- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- N-444-1248-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00413-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 8 d. nutarimu pripažino R. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 150 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad R. L. 2010 m. sausio 31 d., 01.26 val. Ukmergės - Gabijos gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat ir sukdamas į kairę, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto, persirikiuodamas nepraleido gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abi transporto priemones.
Šalies argumentai
R. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas M. K.. Paaiškino, kad jo vairuotas automobilis VW Passat buvo išvažiavęs iš degalinės, jau tiesiai važiavo Ukmergės gatve ir, ruošdamasis sukti į kairę (Gabijos g. kryptimi), persirikiavo posūkiui į kairę juostą. Ukmergės gatve važiavo apie 35 metrus. Jo vairuotas automobilis prieš posūkį į kairę buvo sustojęs eismo juostoje, skirtoje sukti į kairę ir, vos pajudėjus, į jį atsitrenkė automobilis SAAB. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. SAAB prieš eismo įvykį buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir ja važiavo, prieš tai kirtęs dvigubas ištisines linijas. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas S. K. nutarime neteisingai įrašė, kad R. L. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog jis, išvažiavęs į Ukmergės gatvę, važiavo įstrižai nuo išvažiavimo iki Gabijos gatvės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia panašiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad automobiliai kontaktavo du kartus, kas paneigia pareigūno nuomonę, jog automobiliai kontaktavo šonais. Tuo tarpu draudimo bendrovės darytos nuotraukos patvirtina, kad didžiausią smūgį patyrė VW Passat kairės pusės galinis sparnas, o antrą smūgį – gavo vairuotojo durelės ir priekinis kairės pusės sparnas. Automobiliui Saab apgadintas priekinės dešinės pusės sparnas, bamperis ir žibintas. Tokie apgadinimai paneigia pareigūno teiginį, kad automobilis VW Passat važiavo įstrižai per 4 juostas, o automobilis Saab – tiesiai, taip pat ir tai, kad jie susidūrė šonais. Atkreipia dėmesį, kad susidūrimo vieta – priešingos krypties eismo juosta. Mano, kad nesivadovaujant jo paaiškinimais, yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ir skirti ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad sukdamas į kairę, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto, persirikiuodamas nepraleido gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog ne jis, o automobilio Saab vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai neišsiaiškinus visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Formuluojant kaltinimą R. L. protokole nurodyta, jog jo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 109 (persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei) ir 111 (prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti) punktus (b. l. 13). Tuo tarpu rašant protokolą automobilio Saab vairuotojui, buvo nurodyta, jog šis pažeidė KET 8 (eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais) ir 123 (dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti) punktus (b. l. 15). Įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį (b. l. 9, 24-25, 29), tai, kad visos po eismo įvykio atsiradę šukės ir patys automobiliai yra priešpriešinio eismo juostoje (b. l. 29), daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, kurio automobilio vairuotojo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, teisėjų kolegija negali. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatymui yra būtinos specialios žinios. Teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus byloje esančius ir surinkus papildomus duomenis apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, būtų galima pašalinti administracinio teisės pažeidimo byloje kilusius prieštaravimus ir neaiškumus bei nustatyti esminę reikšmę turinčią aplinkybę – kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir kuris pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo naikintina, byla grąžintina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.