Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-07 · Administracinė byla Nr. I-2576-142/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-09-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
I-2576-142/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05245-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2576-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-05245-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 6.3.1; 74(S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. K. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundą neteisėtu ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3626; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 23 d. skundą. Paaiškina, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta, perskaičiavus pareiškėjos pensiją pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnius. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjai turi būti grąžinta. Pareiškėja dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo su 2013 m. gegužės 15 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių. VSDFV teritorinis skyrius 2013 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (10.1)S-36684 jos prašymo netenkino. Pareiškėja su 2013 m. gegužės 23 d. skundu kreipėsi į VSDFV. Tačiau VSDFV, 2013 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. (6.5)I-3626 konstatavusi, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą, atsisakė skundą nagrinėti. Pareiškėja padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas atsisakė priimti jos skundą, kaip paduotą nesilaikant privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-708/2013). Pareiškėja aiškina, kad VSDFV atsisakymas nagrinėti jos skundą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisė skųsti VSDFV Kauno skyriaus veiksmus atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Kita vertus, Pensijų įstatymo 44 straipsnyje yra nustatyta, kad laiku neišmokėta pensija dėl pensiją skiriančios ar mokančios institucijos kaltės išmokama už praėjusį laiką neribojant kokiu nors terminu.

Skundo patikslinime pareiškėja paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 9 d. priėmus Laikinąjį įstatymą, per masinio informavimo priemones buvo skelbiama, kad pensijos sumažintos laikinai, kad jos bus kompensuotos, todėl pareiškėja tikėjosi, kad Vyriausybė paruoš įstatymą, nustatantį neišmokėtos pensijos išmokėjimo laiką ir tvarką. Pareiškėja tik 2013 m. gegužės mėnesį sužinojo apie Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo iš karto kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių. Pareiškėjos nuomone, skundo padavimo VSDFV terminas turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo. Be to, pažeidimas – pensijos nemokėjimas – yra tęstinio pobūdžio (b. l. 15).

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 59).

VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–26, 52–54). Paaiškina, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas vadovaujantis Laikinuoju įstatymu teritorinio skyriaus priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies grąžinimo kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. gegužės 23 d. skundu pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Todėl 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3626 pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą. Šiame sprendime pareiškėjai buvo paaiškinta, kad iki 2013 m. birželio 15 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju netaikytina pareiškėjos nurodyta Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostata, nes ginčo laikotarpiu teritoriniai skyriai pensijas pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiavo vadovaudamiesi įstatymu. Nepagrįstu laiko ir pareiškėjos argumentą, kad teisė skųsti teritorinio skyriaus veiksmus atsirado Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, nes apie jos pensijos sumažinimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų skundo padavimo VSDFV terminas yra pakankamai ilgas, be to, pareiškėja į VSDFV kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo. Pareiškėjos argumentas, kad pažeidimas – pensijos nemokėjimas – yra tęstinio pobūdžio, nepagrįstas, prieštarauja Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatoms, nes VSDFV teritoriniai skyriai ginčo laikotarpiu teisėtai taikė galiojantį Laikinąjį įstatymą. Pareiškėjai nepateikus jokių objektyvių įrodymų praleistam terminui atnaujinti, pagrįstai nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 23 d. skundo.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–35, 43–45). Paaiškina, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl teritorinio skyriaus veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Šiuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Dėl pareiškėjos teisės skųsti teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais VSDFV, skundo padavimo VSDFV termino nurodo tokius pačius argumentus kaip ir VSDFV atsiliepime, aiškina, kad pareiškėja praleido skundo padavimo VSDFV terminą, nepateikė įrodymų, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas yra dėl VSDFV 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3626 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 23 d. skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija. Šiame rašte VSDFV paaiškino pareiškėjai, kad iki 2013 m. birželio 15 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Toliau rašte pateikiama informacija, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo projektą, kurį priėmus ir jam įsigaliojus, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama įstatyme nustatyta tvarka. Pranešama apie nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusius naujus skundo VSDFV padavimo terminus (b. l. 28–29). Pareiškėja prašo panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti jos 2013 m. gegužės 23 d. skundą privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Pagal byloje faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pareiškėjos 2013 m. gegužės 15 d. prašymą VSDFV Kauno skyriaus 1-ąjį pensijų skyriui, b. l. 36, VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. raštą Nr. (10.1)S-36684, b. l. 5, pareiškėjos 2013 m. gegužės 23 d. skundą VSDFV, b. l. 27, VSDFV 2013 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (6.5)I-3626, b. l. 28–29), pareiškėja į VSDFV kreipėsi, siekdama atgauti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010–2011 metais susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. O tokių ginčų nagrinėjimo tvarka ir terminai aiškiai nurodyti Pensijų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066). Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Taikytina būtent šį Pensijų įstatymo redakcija, nes ginčo teisiniai santykiai susiklostė 2010–2011 metais. Dėl pareiškėjos sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjai nebuvo įteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėja neginčija, kad 2010 m. sausio mėnesį gavo sumažintą pensiją. O tai reiškia, kad nuo pirmos pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo dienos prasidėjo termino pažeistai teisei ginti eiga. Todėl būtent toks VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus valinis aktas mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą pareiškėjos senatvės pensiją, o ne 2013 m. gegužės 21 d. atsisakymas išmokėti pensijos nepriemoką, nulemia termino skundui VSDFV paduoti pradžią. Tuo labiau, kad sprendimą atsisakyti išmokėti pensijos nepriemoką VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius priėmė viršydamas savo kompetenciją, nes įvertinus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, ginčus pensijų mokėjimo klausimais privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik VSDFV.

Tokių išvadų (dėl privalomos ikiteisminės ginčų pensijų mokėjimo klausimais sprendimų tvarkos ir termino apginti pažeistą teisę eigos pradžios) nuosekliai buvo laikomasi ir LVAT praktikoje, kurią LVAT išplėstinė teisėjų kolegija dar kartą patvirtino 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje konstatavo, kad: 1. ginčams dėl VSDFV administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundai dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo – valinio akto mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją pirmiausiai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai; 2. pagal laikotarpiu, kai buvo mokama mažesnė senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, galiojusį teisinį reguliavimą, skundas VSDFV galėjo būti paduodamas per 3 metus nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Tokias išvadas LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas (galiojusias tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.). Teismas minėtoje nutartyje tik dar kartą patvirtino, jog pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises ir interesus.

Todėl atsižvelgus į tai, kad pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, pareiškėja skundą VSDFV, o ne pensiją mokėjusiam teritoriniam skyriui, galėjo paduoti iki 2013 m. vasario mėnesio. Reikalavimą dėl 2010–2011 metais susidariusios pensijos nepriemokos išmokėjimo, taigi ir ginčą šiuo klausimu, pareiškėja iškėlė 2013 m. gegužės 15 d. prašyme, akivaizdu, kad praleidusi skundo VSDFV padavimo terminą.

Skundo padavimas praleidus įstatyme nustatytą jam paduoti terminą sukelia atitinkamas teisines pasekmes – atsisakymą nagrinėti paduotą skundą (VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punkto nuostatos). Tokiu atveju skundas gali būti nagrinėjamas, tik jeigu VSDFV priima sprendimą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo padavimo terminą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis, minėtų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 ir 31 punktų nuostatos). Dėl to asmuo turi pateikti VSDFV prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas svarbias priežastis, objektyviai sutrukdžiusias jam paduoti skundą per nustatytą terminą, ir pateikdamas tas priežastis patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV skundžiamame sprendime padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad pareiškėja praleido skundo VSDFV padavimo terminą, todėl vadovaudamasi minėtų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punkto nuostatomis pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja neteikė VSDFV prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir minėtomis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, atnaujinti skundo VSDFV padavimo terminą yra VSDFV direktoriaus kompetencijoje. VSDFV nesprendus klausimo dėl skundo VSDFV padavimo termino atnaujinimo, šis klausimas negali būti sprendžiamas teisme, kita vertus teismui ir nepriskirta atlikti viešojo administravimo institucijos funkcijų.

Pareiškėja skunde dėsto nuomonę, kad skundo VSDFV padavimo termino ji nepraleido, nes terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo. Be to, pažeidimas – pensijos nemokėjimas – yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėja taip pat vadovaujasi Pensijų įstatymo 44 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta, tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Tačiau, kadangi pareiškėja šiuos argumentus skunde išskiria, dėl jų pasisakytina plačiau.

Minėta, kad ginčo laikotarpiu Pensijų įstatymo 45 straipsnyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje buvo aiškiai nustatyta ginčų pensijų klausimais sprendimo tvarka, skundų padavimo terminai, termino pažeistai teisei ginti eigos pradžia. Be to, nagrinėjamu atveju iš viešosios erdvės (visuomenės informavimo priemonės plačiai nušvietė aktualų šiai bylai klausimą) pensijas gaunantiems asmenims turėjo būti gerai žinoma, kad dalis tokias pensijas gaunančių asmenų pradėjo ginti savo pažeistą teisę teisme dar tuomet, kai Konstitucinis Teismas nebuvo gavęs prašymo tirti atitinkamų teisės aktų, kuriais sumažintos pensijos, atitiktį Konstitucijai, ir tik tų asmenų aktyvių pastangų dėka administraciniai teismai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Po to buvo viešai paskelbta, kad Konstitucinis Teismas nagrinės atitinkamą konstitucinės justicijos bylą. Todėl nepagrįstai pareiškėja aiškina, kad skundo VSDFV padavimo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsiteisėjimo. Po šio nutarimo įsiteisėjimo 2012 m. rugsėjo 21 d., dar nebuvo pasibaigęs procesinis skundo VSDFV padavimo terminas. Pareiškėja objektyviai nepagrindė, kad apie Konstitucinio Teismo nutarimą sužinojo tik 2013 m. gegužės mėnesį. Jokia valstybės institucija nežadėjo tuoj pat atkurti sumažintų nagrinėjamos rūšies pensijų, todėl pareiškėja nebuvo įgijusi teisėto lūkesčio ir neturėjo pagrindo laukti pensijos nepriemokos išmokėjimo greitu laiku.

Pareiškėja nepagrįstai remiasi Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl VSDFV Kauno skyriaus neteisėtų veiksmų pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai buvo perskaičiuota senatvės pensija, nes VSDFV Kauno skyrius ginčo laikotarpiu veikė taikydamas galiojančius teisės aktus, o senatvės pensijos nepriemoka pareiškėjai susidarė dėl Seimo netinkamai nustatyto teisinio reguliavimo.

Nors pensija mokama kiekvieną mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja kiekvieną mėnesį, kai jai buvo mokama sumažinta pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą. Todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais yra nepagrįstas. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje nėra konstatuotas VSDFV Kauno skyriaus veiksmų neteisėtumas, nes ginčo laikotarpiu VSDFV teritorinis skyrius privalėjo vykdyti galiojančias Laikinojo įstatymo nuostatas. Todėl pareiškėjos argumentai dėl tęstinio pažeidimo yra nepagrįsti.

Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse nustatytų skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūrų, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra. Šis pareiškėjos reikalavimas atmetamas.

Atmetus pareiškėjos skundą dėl VSDFV sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 23 d. skundą, tuo labiau, kad neatnaujinus skundo VSDFV padavimo termino, toks pareiškėjos skundas VSDFV apskritai negali būti nagrinėjamas. Gindama savo galbūt pažeistą teisę pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, todėl jai tenka visos dėl to šiuo metu kilusios neigiamos pasekmės. Pareiškėja dar neprarado teisės teikti VSDFV prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Be to, Seimo 2014 m. gegužės 15 d. priimtame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme Nr. XII-886 (Teisės aktų registras, 2014 m. gegužės 21 d., Nr. 2014-05572) yra nustatyta dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių taikymo neišmokėtos pensijos kompensavimo tvarka ir terminai. Taip pat šiame įstatyme Vyriausybė įpareigota parengti ir dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos senatvės pensijos kompensavimo mechanizmo projektą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintaras DzedulionisErnestas SpruogisHalina Zaikauskaitė