kad nebūtų trukdymo kitai transporto priemonei, dėl savo neatidumo persirikiuojant į kairę, neįsitikinęs savo manevravimo saugumu, staiga pakeitė judėjimo kryptį ir tuo sukėlė avarinę situaciją, nes tuo momentu lygiagrečiai antra eismo juostą važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti savo automobilį bei nukreipti jį link žalios vejos.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai visiškai patvirtina G. L.kaltę padarius ATPK 124 ² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o skundo argumentai ir pateikti jo paaiškinimai teisiamajame posėdyje jo kaltės nepaneigia. Pasisakydamas dėl inkriminuojamo pažeidimo faktinių aplinkybių teismas pabrėžia, kad netikėti minėtų policijos pareigūnų M. K. ir O. G. parodymais nėra pagrindo. Priežasčių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų apkalbėti G. L., nenustatyta. Iš byloje surinktų duomenų bei papildomai apklaustų liudytojų aiškiai matyti, kad, G. L. važiuojant Laivės prospektu, automobiliui ,,BMW“ iš paskos apie 30-50 metrų atstumu važiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. L.. Tarnybiniame automobilyje buvę pareigūnai vizualinių kliūčių stebėti ,,BMW“ vairuotojo veiksmus neturėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėti KET 109, 88.2 punktai įpareigoja vairuotoją persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi bei prieš atliekant šį manevrą įjungti posūkio signalą, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai jog G. L. nesilaikė šių reikalavimų patvirtina teisme duoti liudytojų – M. K. ir O. G. paaiškinimai, kurie iš esmės atitinka pirminiams duomenims užfiksuotiems 2014-01-01 tarnybiniame pranešime teiginiams. Minėti liudytojai nurodė, kad dėl netikėto ,,BMW“ vairuotojo veiksmų persirikiuojant į antrą eismo juostą lygiagrečiai važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga sukti į kairę į žaliąją veją. Minėti liudytojai akcentavo teismo dėmesį, jog nesiėmus šių neatidėliotinų veiksmų, kitos transporto priemonės vairuotojas nebūtų išvengęs eismo įvykio, šiuo atveju buvo sukelta avarinė situacija. Teismas kritiškai vertina liudytojos D. L. paaiškinimą, jog ,,BMW“ vairuotojas rodė posūkio signalą bei nesukėlė avarinės situacijos. Pažymėtina, kad liudytoja D. L. nurodė, kad matė gretima eismo juosta važiavusį automobilį, tačiau teismo vertinimu šios liudytojos parodymai yra šališki. Priešingai tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu liudytojai M .Kaminskas ir O. G. būtų nepagrįstai apkalbėję administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad G. L. veiksmų įvertinimui nėra būtina imtis priemonių, kaip skunde teigia G. L., dėl nenustatyto automobilio vairuotojo (kuriuo atžvilgiu buvo sukelta avarinė situacija) apklausos, nes tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų vertinant ,,BMW“ vairuotojo veiksmus. Pažeidimo konstatavimui užtenka tokių vairuotojo veiksmų, kaip nesilaikant KET reikalavimų nepraleisti nerodant posūkio signalo gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, o tai, jog tyrimo medžiagoje nėra kitos transporto priemonės vairuotojo paaiškinimo ir jo vertinimo susidariusioje eismo situacijoje, neatima pareigos vairuotojui elgtis saugiai ir rūpestingai kitų eismo dalyvių atžvilgių. Tokių G. L. veiksmų veikos kvalifikacijai pagal ATPK 124 ² straipsnio 1 dalį pakanka. Taigi, teismas laiko, kad pažeidėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124 ² straipsnio 1 dalį.

Skundžiamame nutarime G. L. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad medžiagos duomenmis G. L. ir ankščiau buvo baustas administracinė tvarka jam nesuilaikant KET reikalavimų.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos AVS administracinėje byloje Nr. 10N-6242943-14, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 600 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams, naikinti nėra pagrindo ir G. L. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį., paskirtą Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos AVS administracinėje byloje Nr. 10N-6242943-14, nutarimu, palikti nepakeistą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius