Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorams Jurgitai Virbickaitei ir Inetui Volungevičiui, nukentėjusiajai A. Š. ir jos atstovui advokatui Georgijui Gromovui, kaltinamajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Jakavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., laikotarpyje nuo 2007-10-30 iki 2008-03-03, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Lazdijų rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Lazdijos g. 5, Lazdijai, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Lazdijų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-276-07 suklastojo tikrą dokumentą – 2007-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, o būtent: neužpildytoje eilutėje „Apžiūros protokolo priedai“ įrašė rankraštinį įrašą „nėra“.

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltės nepripažino. Jis patvirtino, kad 2007-09-07 buvo įvykio vietoje su nukentėjusiąja A. Š., fotografavo duobutes nuo buvusių riboženklių, matavo atstumus tarp jų, susirašė apžiūros protokolo juodraštį, o patį apžiūros protokolą pradėjo rašyti grįžęs į tarnybines patalpas. Kadangi nukentėjusioji nesulaukė kol jis baigs rašyti protokolą, todėl galutinai protokolą pabaigė rašyti kitą dieną be nukentėjusiosios. Dėl šios priežasties nukentėjusioji protokole nepasirašė. Protokolo eilutės „Apžiūros protokolo priedai“ iš karto neužpildė ir paliko ją tuščią, nes nežinojo kiek bus nuotraukų. Nuotraukas iš kolegos K. J. pasiėmė po trijų dienų, jas suklijavo ant balto popieriaus lapo, aprašė ir pridėjo prie įvykio vietos apžiūros protokolo. 2007-10-30 jis išėjo atostogų ir bylą tolesniam tyrimui perdavė tyrėjui G. L.. Nuotraukos tuo metu buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Po to jis atostogavo ir sirgo iki 2008 m. kovo mėnesio. Per tą laiką buvo darbovietėje ir vieną kartą G. L. pasakė, kad nėra įvykio vietos nuotraukų ir paprašė sutvarkyti protokolą. Kadangi protokolo grafa apie priedus buvo neužpildyta, o G. L. sakė, kad nėra nuotraukų, tai kaltinamasis šioje grafoje įrašė žodį „nėra“, nes nuotraukų tuo metu nebuvo. Sutinka, kad nuotraukų dingimą reikėjo užfiksuoti kitaip, tačiau tai daryti turėjo G. L., kurio žinioje tuo metu buvo tyrimo medžiaga. Kaltinamasis neigia, kad protokolo eilutėje „Apžiūros metu“ šalia rankraštinio įrašo „fotografuota“ prirašė rankraštinį įrašą „ne“, nes jis to nedarė, o šį įrašą padaręs prisipažįsta pats G. L.. Savo veiksmų kaltinamasis nevertina kaip nusikaltimo, nes jo įrašas nepadarė jokios žalos, visi duomenys apie buvusių riboženklių vietas ir atstumus užfiksuoti pačiame protokole. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes jis nepagrįstas, nukentėjusioji nori prisiteisti tas pačias išlaidas, kurias turėjo civilinėje byloje, o dėl jos sveikatos pablogėjimo jis nėra atsakingas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Aptariant žalos atlyginimo klausimą teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo argumentu, kad dėl dokumento klastojimo nukentėjusiuoju gali būti laikoma tik valstybės nustatyta valdymo tvarka, o ne fizinis asmuo, kaip yra šiuo atveju, ir kad A. Š. nukentėjusiąja pripažinta nepagrįstai. Gynėjas šią savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-200/2008, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje kasacinėje nutartyje iš viso nekeliamas klausimas dėl to kas gali būti nukentėjusiuoju padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnyje. Šioje kasacinėje nutartyje Aukščiausiais Teismas detalizuoja, kad tiesioginis dokumentų suklastojimo objektas yra normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, o rūšinis nusikalstamos veikos objektas yra valdymo tvarka. Tačiau nusikalstamos veikos objektas ir nukentėjusysis nėra tapačios sąvokos. Lietuvos Respulikos baudžiamojo proceso koekso (toliau tekste BPK) 28 str. numato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Tai reiškia, kad ir pažeidus valstybės valdymo tvarką galima padaryti žalos ir konkrečiam fiziniam asmeniui, su kuriuo tokia nusikalstama veika yra kaip nors susijusi. Nusikalstama veika dažnai padaroma žalos ne tik tiesioginiam objektui, bet ir kitiems įstatymo saugomiems gėriams, todėl šalia tiesioginio nusikalstamos veikos objekto dažnai būna ir papildomas. Kadangi šiuo atveju kaltinamasis suklastojo dokumentą, kuriame užfiksuotas procesinis veiksmas, atliktas dalyvaujant pačiai A. Š. ir kuriame užfiksuotos jos nurodytos ir jos interesams savarbios aplinkybės, todėl šio dokumento suklastojimas neabejotinai galėjo paveikti ir nukentėjusiąją kaip fizinį asmenį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad nukentėjusiąja A. Š. pripažinta pagrįstai.

Nors nukentėjusioji savo ieškinyje nurodo, kad jos išlaidos, patirtos advokatų konsultacijoms šioje byloje apmokėti, transporto išlaidos, susijusios su kelionėmis į šios bylos procesinius veiksmus, pašto ir dokumentų kopijavimo išlaidos, susijusios su šia byla, sudaro jos turtinę žalą, patirtą dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas šias išlaidas pripažįsta nukentėjusiosios proceso išlaidomis, numatytomis BPK 103 str. 6 p., o ne turine žala. Todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas, nes šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos nėra tiesiogiai kaltinamojo V. B. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala.

Tačiau proceso dalyvis, iš savo lėšų apmokėjęs jo turėtas procese išlaidas, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.), o teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 str. 1 d.). Todėl neteisingas nukentėjusiosios patirtų išlaidų teisinis vertinimas, nurodytas jos ieškinyje ir jos argumentuose proceso metu, savaime negali būti formaliu pagrindu nepriteisti jai tokių išlaidų, nes pats prašymas jas priteisti yra aiškiai išreikštas.

Nustatant kurios nukentėjusiosios proceso išlaidos yra patirtos ryšium su šia baudžiamąja byla, o ne su anksčiau išnagrinėta civiline byla, kaip teigia kaltinamasis V. B., atkreiptinas dėmesys į tai, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. B. veiksmų klastojant dokumentą, ir kada įsiteisėjo sprendimas išnagrinėtoje nukentėjusiosios iškeltoje civilinėje byloje. Iš Lazdijų rajono apylinkės vyriausios prokurorės tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2010-07-14 (T 1, b.l. 5), o sprendimas nukentėjusiosios iškeltoje civilinėje byloje įsiteisėjo 2010-11-23 (T 1, b.l. 23-29). Iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 562292 (T 2, b.l. 93) ir Nr. 480569 (T 2, b.l. 94) matyti, kad nukentėjusiosios ieškinyje nurodytos advokatams V. Z. ir A. P. sumokėtos 242 Lt ir 500 Lt sumos buvo sumokėtos 2011-01-24, todėl akivaizdu, kad šios nukentėjusiosios išlaidos yra patirtos konsultuojantis su advokatais šioje baudžiamojoje byloje, nes civilinė byla buvo baigta dar 2010-11-23. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji 2011-2012 metais patyrė 73 Lt išlaidų dokumentų kopijavimui (T 2, b.l. 88, 89, 98), 282,02 Lt kelionių išlaidų kurui (T 2, b.l. 89 ir 95, 102, 104, 105, 129, 148), 34,86 Lt pašto išlaidų dėl dokumentų siuntimo (T 2, b.l. 100, 105). Visos šios išlaidos patirtos jau po sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje ir vykstant ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui šioje byloje, todėl jos yra būtent šios baudžiamosios bylos proceso išlaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendra šių proceso išlaidų suma, kuri sudaro 1 131,88 Lt (242 Lt + 500 Lt + 73 Lt + 282,02 Lt + 34,86 Lt), priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

Dalis nukentėjusiosios ieškinyje ir jo prieduose nurodytų analogiškų išlaidų, patirtų dokumentų kopijavimui, kelionėms ir pašto paslaugoms, buvo patirtos dar iki šios bylos ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. iki 2010-07-14, arba iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų negalima nustatyti tikslios išlaidų datos (T 2, b.l. 100, 101, 103, 105, 106), todėl jos negali būti laikomos šios bylos proceso išlaidomis, nes iki šios bylos ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai dėl nukentėjusiosios riboženklių pašalinimo bei medžių vagystės (T 1, b.l. 5) ir šios nukentėjusiosios išlaidos galimai susiję su šiais ikiteisminiais tyrimais, o ne su šia baudžiamąja byla.

Nukentėjusiosios reikalavimas kaip turtinę žalą priteisti iš kaltinamojo V. B. 901,41 Lt išlaidų advokato A. P. paslaugoms apmokėti ir 1565,70 Lt bei 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš nukentėjusiosios civilinėje byloje, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

Visų pirma, šios A. Š. išlaidos buvo patirtos ir įstatymų nustatyta tvarka išspręstos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-516-292/2010 dėl iškirstų jos medžių (T 2, b.l. 112-115, T 1, 23-29), kurią iškėlė pati nukentėjusioji, ir kurios ieškinys buvo atmestas. Vadinasi šių išlaidų atsiradimą lėmė pačios A. Š. inicijuotas civilinis procesas, o ne kaltinamojo V. B. padaryta veika, nagrinėjama šioje byloje. Be to, pati nukentėjusioji šioje byloje akivaizdžiai neteisingai suvokia kaltinamajam V. B. inkriminuoto kaltinimo apimtį, todėl ir civiliniame ieškinyje reiškiami reikalavimai išeina už kaltinimo ribų. Nukentėjusioji pati teigia, kad išlaidas civilinėje byloje patyrė dėl to, kad negalėjo pateikti į civilinę bylą dingusių įvykio vietos nuotraukų ir dėl to, kad įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas neišsamiai, nes jame nebuvo užfiksuotas 8 metrų atstumas tarp seno ir vėliau pastatyto riboženklių. Nukentėjusioji mano, kad būtent dėl šių aplinkybių ji negalėjo įrodyti savo ieškinio pagrįstumo civilinėje byloje, todėl atmetus jos ieškinį ji patyrė turtinę žalą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusioji mano, kad dėl dingusių nuotraukų ir neišsamiai surašyto protokolo kaltas yra V. B., todėl ir prašo šią žalą priteisti iš jo, o baigiamųjų kalbų metu kaltinamąjį prašė nuteisti dar ir pagal BK 229 str. dėl netinkamo pareigų atlikimo. Tokia nukentėjusiosios argumentacija akivaizdžiai rodo, kad ji pati šių išlaidų priežastimi laiko ne kaltinamojo V. B. žinomai neteisingo įrašo įrašymą į įvykio vietos apžiūros protokolą, t.y. veiką numatytą BK 300 str. 1 d., o jo aplaidų darbą surašant šį protokolą ir prarandant jo priedus (nuotraukas), t.y. galimai padarytą veiką, numatytą BK 229 str. Teismas sutinka, kad netinkamai atlikus pareigas ir neišsamiai užfiksavus reikšmingas aplinkybes procesiniuose dokumentuose, o po to dar ir praradus tokių dokumentų priedus, fiziniam asmeniui, su kurio interesais tokie procesiniai dokumentai yra susiję, gali būti sunkiau įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą kitame procese, jeigu neužfiksuoti ar prarasti duomenys yra reikšmingi. Atitinkamai pralaimėjęs tokį procesą asmuo gali patirti išlaidų, kurios priežastiniu ryšiu galimai sietinos su netinkamu pareigų atlikimu. Tačiau pabrėžtina, kad kaltinamasis V. B. kaltinamas tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. padarymo, t.y. žinomai neteisingų duomenų įrašymo į oficialų dokumentą, bet ne dėl netinkamo pareigų atlikimo, t.y. veikos, numatytos BK 229 str. Neteisingų duomenų įrašymas į įvykio vietos apžiūros protokolą pats savaime nėra priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiosios negalėjimu civilinėje byloje įrodyti jos teiginių, nes tokį nukentėjusiosios įrodinėjimo apsunkinimą civilinėje byloje lėmė galimai ne visų duomenų įrašymas į protokolą ir šio protokolo priedų praradimas, bet ne vėlesnis šio dokumento suklastojimas, kuris inkriminuojamas kaltinamajam. Pats nuotraukų praradimas ir netinkamas įvykio vietos apžiūros protokolo surašymas kaip galimai nusikalstami veiksmai, numatyti BK 229 str., kaltinamajam V. B. niekada nebuvo inkriminuoti. Kadangi byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.), o teismas savo iniciatyva negali sunkinti kaltinamojo teisinės padėties ir nuteisti jį pagal papildomas ir kaltinamajame akte jam neinkriminuotas veikas (BPK 255 str. 2 d., 256 str.), todėl kaltinamasis V. B. pripažintinas kaltu tik pagal BK 300 str., o nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos, kurią ji įvardija kaip civiliniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmestina, nes priežastiniu ryšiu ji nėra susijusi su kaltinamojo padaryta veika, už kurią jis nuteisiamas.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. veika, numatyta BK 300 str. 1 d., nukentėjusiajai A. Š. nepadarė turtinės žalos, o dalis dėl šios veikos atskleidimo, ištyrimo ir nagrinėjimo teisme patirtų nukentėjusiosios išlaidų pripažintinos proceso išlaidomis, o ne turine žala.

Nukentėjusios ieškinio dalis dėl 30 000 Lt neturinės žalos priteisimo tenkintina tik iš dalies.

Visų pirma, teismas nepagrįstu laiko nukentėjusiosios argumentą, kad būtent dėl kaltinamojo veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., jai sutriko sveikata ir dėl to ji patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, kadangi buvo priversta gydytis, pirkti vaistus, sumažėjo galimybės gauti pajamas. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad jos sveikata staiga pablogėjo 2008 metų pradžioje, po tyrėjo G. L. apsilankymo jos namuose, kuomet įvykio vietos nuotraukos dar buvo šio tyrėjo atsivežtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o apie tai, kad pats įvykio vietos apžiūros protokolas yra suklastotas ji sužinojo tik 2010-06-08, kai civilinei bylai norėjo pasidaryti V. B. darytų nuotraukų kopijas ir pamatė melagingus protokole esančius prierašus. Nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai, vaistų receptai ir vaistų pirkimo kvitai taip pat patvirtina, kad sveikatos sutrikimai jai atsirado nuo 2008 metų (T 2, b.l. 96, 97, 99, 108-109, 110-111). Vadinasi kaltinamojo V. B. veiksmai suklastojant dokumentą, apie kurio suklastojimą A. Š. sužinojo tik 2010-06-08, nebuvo jos sveikatos sutrikimo priežastis, ir tai negali būti pripažintina neturtine žala, padaryta kaltinamojo veiksmais, už kuriuos jis nuteisiamas šioje byloje. Šiuo atveju akivaizdu, kad nukentėjusiosios sveikata pablogėjo jai dar nežinant, kad kaltinamasis suklastojo dokumetą ir jo net nemačius, todėl tarp kaltinamojo veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., ir nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimo nėra jokio priežastinio ryšio.

Tačiau nukentėjusioji pagrįstai teigia, kad V. B. nusikalstami veiksmai, kuriais jis suklastojo įvykio vietos apžiūros protokolą, paveikė ją psichologiškai ir sukėlė kitų neigiamų išgyvenimų. Nukentėjusioji pati dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, pati matė, jog buvo fotografuojamos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės, ir teisėtai bei pagrįstai tikėjosi, kad nuotraukos bus šio protokolo priedai, bet vėliau sužinojo, kad kaltinamasis sukalstojo šio procesinio veiksmo protokolą, paneigdamas, kad nuotraukos kaip protokolo priedai iš viso kada nors egzistavo. Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė nepasitikėjimo policija kaip institucija, turinčia ginti ir apsaugoti kiekvieno žmogaus teises ir interesus, jausmą, sukėlė nusivylimą šia institucija, kadangi buvo pasielgta priešingai – pats policijos pareigūnas, privalantis kovoti su nusiklstamumu, padarė nusikaltimą. Tokia kaltinamojo veika iš tiesų sukelia nukentėjusiajai nepasitikėjimo ir nusivylimo ne tik kaltinamuoju, bet ir visa policijos institucija jausmą, ir nukentėjusiajai sužinojus apie šią veiką galėjo padaryti neigiamą įtaką jos tuometinei sveikatos būklei, pablogėjusiai 2008 metais. Tokie nukentėjusiosios išgyvenimai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., pripažintini neturtine žala.

Kadangi CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, todėl nukentėjusioji turi teisę į jos atlyginimą. Tačiau nukentėjusiosios prašoma 30 000 Lt neturinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė, nes ji šią žalą daugiausiai sieja su tais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių jam nėra pareikšti kaltinimai. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl ji mažintina.

Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai turtinės žalos nepadarė, pačiam ikiteisminiam tyrimui, kuriame buvo suklastotas dokumentas, esminės ir lemiamos reikšmės neturėjo, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistina 500 Lt neturtinės žalos suma yra pakankama ir teisinga, siekiant kompensuoti jos patirtus išgyvenimus dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. ir nuteisti 35 MGL (trisdešimt penkių minimalaus gyvenimo lygio), t.y. 4 550 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios A. Š. cvilinį iešinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 131,88 Lt (vieną tūkstanį vieną šimtą trisdešimt vieną litą 88 centus) proceso išlaidų nukentėjusiajai A. Š..

Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.