- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- II-90-721/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00037-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Pažeidėjas
- I. B.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
dalyvaujant skundo pareiškėjai I. B., nuotoliniu būdu, prisijungiant per ZOOM programą, jos atstovui advokatui Mindaugui Normantui, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Deimantei Butavičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-9256-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Linas Raustys 2023 m. rugpjūčio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 73-ANR_P-2157-2023 I. B. už tai, kad ji 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie 09.15 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, ko pasekoje atsitrenkė į stovintį automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepranešusi apie tai policijai bei neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas Jeep automobilis.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 40-ANR_-N-9256-2023 I. B. nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 7 dalyje (paskirta 10 Eur bauda) ir 426 straipsnio 1 dalyje (paskirta 600 Eur bauda) numatytų administracinių nusižengimą padarymą ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta galutinė 600 eurų dydžio bauda. I. B., nesutikdama su priimtu nutarimu, jį apskundė teismui.
Šalies argumentai
Skunde I. B. prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, kuriuo ji nubausta už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad jeigu kontaktas tarp automobilių galimai buvo, ji jokio automobilių tarpusavio kontakto nepajuto ir nepastebėjo. Ji kategoriškai nesutinka, jog savo veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pareiškėja teigia, kad vairuodama automobilį, ji neišgirdo jokio automobilių susidūrimui būdingo garso, nepastebėjo, kad savo vairuotu automobiliu būtų ką nors kliudžiusi. Apie galimai kilusį įvykį ji sužinojo tik į jos namus atvykus policijos pareigūnams. Byloje užfiksuotas nežymus automobilio Jeep įbrėžimas leidžia objektyviai nustatyti, jog ji iš tiesu nepastebėjo ir nepajuto jokio automobilių tarpusavio kontakto. Nurodoma, kad, jeigu automobiliai ir kontaktavo tarpusavyje, tai jos vairuotas automobilis Honda SR-V neatsitrenkė į Jeep automobilį, nebent nežymiai prisilietė slystamojo kontakto metu. Tokio kontakto – slystamojo, pasak pareiškėjos, ji negalėjo pastebėti ir pajusti. Taip pat nurodo, kad nebuvo ir jokių kitų požymių, pagal kuriuos ji būtų galėjusi bent įtarti apie kontaktą tarp automobilių. Jog jos kaltė dėl tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos įrodyta grindžiama tik abstrakčiais teiginiais, kad ji negalėjo nepajusti kliudžiusi kito automobilio, kadangi smūgis turėjo būti akivaizdus ir juntamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, atstovaujamas viršininko Loreno Dainiausko, prašo I. B. skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, kad pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą paskirti I. B. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą – 600 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. I. B. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teisme palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iš esmės neginčija, jog, I. B., vairuodama savo transporto priemonę, įvažiuodama į stovėjimo vietą prie ligoninės, galėjo kliudyti ir apgadinti stovintį kitą automobilį, bet nesutinka, jog ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ir nepranešusi policijos pareigūnams. Nurodė, jog pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Pareiškėjos atstovo nuomone šioje konkrečioje situacijoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad I. B. turėjo tiesioginę tyčią pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, kad I. B. nepastebėjo, jog kliudė automobilį Jeep, todėl nuosekliai neigė tai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo automobilio Jeep sugadinimai, jeigu jie buvo padaryti I. B. automobiliu, yra nežymūs, slystamojo pobūdžio, kurių ji objektyviai nepastebėjo, išvažiavo iš aptariamo įvykio vietos net neįtardama, jog sukėlė eismo įvykį. I. B. yra pakankamai senyvo amžiaus, jai 67 metai, autoįvykio pasekmės buvo nežymios, vos apibraižytas automobilis, tad visiškai tikėtina, kad I. B. tikrai nepastebėjo, jog kliudė automobilį Jeep. Greitis buvo nedidelis, susidūrimas buvo ne smūginis, o slystantis ir didelio garso galėjo nebūti. Po įvykio jos automobilis dar ilgą laiką buvo paliktas netoliese, prie ligoninės, kas taip pat rodo, jog jai nekilo įtarimų dėl autoįvykio. Teigė, jog teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. I. B. būtent dėl to, kad nepastebėjo autoįvykio, neįvykdė numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui – nedelsdama pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma,– policijai. Nesant I. B. veiksmuose tiesioginės tyčios požymių administracinė atsakomybė netaikytina, o administracinė teisena nutrauktina.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus atstovė Deimantė Butavičiūtė teismo posėdyje prašė palikti galioti be pakeitimų Šiualių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo I. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nes jai paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda 600 Eur bauda. Policijos pareigūnai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog I. B. padarė jai inkriminuojamus nusižengimus. Nurodė, jog byloje ištirtų aplinkybių visuma patvirtina, kad I. B., vairudamą automobilį Honda, atsitrenkusi į kitą automobilį ir tai pajutusi, veikdama tiesiogine tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. įvažiuodama į automobilių stovėjimo vietą nesilaikė saugaus atstumo iki ten stovinčio automobilio Jeep, jį kliudė ir apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, nepranešusi policijos pareigūnams. Pėdsakai ant automobilio Jeep, liudytojos D. B. parodymai apie tai, jog automobilių susidūrimo garsas buvo gana stiprus, leidžia spręsti, kad I. B. negalėjo, padarydama eismo įvykį, nepajusti susidūrimo su kita transporto priemone.
