Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva , faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas nustatytas 35 proc. darbingumas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2025 m. kovo 23 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijai priklausančius du benamių katinų namelius 200 Eur ir 270 Eur vertės, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijai priklausantį turtą 470 Eur vertės, tuo padarydamas Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijai bendrą 570 Eur turtinę žalą.

Ž. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog supranta, kad pasielgė negerai. Paaiškino, kad supykęs pasikarščiavo. Pamatė, kad vyksta veidmainystė. Tos būdos pastatytos tik tam, kad kažkaip katinus išgaudyti, kad pasireklamuoti, gauti kažkokią paramą, pinigus, pasirodyti, kad jie yra geradariai. Jį, kaip žmogų, labai skaudina tokie dalykai. Mano, kad reikia išgriauti būdas, kad jų nebūtų. Iš jo paėmė katinėlius ir padarė juos valkataujančiais. Jis pasikarščiavęs per greitai, nuvažiavo ir išdaužė būdas. Žinojo, kad katinėliai ten negyvena. Jei žinotų, kad katinėliai ten gyvena, nieko nebūtų daręs. Tai padarė tikriausiai nesuprasdamas, ar supykęs, kad su juo taip negražiai pasielgė. Supyko, nes tie žmonės (teismo patikslinimas – draugijos savanoriai) iš jo sodybos paėmė ir išvežė jo globojamus katinus, seniūnas taip pat paėmė vieną katiną. Todėl jis pasiėmęs kirvį su dviračiu nuvažiavo, ten kur yra tie nameliai. Ten yra ne nameliai, o būdos. Jis kitaip įsivaizduoja namelius, kokie jie turėtų būti, jei juos pastatytų. Būdos, kurias sugadino stovėjo prie namo, miestelio centre. Ten niekada nėra gyvenę katinėliai. Nepastebėjo ar ten buvo palikto maisto, tik indai buvo išmėtyti. Su kirviu sudaužė namelius. Nevisiškai sudaužė, norėjo visai sudaužyti. Blogai padarė, supranta. Labai blogai vertina savo elgesį. Jis nevartoja alkoholio, tą dieną nebuvo išgėręs, vaistų taip pat nevartoja. Nesutinka atlyginti padarytą žalą. Draugijos savanoriai su juo negražiai pasielgė, neatsiprašė jo. Pripažįsta draugijai padaręs turtinę žalą, tačiau nesutinka jos atlyginti. Jo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis pats sunkiai pragyvena. Pagaminti draugijai namelių taip pat nenori. Yra tai pasakęs tyrėjai. Norėtų padaryti gražius namelius, o ne būdas. Gyvūnai neturėtu gyventi ten. Savanoriai paėmė iš jo katinus ir padarė juos valkataujančiais. Šiuo metu gauna 570 Eur, turi įsiskolinimų, nedirba. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Civilinės ieškovės įgaliotoji atstovė J. Š. teisiamajame posėdyje palaikė byloje pateiktą civilinį ieškinį. Nurodė, kad namelių vertė yra 570 Eur su PVM. Sąskaita faktūra buvo pateikta su PVM. Visi nameliai nupirkti su dokumentais. Namelių kaina yra 200 ir 270 Eur ir 100 Eur transportas. Jei buvo transportuoti iš Biržų rajono. Ten individualią veiklą vykdantis asmuo gamina tuos namelius visai Lietuvai. Buvo užsakyti su nameliai. Jie visame rajone stato šiuos namelius, nes jei yra mediniai, dvigubi, apsaugoti nuo lietaus, nuo šalčio, apšildyti. Iki to laiko, nameliai ten stovėjo panašiai apie 9 mėnesius. Jie yra prižiūrimi. Draugijos savanoris gyvena šalia. Dėl sutvarkytų, sterilizuotų gyvūnų ir buvo pastatyti nameliai, kad gyvūnai turėtų per žiemą kur prisiglausti. Mano, kad kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą, gauna pajamas. Prašė, kad kaltinamasis arba nupirktų tokius pat namelius, arba pervestų, į jų sąskaitą, tiek kiek tie nameliai kainavo ir jie patys nusipirks.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme metu dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad posėdžio metu būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

2025 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota E. N. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad vaizdo įraše matosi kaip vyriškis smulkaus kūno sudėjimo užsidėjęs žieminę kepurę, vilkintis juodos spalvos striuke su gobtuvu, vilkintis pilkos spalvos kelnėmis ir dėvintis juodos spalvos aulinius batus, laikydamas kirvį rankose ardo benamių kačių namelį. Minėto namelio stogas gulintis prieš ardomą namelį. Žiūrint vaizdą, dešinėje vyriškio pusėje matomas dar vienas sulaužytas benamių kačių namelis. Šalia jo paguldytas dviratis, kurio rėmas geltonos spalvos (t. 1, b. l. 52-53; CD diskas prie t. 1, galinio bylos viršelio);

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. B., savo tyčiniais veiksmais su kirviu nepataisomai sudaužydamas benamių kačių namelius, sugadino Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijos turtą – benamių kačių namelius, kurių vertė 470 Eur, taip padarydamas bendrą 570 eurų turtinę žalą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis sunaikino mažesnės nei 10 MGL vertės turtą, kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų – Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijos savanorės, E. N. parodymais, vaizdo įrašu, kitais byloje esančiais dokumentais.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis Ž. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo neteistas (t. 1, b. l. 61-62); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos ne visos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 64-72); nedirbantis, nusikaltimų padarymo metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 74, 79), yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 80-81).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – savanaudiškus tikslus, kaltinamąjį Ž. B. charakterizuojančius duomenis, tai kad teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, pirmą kartą teisiamam Ž. B. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – viešieji darbai. Bausmės dydis nustatytinas tarp įstatyme nurodyto bausmės minimumo ir bausmės vidurkio (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam Ž. B. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras siūlė paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nes kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai ir smurtiniai.

BK 72² straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl teismo vertinimu, prokuroras nepagrįstai siūlė skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

Byloje Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugija pareiškė civilinį ieškinį Ž. B. dėl 570,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Prie civilinio ieškinio pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta kačių namelių 2 vnt. ir transportavimo paslaugos bendra suma, kuri yra 570,00 Eur. Kaltinamasis Ž. B. nors ir pripažino, kad padarė draugijai turtinę žalą, tačiau su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, nenorintis atlyginti žalos. Kaltinamojo Ž. B. kaltė dėl visiškai sunaikinto turto įrodyta visiškai, dėl sunaikintų kačių namelių Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugija patyrė turtinę žalą, namelių įsigijimas ir transportavimas yra patvirtintais rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais, todėl visiškai tenkintinas civilinės ieškovės Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijos ieškinys ir iš Ž. B. priteistina 570,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 125, 136-137), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo Ž. B. nepriteistinos.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

1 DVD+R diskas, su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, esantis byloje (t. 1, b. l. prisegta prie galinio bylos viršelio), paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B. galutinę viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B. Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugijai 570,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 DVD+R diską, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti Ž. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti Ž. B., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.