- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- AN2-91-478/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Pažeidėjas
- A. C.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - A. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas A. C. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52ANN-127952424-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. C. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52ANN-127952424-17 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. spalio 14 d., apie 9.56 val., (duomenys neskelbtini), kelio A.-S.-L. 7,00 km, vairuodamas automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tokiais savo veiksmais A. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su aukščiau nurodytu Institucijos nutarimu, A. C. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2018 m. sausio 5 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos 2017 m. lapkričio 5 d. nutarimą, nurodant, kad A. C., prieš priimdamas sprendimą aplenkti iš karto kelias transporto priemones, privalėjo įvertinti ne tik Kelių eismo taisyklių 136 punkte numatytus kriterijus, tačiau ir tai, kad dėl lenkiamų kelių transporto priemonių žymiai pailgės jo lenkimo kelias, ir ar tai nelems Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė neatsargiai ir nerūpestingai, o tai lėmė pažeidimo padarymą.Apeliaciniame skunde A. C. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde A. C. nurodo, kad, prieš pradėdamas lenkti, jis įsitikino, jog niekas jo nelenkia, transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, nerodo posūkio signalo, lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir priešpriešais nėra atvažiuojančių transporto priemonių, baigdamas lenkti, įsitikino, jog galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamų transporto priemonių. Taigi, atlikdamas lenkimo manevrą, jis tiksliai laikėsi Kelių eismo taisyklių 136 punkto reikalavimų. A. C. pažymi, kad keliu A.-S.-A. jis važiavo pirmą kartą, todėl objektyviai negalėjo numatyti, kokiais ženklais, kokiame konkrečiame kelio ruože minėtas kelias bus ženklintas. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškina, kad 2017 m. spalio 14 d., apie 10.00 val., kelio A.-L. 6-7 kilometre prisivijo automobilį ar kelis, kurie važiavo lėtesniu nei 70 km/h greičiu. Nusprendęs lenkti, įsitikino, kad nėra draudžiamo ženklo lenkti, matomumas buvo pakankamas (toje vietoje kelio vingis yra šiek tiek kairiau), kelio dangos ženklinimas taip pat nedraudė atlikti lenkimo manevro, priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, kliūčių kitiems eismo dalyviams jis nesudarė, todėl pradėjo lenkimą. Atlikdamas lenkimo manevrą, suprato, jog teks lenkti kelis automobilius, todėl dar kartą įsitikino, kad nėra priešinga eismo juosta atvažiuojančių automobilių ir nebus sudaryta kliūtis ta pačia kryptimi važiuojantiems vairuotojams, tik tuomet užbaigė lenkimą. Kadangi lenkė kelis automobilius, pravažiavo ilgesnę kelio atkarpą ir užbaigė lenkimą už šalutinio kelio iš dešinės. Tuo metu to nežinojo, tačiau ir negalėjo žinoti, kad priekyje bus ženklas, draudžiantis lenkti, nes šio ženklo prieš lenkimo manevrą nebuvo. Draudimo lenkti ženklo jis negalėjo matyti dėl ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių. Policijos patrulis, važiuodamas šalutiniu keliu link pagrindinio, nematė ir neįvertino visos situacijos, todėl priėmė neteisingą sprendimą jo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, nes, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik vyriausiojo tyrėjo R. V. 2017 m. lapkričio 9 d. priimtu sprendimu, kurį priimant nebuvo laikytasi ANK 22, 28, 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris reiškia, kad valstybės taikomos bausmės už padarytus teisės pažeidimus turi būti proporcingos padarytam pažeidimui bei adekvačios siekiamam tikslui, tuo užtikrinant asmens teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą realizavimą, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus. Pavojingos veikos jis neatliko, todėl traukti jį administracinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo.Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. C. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. C. apeliacinis skundas netenkinamas.Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai A. C. apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde ginčijamas A. C. kaltės klausimas teigiant, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta. Atsižvelgiant į išdėstytą prašymą, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. A. C. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti yra draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad A. C. lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“.Apeliaciniame skunde A. C. nurodo, jog prieš pradėdamas lenkti, atliko visus Kelių eismo taisyklių 136 punkte numatytus reikalavimus, be to, kelio atkarpa A.-S.-L. važiavo pirmą kartą, todėl nežinojo šio kelio atkarpos ženklinimo. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad prieš lenkimo manevrą transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių 136 punkte numatytų reikalavimų, tačiau ir šių taisyklių 137, 139 punktuose nurodytų kriterijų. Tik įgyvendinus šiuos reikalavimus, galimas lenkimo manevras. Tačiau Kelių eismo taisyklių 140 punktas imperatyviai numato išimtis, kuomet lenkimo veiksmas iš viso yra draudžiamas, t. y. minėtame punkte nurodytais atvejais lenkti draudžiama net ir tinkamai įgyvendinus 136-137, 139 punktuose numatytus reikalavimus. Todėl tai, kad A. C. laikėsi Kelių eismo taisyklių 136 punkto nurodymų, nepašalina jo kaltės dėl 140.1 punkto pažeidimo. Aplinkybė, jog apeliantas kelio atkarpoje, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimas, važiavo pirmą kartą, taip pat neeliminuoja jo kaltės, priešingai, važiuodamas jam nežinomu keliu, A. C. turėjo būti kur kas labiau dėmesingas, atidus bei rūpestingas nei važiuojant įprastu, gerai žinomu maršrutu.Nusižengimo padarymo faktą patvirtina byloje esantis policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, iš kurio matyti, kaip transporto priemonės „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, pravažiuoja sankryžą su šalutiniu keliu iš dešinės. Šią sankryžą A. C. pravažiuoja priešpriešine eismo juosta, t. y. atlikdamas lenkimo manevrą, ir už sankryžos sugrįžta į savo eismo juostą. Paskui automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja trys transporto priemonės, kurias visas galimai ir lenkė apeliantas (vaizdo įraše to nesimato, tačiau pats apeliantas pripažįsta, jog lenkė daugiau nei vieną transporto priemonę). Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnė įvykį stebėjo važiuodama šalutiniu keliu link pagrindinio kelio, t. y. visą situaciją policijos patrulė stebėjo iš šono, matomumo jai niekas neužstojo. Ji nevažiavo iš paskos A. C. ar šio lenkiamoms transporto priemonėms, todėl teigti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausioji patrulė K. K. klaidingai suvokė pažeidimo padarymo aplinkybes, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole A. C. nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi, į tai buvo atsižvelgta ir skiriant jam administracinę nuobaudą. Tačiau paskyrus nuobaudą, pažeidėjas su nustatytomis aplinkybėmis nebesutiko ir iškėlė versiją, jog kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ negalėjo pastebėti dėl ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių. Apygardos teismo vertinimu, šią versiją apylinkės teismas pagrįstai laikė gynybine ir atmetė. Atkreiptinas dėmesys, kad priekyje apelianto nevažiavo nei autobusas, nei sunkvežimis ar kita didžiagabaritė transporto priemonė, todėl net teoriškai kelti tokios versijos nėra galimybės.Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį - jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, A. C., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nebuvo laikytasi ANK 22, 28, 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas tam nepritaria. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai yra natūralus padaryto pažeidimo padarinys. Administracinė nuobauda negali būti tik simbolinė, priešingu atveju, ji nepasiektų jai keliamų tikslų. Institucija A. C. parinko minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nesilaikyti straipsnio sankcijos ribų, šiuo atveju nenustatyta, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas nesvarstytinas. A. C. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiama apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistą ir A. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.