Liudytoja D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio metu oro sąlygos buvo geros, laukė buvo tylu, ramu. Ji, eidama iš ligoninės (duomenys neskelbtini) gatve, išgirdo pakankamai stiprų garsą, suprato, jog tai automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Kitoje kelio pusėje ji pamatė palei kelią stovinčius automobilius ir, kad Honda markės juodos spalvos automobilis atsitrenkė į gatvėje stovėjusį kitą automobilį. Iš Honda automobilio niekas neišlipo, automobilis net nesustojo, o jai pasirodė, kad vairuotojas dar bandė parkuotis toje vietoje, bet tai padaryti nepavykus, lėtai nuvažiavo į priekį ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji pamatė, jog automobilis, kurį kliudė Honda markės automobilis, apgadintas, todėl užrašė ant lapelio ką mate ir užkišo lapelį už automobilio valytuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš skundo turinio bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad I. B. ginčija nutarimą, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jos tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausės pareiškėjos, jos atstovo, liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje nėra įrodyti visi nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje požymiai.
Byloje ginčo iš esmės dėl objektyvių požymių buvimo, šiuo atveju nėra. Tačiau pažeidėja I. B. tvirtina, kad nėra jos tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, kad ji, pasišalino iš eismo įvykio vietos ne dėl to, kad siekė išvengti atsakomybės, o dėl nesuvokimo padarius eismo įvykį.
Konstatuoti pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą būtina nustatyti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėja, jog byloje nėra įrodyta jos tyčia. Byloje esantys duomenys paneigia, kad I. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Teismo vertimu, būtent pažeidėjos elgesys po įvykio rodo, kad ji iš įvykio vietos pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o nesupratusi kas įvyko ir sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėjė, netoli (duomenys neskelbtini), automobilių parkavimo vietoje. I. B. vairavo automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė palei kelią stovintį automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo ant stovinčio automobilio priekinių kairės pusės durelių liko įbrėžimas. Iš liudytojos D. B. paaiškinimo matyti, kad Honda automobilio vairuotoja, bandydama priparkuoti savo automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį Jeep, tačiau nesustojo ir net bandė lėtai dar važiuoti į priekį bei priparkuoti savo automobilį parkavimo vietoje, o nepavykus tai padaryti, nuvažiavo už sankryžos link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apgadintą automobilį vairavusi ir jį palikusi parkavimo vietoje V. J. nurodė, jog automobilio apgadinimo mastas nebuvo didelis, apgadinimą ji ne iš karto būtų pastebėjusi. Apie apgadintą automobilį jį sužinojo iš raštelio, palikto po jos automobilio lango valytuvu. Pažeidėja I. B. paaiškino, kad ji nepajuto atsitrenkusi į kitą automobilį, nesuvokė, kas įvyko, dėl to nesustojo ir neapžiūrėjo automobilius. Mano, kad nepajusti kontakto su kitu automobiliu galėjo dėl netoliese skleidžiamo kaip ir statybvietės garso. Nurodė, kad tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes jos automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įvykio metu buvo blaivi. Tuo labiau, kad ji savo automobilį buvo priparkavusi netoliese, kur rado vietą Burbos gatvėje, pati beveik visą dieną buvo ligoninėje.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidėja sąžiningai klydo pasišalindama iš eismo įvykio. Įvertinus automobiliui Jeep padarytą sugadinimą (durelių įbrėžimas) darytina išvada, kad tokio kontakto pažeidėją, vairuodama didesnį automobilį - džipą, galėjo nepajusti. Analizuojamu atveju iš liudytojos D. B. teisme duotų parodymų matyti, kad pažeidėja, atsitrenkusi į kitą automobilį, niekaip nesureagavo, t. y. nepristojo, neapsižvalgė, o priešingai, dar bandė toje vietoje parkuoti savo transporto priemonę ir tik, supratusi, jog to padaryti jai nepavyks, tiesiog nuvažiavo. Tai tik sustiprina prielaidą, jog I. B. iš tiesų nesuprato padariusi eismo įvykį ir nesuvokė, kad pasišalindama iš eismo įvykio vietos ji elgiasi neteisėtai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pažeidėjos nurodytos aplinkybės, kurios yra nuoseklios ir sutampa su byloje esančiais įrodymais, kiti byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad I. B. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jos pasišalino. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog I. B. galėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamao nutarimo dalis, kuria I. B. pripažinta kalta padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir pagal šį straipsnį nubausta, naikintina ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo byla nutrauktina I. B. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. B. 2022 m. rugpjūčio 25 d. apie 09.15 val., Mažeikių m., tirs (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama transporto priemonę Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčių kitų automobilių, kliudė ir apgadino automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Panaikinus skundžiamo nutarimo dalį dėl I. B. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalies, naikintina ir nutarimo dalis, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-9256-2023 dalį, kuria I. B. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir I. B. paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio bauda.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismą.