Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-10-198/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-22
Bylos Nr.
2A-10-198/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
UAB „Finėjas“
Trečiasis asmuo
V. M.
Advokatai
Nerijus Jurčiukonis, Juozas Rėksnys

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-10-198/2011

Audra Kriščiūnienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)24.4; 38; 73.2.6.1; 121.15; 121.21NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,atsakovo UAB „Finėjas“ atstovui advokatui Juozui Rėksniui,nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens V. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-336/2010 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Finėjas“ ir 3-jam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, sutikslinęs ieškinį (t. 1, b. l. 65-67), prašė priteisti iš atsakovo UAB „Finėjas“ 83 915,09 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-02-04 Ispanijoje įvyko kelių eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas vilkiko Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, tretysis asmuo V. M., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ispanijos Karalystės Saragosos miesto teismas jį pripažino kaltu dėl neatsargaus vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio. 2006-02-04 eismo įvykio metu minėto vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Į ieškovą kreipėsi Ispanijos asistavimo kompanija „Intereurope Spain“, reikalaudama atlyginti dėl 2006-02-04 eismo įvykio padarytą žalą. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, pripažino 2006-02-04 eismo įvykį draudžiamuoju ir, vadovaudamasis žalos faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo „Intereurope Spain“ bendrą 24 303,49 EUR, t. y. 83 915,09 Lt draudimo išmoką: 2007-04-05 tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 1125 buvo išmokėta 11 116,50 EUR ir 2008-03-21 buvo išmokėta 13 186,99 EUR. Kadangi tretysis asmuo įvykio metu vairavo UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę, įvykio metu dirbo pas atsakovą ir eismo įvykį sukėlė darbo metu, todėl atsakovas CK 6.264 str., 6.270 str. pagrindu privalo atlyginti dėl darbuotojo kaltės padarytą žalą regreso tvarka. Aplinkybė, jog tretysis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, yra įrodyta teismo nuosprendžiu, todėl šių aplinkybių įrodinėti nereikia.

Jeigu teismas pripažintų, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes: eismo įvykis įvyko užsienio valstybėje, todėl tyrimas ir bylos administravimas yra apsunkintas, su ispanais sunku susikalbėti, nors ir toje šalyje yra ieškovo atstovai; tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo nebendradarbiavo su ieškovu; ieškovas teigė, kad teisė į ieškinį atsirado tik 2009-09-22, kai apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko galioti Ispanijos Karalystės Saragosos miesto teismo nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tretysis asmuo V. M. 2006-02-04 Ispanijoje vairuodamas atsakovui UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą eismo juostą, tuo sudarė didelį pavojų eismui, dėl ko lengvasis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas vengimo manevrą, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir sužeista lengvojo automobilio keleivė. Vilkiko Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, Ispanijos asistavimo kompanijai „Intereurope Spain“ išmokėjo draudimo išmoką už eismo įvykio metu jam padarytą žalą: 2007-04-05 – 11 116,50 EUR (38 383,05 Lt) ir 2008-03-21 13 186,99 EUR (45 532,04 Lt). Už kelių eismo įvykio kilimą atsakingu buvo pripažintas tretysis asmuo, kuris vairuodamas atsakovui priklausančią transporto priemonę buvo neblaivus.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi (CK 6.123 str.1 d.), o Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju atsakovas, nes transporto priemonę vairavo atsakovo UAB „Finėjas“ darbuotojas, tretysis asmuo V. M. būdamas neblaivus. Kadangi toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Pagal CK 1.127 str. 4 d., iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tačiau ne nuo pretenzijos atsakovui ar trečiajam asmeniui išsiuntimo ar gavimo dienos ir ne nuo nuosprendžio priėmimo ar įsiteisėjimo dienos. Teismas laikė, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo prievolės įvykdymo dienos, t. y. nuo 2008-03-21, nes Draudimo išmoką ieškovas išmokėjo per du kartus: 1-ąją dalį žalos sumokėjo 2007-04-05, 2-ąją – 2008-03-21. Kadangi ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2009-08-12, todėl sprendė, jog jis praleido 1 metų terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas yra kreipęsis į teismą tapačiu ieškiniu 2008-11-06, kur taip pat nurodė, kad tretysis asmuo automobilį vairavo neblaivus, tačiau minėtoje byloje 2009-03-09 ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu būtent dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas nepašalino per teismo nustatytą terminą trūkumų. Šiuo atveju ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 str. 4 d.).

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes byloje nenustatyta, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, pagal įmonės pobūdį dėl byloje susijusių santykių turi patirties, buvo neapdairus ir nerūpestingas, kadangi veikė per advokatą, todėl šioje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista, apie ką žinojo jau 2008-11-06, nes byloje nustatyta, kad dėl paties ieškovo kaltės pirmasis tapatus ieškinys, kurio metu jau buvo žinoma, jog tretysis asmuo automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas per teismo duotą protingą laiką nuo 2009-01-28 iki 2009-03-09 neįvykdė teismo nutarties, nors byloje nustatyta, kad jau ir nuosprendis trečiojo asmens atžvilgiu buvo priimtas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išmoka buvo išmokėta 2008-03-21. Tačiau vien išmokos išmokėjimas nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo ar trečiojo asmens. Ieškininis reikalavimas buvo pateiktas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pagrindu, todėl tam, kad būtų realizuota regreso teisė, buvo būtini du elementai: išmokėta draudimo išmoka bei eismo įvykis būtų sukeltas neblaivaus transporto priemonės valdytojo. Šiuo atveju dėl apdraustosios transporto priemonės valdytojo kaltės sukeltas eismo įvykis, kuomet transporto priemonę vairavęs asmuo buvo neblaivus, galutinai atsirado tik 2009-09-22, kuomet Ispanijos apeliacinės instancijos teismas atmetė V. M. apeliacinį skundą. Nors ieškovas ir kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą 2008-11-06 ieškiniu, tačiau, atsižvelgiant į Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-01-28 parengiamojo posėdžio metu pareikalautus dokumentus ir į 2009-03-09 nutartį, taip pat į kitų bylos dalyvių poziciją, darytina išvada, kad buvo būtini ieškininio reikalavimo pagrindą (įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.) pagrindžiantys dokumentai. Tuo labiau, kad 2006-02-04 eismo įvykio aplinkybės iš tiesų nebuvo visiškai aiškios tam, kad būtų galima neabejotinai teigti apie V. M. kaltę dėl eismo įvykio bei neblaivumo faktą. Priešingai nei sprendė teismas, kad ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą ir dėl savo kaltės nepateikė teismo reikalautų dokumentų, ieškovas dėjo visas įmanomas pastangas, kad gautų Ispanijos teismo nuosprendžio, priimto trečiojo asmens V. M. atžvilgiu, kopiją, tačiau to padaryti nepavyko. Šio nuosprendžio taip pat neturėjo nei atsakovas, nei tretysis asmuo. Dėl šios priežasties buvo prašoma atidėti teismo posėdį, kiti bylos dalyviai apie tai taip pat buvo informuoti.

Atsiliepimas

2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atsiliepimuose į 2009-08-03 ieškinį atsakovas nurodė, kad nėra įrodymų apie nuosprendžio įsiteisėjimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. M. kaltas dėl eismo įvykio bei tai, kad eismo įvykį V. M. sukėlė būdamas neblaivus. Tretysis asmuo atsiliepime į 2009-08-03 ieškinį nurodė, kad nuosprendį jis yra apskundęs apeliacine tvarka. Taip pat V. M. neigė sukėlęs eismo įvykį, taip pat neigė, jog eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Taigi tiek 2008-11-06 ieškinio nagrinėjimo metu, tiek ir 2009-08-03 ieškinio nagrinėjimo metu byloje buvo būtinas ir reikalingas įsiteisėjęs Ispanijos teismo nuosprendis V. M. atžvilgiu, kuriame jis būtų nuteistas už sukeltą eismo įvykį, be to, aiškiai ir galutinai turėjo būti nustatytas jo neblaivumo faktas. Sprendžiant galimai praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad dokumentų, šiuo atveju pagrindžiančių reikalavimą, gavimas iš Ispanijos visuomet yra apsunkintas. Taip pat svarbu yra tai, kad nei atsakovas, nei V. M. nepranešė ieškovui apie eismo įvykį, nesuteikė informacijos apie eismo įvykį, jo aplinkybes bei pasekmes, tuo pažeisdami Įstatymo 12 str. nustatytą pareigą, kas dar labiau apsunkino ir užvilkino reikiamų dokumentų surinkimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. M. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą pašalinant iš jo motyvus apie tai, kad: V. M. 2006-02-04 Ispanijoje vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį išvažiavo į priešingą eismo juostą, tuo būdu sudarė didelį pavojų eismui, dėl ko kitas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė vengimo manevrą, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies; V. M. yra pripažintas atsakingu (kaltu) už eismo įvykio kilimą, vairavo neblaivus. Mano, jog šie teismo motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jis pats nuolat teigė, kad minėtame eismo įvykyje nedalyvavo, neblaivus nevairavo, nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Ieškovo pateiktais dokumentais remtis negalima, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Finėjas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai žinojimą apie savo teisę į regresinį reikalavimą tapatina su Ispanijos apeliacinės instancijos teismo sprendimo gavimu. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas žymiai anksčiau sužinojo apie visas reikšmingas įvykio aplinkybes, įvertinus žalą, ją atlyginus ir reiškus regresinius reikalavimus atsakovui. O būtent: jau 2007-07-05 teikdamas pretenziją apeliantas žinojo apie įvykį, su juos susijusias aplinkybes ir tai žinodamas siekė įgyvendinti savo teisę į regresinį reikalavimą atsakovo atžvilgiu. Jau prieš atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą per savo atstovus Ispanijoje įvertino ir nustatė žalą bei kitas būtinas trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygas, todėl išmokos mokėjimo momentu negalėjo nežinoti apie tai, kad neblaivus transporto priemonės valdytojas sukėlė eismo įvykį. Taip pat 2007-04-03 ir 2008-03-15 apelianto į bylą pateiktos pažymos apie draudiminį įvykį patvirtina, kad jau 2006-09-27 buvo gauti dokumentai apie draudiminį įvykį („Pažyma iš PK“, „Kaltininkas draudėjas“, „Numatomas regresas 100 proc.“), patvirtinantys aplinkybes pagrindinei prievolei vykdyti ir reikšti regresinį reikalavimą. Kadangi apelianto kaltė dėl nesurinktų ir nepateiktų įrodymų (tame tarpe ir Ispanijos teismo nuosprendžio) yra nustatyta teismo nutartimi, todėl iš naujo įrodinėti šių aplinkybių nebereikia.

Mano, jog apelianto neveikimo nepateisina aplinkybė, kad prejudicinę galią turintis teismo nuosprendis turėjo būti gautas iš Ispanijos, kadangi šioje šalyje apeliantas turi atstovus pretenzijoms nagrinėti, atstovaujamus ir baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis. Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos nepateikęs teismui šio dokumento ir turėtų baudžiamosios bylos dokumentų, apeliantas negali būti laikomas sąžiningai ir rūpestingai gynusiu savo teises. Apelianto atstovų Ispanijoje nerūpestingumas taip pat negali būti pagrindas konstatuoti buvus svarbių priežasčių, trukdančių ginti savo teises. Apeliantas nenurodo, kokiu būdu atsakovo ir trečiojo asmens nepranešimas apie įvykį apsunkino daugiau nei po dviejų metų po eismo įvykio priimto teismo nuosprendžio gavimą. Apelianto verslas yra draudimas, todėl jam įgyvendinant savo civilines teises, susijusias su draudimo verslu, taikytini padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo V. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo 2008-03-21. Ieškovas nepateikė svarių argumentų pripažinti jį praleidus ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto kaltė dėl eismo įvykio buvo nustatyta 2009-09-22 nuosprendžiu, kuomet Ispanijos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą ir jį atmetė. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra nustatytos nusikaltimo aplinkybės. Be to, apeliaciniame skunde tretysis asmuo nedetalizuoja, apie kokius dokumentus kalba bei kokiems konkrečiai reikalavimams jie neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis bei nurodytais motyvais, todėl jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių

Kėdainių rajono apylinkės teismas įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus dokumentus ir įrodymus, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-472-673/2009 duomenis, nustatė, kad tretysis asmuo V. M. 2006-02-04 Ispanijoje vairuodamas atsakovui UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę ir būdamas neblaivus išvažiavo į priešingą eismo juostą, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitos eismo dalyvės transporto priemonė ir sužeista jos keleivė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė Ispanijos Karalystės Saragosos baudžiamojo teismo Nr. 4 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio kopiją bei jo vertimą į lietuvių kalbą (T.1, b. l. 52-60). Šiuo nuosprendžiu tretysis asmuo V. M. pripažintas kaltu dėl neatsargaus vairavimo esant neblaiviam, sukelto eismo įvykio ir padarytos žalos. Ispanijos Karalystėje dokumentų, išduotų teisminės valdžios institucijų, tikrumą tvirtinti apostile turi teisę tik atitinkamo Ispanijos autonominio regiono Aukščiausiojo teisingumo teismo administracijos sekretoriatas. 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra pasirašytas, su jį išdavusio teismo antspaudais, taip pat pažymėtas Aragon regiono Aukščiausiojo teismo Saragosoje administracijos sekretoriato antspaudu, data, išdavimo vieta. Kadangi pateiktas dokumentas turi informaciją, reikalingą dokumento tikrumo tvirtinimui apostile pagal 1961 m. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, taip pat pažymėtas atitinkamą kompetenciją turinčio organo antspaudu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pateiktas nuosprendis atitinka užsienio valstybėje išduotų dokumentų pripažinimui keliamus reikalavimus. Be to, nuosprendžio nuorašas yra patvirtintas CPK 114 str. nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateikto dokumento tikrumu, o taip pat ir Saragosos baudžiamojo teismo Nr. 4 bei Kėdainių rajono apylinkės teismo nustatytais faktais. Dėl minėtos priežasties apelianto trečiojo asmens V. M. apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio senaties

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje buvo apdrausta vilkiko, vairuoto trečiojo asmens V. M. eismo įvykio metu, valdytojų civilinė atsakomybė, 2006-12-14 ir 2007-05-21 buvo pateiktos sąskaitos žalos, padarytos 2006-02-04, atlyginimui (T.1, b. l. 10-11, 16-17). Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo Ispanijos asistavimo kompanijai „Intereurope Spain“ draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą: 2007-04-05 - 11 116,50 EUR (38 383,05 Lt) ir 2008-03-21 - 13 186,99 EUR (45 532,04 Lt). 2007 m. balandžio 3 d. ir 2008 m. kovo 15 d. ieškovas surašė Pažymas dėl 2006-02-04 įvykio (T.1, b. l. 106, 109), kuriose nurodyta, kad numatomas regresas yra 100 %. Ieškovas 2007 m. liepos 5 d. pateikė pretenziją 38 383,05 Lt sumai atsakovui UAB „Finėjas“ (T. 1, b. l. 108).

Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai lemia, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Norint patikrinti, ar terminas pareikšti ieškinį nebuvo praleistas, turi būti nustatytas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika: nurodė, kad pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento bei nustatė, kad šiuo atveju ieškovas prievolę išmokėti draudiminę išmoką visiškai įvykdė 2008-03-21. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi 2009-08-12, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovui teisė pareikšti ieškinį atsirado tik tada, kai V. M. apeliacinis skundas dėl Saragosos teismo nuosprendžio buvo atmestas. CK 1.127 str. 1 d. nurodo, kad teisė pareikšti ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas apie trečiojo asmens sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą sužinojo dar 2006-12-14. Tačiau įstatymų leidėjas numato tam tikras išimtis iš bendros taisyklės: pagal CK 1.127 str. 4 d. regresiniams reikalavimams pareikšti ieškinio terminas prasideda tik nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2008-03-21, todėl būtent ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Pažymėtina, kad ieškovas apie tai, jog tretysis asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus žinojo nuo pat pradžių: ieškovui buvo pateiktas nusižengimo saugaus eismo taisyklėms protokolas (T. 1, b. l. 83), V. M. atlikto alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo testo protokolas (T. 1, b. l. 85), iš kurių aiškiai matyti, kad tretysis asmuo V. M. transporto priemonę vairavo neblaivus. Ieškovas pildydamas pažymas dėl 2006-02-04 eismo įvykio (T.1, b. l. 106, 109) taip pat nurodė, jog numatomas žalos atlyginimo regresas yra 100 proc., taigi žinojo aplinkybę, kad tretysis asmuo eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, ką ir nurodė 2007-07-05 prentenzijoje atsakovui UAB „Finėjas”. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia buvo 2008-03-21, todėl senaties terminas pareikšti ieškinį buvo praleistas ir, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, pagrįstai taikė senaties terminą ir ieškinio netenkino.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Teisinių santykių stabilumas turi būti derinamas su kitomis vertybėmis, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas turi atsižvelgti į tai, kokia vertybė pažeista, kiek ilgai praleistas terminas, kokios priežastys objektyviai trukdė kreiptis į teismą bei į kitas aktualias aplinkybes. Ne kiekvieną aplinkybę, apsunkinusią asmens galimybę kreiptis į teismą per ieškinio senaties terminą, įstatymas ar teismas pripažįsta svarbia, sudarančia pagrindą šį praleistą terminą atnaujinti.

Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ teigia, kad ilgą laiką negalėjo gauti trečiojo asmens kaltę sukeliant eismo įvykį ir neblaivumą pagrindžiančių įrodymų, todėl negalėjo laiku kreiptis į teismą civilinės gynybos. Kaip jau buvo minėta, ieškovas apie trečiojo asmens neblaivumą eismo įvykio metu žinojo jau nuo 2006-12-14, turėjo pažeidimo bei alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ištyręs eismo įvykio aplinkybes ir nustatęs, kad įvykis draudiminis, sumokėjo draudimo išmoką, darytina išvada, kad ieškovas turėjo pakankamai įrodymų apie eismo įvykį ir trečiojo asmens kaltę, kadangi priešingu atveju eismo įvykio metu padarytos žalos nebūtų atlyginęs. Ieškovas nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką įvykdymo 2008-03-21 iki ieškinio padavimo 2009-08-12 užtruko daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad dokumentus, pagrindžiančius ieškovo poziciją nagrinėjamu klausimu, reikėjo gauti iš Ispanijos, kurioje dokumentų gavimas visuomet yra sunkesnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas Ispanijoje turėjo savo atstovus, kurie galėjo pasirūpinti operatyvesniu dokumentų išdavimu ir persiuntimu ieškovui, o vienerių metų laikotarpis yra tikrai pakankamas dokumento gavimui iš kitos Europos Sąjungos valstybės bei išvertimui į lietuvių kalbą, todėl aplinkybe dėl dokumentų siuntimo iš užsienio šalies negali būti pateisinamas nepagrįstai ilgas ieškovo delsimas kreiptis teisminės gynybos. Ieškovo teigimu, UAB DK „PZU Lietuva“ nuolat gynė savo teises ir dėjo pastangas, kad būtų įgyvendinta atgręžtinio reikalavimo teisė. Ieškovas 2008-11-06 buvo pareiškęs ieškinį su analogiškais šiai bylai reikalavimais (c. b. Nr. 2-472-673/2009, b. l. 1-3), tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovas nepašalino visų ieškinio trūkumų. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą (c. b. Nr. 2-472-673/2009, b. l. 90-92), tačiau praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą ir neprašius šio termino atnaujinti, teismas 2009-03-30 grąžino ieškovui jo skundą. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, siekiantis teisminiu būdu apginti savo pažeistas teises, galėjo skųsti priimtą nutartį grąžinti jo atskirąjį skundą ir prašyti atnaujinti terminą skundo padavimui, tačiau to nepadarė. Priešingai, su analogišku ieškiniu vėl kreipėsi į teismą tik po daugiau nei keturių mėnesių laiko. Ieškovas, būdamas juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla ir atstovaujamas advokato, turėjo žinoti, kad ieškinio senatis iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams yra vienerių metų laikotarpis (CK 1.125 str. 7 d.), o ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą dėl ieškovo kaltės, pareiškimas nenutraukia ieškinio senaties termino (CK 1.130 str. 4 d.), todėl tokie ieškovo veiksmai, o tiksliau neveikimas, suponuoja ieškovą nebuvus pakankamai rūpestingą atitinkamu atveju ir paneigia ieškovo apeliacinio skundo teiginį, jog ieškovas dėjo visas pastangas apginti savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino nėra pagrindo, nes nebuvo įrodyta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinių skundų netenkinus, ieškovo apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo prašomos ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteisiamos. Iš abiejų apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 3,40 Lt, priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB DK „PZU Lietuva (j. a. kodas 110057869) po 3,40 Lt iš kiekvieno iš apeliantų, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė