- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1-2906-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32310-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nukentėjusysis
- A. E.
- Kaltinamasis
- L. G.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas 2018 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, bausmės pabaiga 2018 m. lapkričio 8 d., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 7 d., apie 17.38 val. namuose, gyvenamojo buto koridoriuje(duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą sugyventinės A. E. atžvilgiu. t. y. rankomis sugriebė jai už plaukų ir trenkė su stikliniu buteliu vieną kartą per galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. E. fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad susipykęs su sugyventine rankomis sugriebė jai už plaukų ir pagrasino trenkti su buteliu. Kai laikė ranka už plaukų ir norėjo trenkti buteliu, sugyventinė paėmė už to butelio. Tada jis traukė butelį link savęs, jis išslydo ir taip jai trinktelėjo. Nukentėjusiajai gal ir skaudėjo. Norėjo sugyventinę taip tik pagąsdinti Po įvykio kalbėjo su sugyventine, atsiprašė jos. Konfliktas įvyko per alkoholį, dėl to ir nori gydytis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. G. kaltė be paties kaltinamojo parodymų yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji A. E. paaiškino, kad sugyventinis grįžo iš draugų, pradėjo ant jos rėkti, keiktis. Ji tada išėjo iš namų. Paskui vėl grįžo ir vėl išėjo. Kai atėjo trečią kartą, sugyventinis sėdėjo virtuvėje su alaus buteliu, ją visaip išvadino ir liepė vėl išeiti. Jai išeinant, jis pasivijo ir sugriebė už plaukų bei trenkė su buteliu. Jis tikriausiai sugriebęs norėjo nutempti ją į kambarį. Paskui jam išsprūdo sugriebti jos plaukai ir ji išbėgo į koridorių. Su buteliu jai pataikė į galvos kairę pusę. Buvo vienas smūgis. Jautė skausmą, bet kraujo nebuvo.
Liudytojas Virginijus Vaškevičius parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimojoje aplinkoje. Atvykus pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad jos vyras išgėrė ir trenkė jai buteliu per galvą. Pradėjus aiškintis aplinkybes nustatė, kad vyriškis neblaivus, moteris taip pat buvo neblaivi. Kartu buvęs pareigūnas nusprendė, kad vyrą reikia izoliuoti. Moteris buvo susijaudinusi, jos galvoje buvo patinimas, bet koks tai sužalojimas buvo, nežino, kadangi nėra medikas. Protokole pažymėjo tokius sužalojimus, kuriuos matė.
Liudytoja Rasa Juodienė parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad sugyventinis moteriai sudavė buteliu į galvą. Nuvykusi pas pacientę, nusiskundimų nesulaukė. Galvoje tuo metu nesimatė hematomos ar sumušimo. Moteris atsisakė vykti į ligoninę. Ji paaiškino, kad jai buvo suduota buteliu į galvą. Apžiūrėjus galvą patinimo ar kraujosruvos nebuvo matyti. Paklausus ar yra skausmas, atsakė, kad nėra. Nepatikėjo, kad buvo suduota, nes tokiu atveju turėjo likti žyma. Pas ją buvau nuvykusi tą pačią įvykio dieną. Jeigu būtų kažkas nustatyta apžiūros metu, tai ji būtų pažymėjusi kortelėje. Moteriai pasiūlė vykti į ligoninę tolimesnei apžiūrai, bet ji griežtai atsisakė tai daryti. Išorinių sužalojimų požymių pas ją nesimatė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Viačeslavas Čirkovas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, parodė, kad 2018 metų liepos pradžioje, tikslios dienos neprisimena, dirbo nuo 08.30 val. iki 20.30 val. Kaišiadorių rajono teritorijoje su vyriausiuoju patruliu Virginijumi Vaškevičiumi. Vakare iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, namų duris atidarė pranešėja A. E., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis L. G. žodinio konflikto metu sugriebė jai už plaukų ir trenkė stikliniu alaus buteliu, kuriame buvo alaus, per galvą, jai sukeldamas fizinį skausmą. Apžiūrėjus pranešėjos namus - įvykio vietą, jokių akivaizdžių grumtynių požymių nepastebėjo, virtuvėje ant stalo rado tuščią alaus butelį, kurį paėmė. Ant pranešėjos kūno atvirų vietų jokių smurto požymių nesimatė, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji buvo sutrikusi ir akivaizdžiai išsigandusi. Kitame kambaryje rastas miegantis pranešėjos sugyventinis, kuris buvo prikeltas ir sulaikytas, sulaikomas nesipriešino, atrodė ramus. Namuose daugiau jokių asmenų, vaikų nebuvo. Pranešėjai iškviesti medikai ją apžiūrėję paliko namuose gydytis ambulatoriškai. Tiek įtariamajam, tiek nukentėjusiajai buvo nustatyti girtumai. (b. l. 24)
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariat Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V.Vaškevičius tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi A. E. nurodė, kad neblaivus sugyventinis L. G. jai trenkė buteliu per galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 11-12)
Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros metu iš virtuvės paimtas stiklinis alaus butelis (b. l. 5), kuris apžiūrėtas (b. l. 35) ir grąžintas 2018-07-25 nutarimu saugoti L. G.. (b. l. 37)
VĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties iškvietimo kortelėje nėra duomenų apie A. E. sužalojimus, pacientė nusiskundimų neišsakė. (b. l. 34)
2018-07-07 L. G. nustatytas 2,76 promilių girtumas, A. E. - 0,64 promilių girtumas (b. l. 73)
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis L. G. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš savo sugyventinę A. E. fizinį smurtą, ranka sugriebdamas jai už plaukų ir temdamas, o kita ranka trenkdamas joje laikytu buteliu nukentėjusiajai per galvą, sukėlė A. E. fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis duodamas parodymus paaiškino, kad suduoti buteliu tik pagrasino, o trenkti nenorėjo, bet suduoti galėjo netyčia grumtynių metu, tai esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis užsimojo buteliu tam, kad suduoti sugyventinei po to, kai ją sugriebė už plaukų. Nukentėjusiajai aktyviai priešinantis sugriebimui ir jos tempimui už plaukų, kaltinamajam suduoti buteliu tiksliai ir stipriai nepavyko, nes to padaryti nepavyko tiesiogiai, dėl ko smūgis buvo nestiprus. Tačiau tiek dėl to, tiek ir dėl tempimo sugriebus už plaukų nukentėjusiajai įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jis norėjo suduodamas buteliu ir temdamas už plaukų sugyventinei sukelti fizinį skausmą ar net sveikatos sutrikdymą ir aktyviais veiksmais tokiu pasekmių siekė. Todėl ta aplinkybė, kad dalis planuotų atlikti veiksmų (šiuo atveju suduoti buteliu stipriai nevisiškai pavyko), tačiau pasekmės (skausmo sukėlimas) atsirado dėl planuotų įgyvendinti ir atliktų veiksmų visumos, kaltinamojo veika laikytina baigta ir įvykdyta tyčia.
Tai, kad kaltinamasis įvykio metu veikė tiesiogine tyčia, matyti ir iš to, kad fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė konflikto metu, šį konfliktą išprovokavo pats, o smurtiniai veiksmai pasireiškė tempiant už plaukų, suduodant butelių į galvą kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo sugyventinę, jo fizinis poveikis nukentėjusiajai pasireiškė į ypatingai pažeidžiamas ir skausmingas vietas, ir tai rodo, kad smurtaudamas jis suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios A. E., liudytojo Virginijaus Vaškevičiaus, liudytojo Viačeslavo Čirkovo parodymai, 2018 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiosios galvoje nustatytą patinimą, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad gydymo įstaigoje apžiūrint nukentėjusiąją jai nebuvo konstatuota sužalojimų, kurie būtų matomi išoriškai, ką parodė liudytoja Rasa Juodienė, nepaneigia ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jeigu būtų nustatyti išoriškai matomi sužalojimai, tai tik sustiprintų manymą, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi preziumuojama, kad sužalojimai negali būti padaromi nesukeliant fizinio skausmo. Tuo tarpu fizinis skausmas, kai jis sukeliamas nepadarant kartu kūno sužalojimų, kaip šiuo atveju, yra įrodinėjamas visomis leistinomis baudžiamajame procese priemonėmis ir ištirtų įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad sužalojimų nebuvo padaryta, savaime nereiškia, kad nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 str. 2 d.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį L. G. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas vieną kartą taip pat už smurtinį nusikaltimą, jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikęs, nusikalto bausmės atlikimo metu. Anksčiau buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, yra nevedęs, dirbantis. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, dėl ko įvertinus jam už ankstesnį teistumą paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Paskirta bausmė už naują nusikaltimą privalės būti subendrinta su 2018 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles.
Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi L. G., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, įvertinus jo neatliktos bausmės pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą dalį, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų L. G. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą, jam buvo paskirta nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė – laisvės apribojimas. Be to, kaltinamasis yra šiuo metu dirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo sugyventinės.
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad L. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, tai yra prie paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti L. G. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 15 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. G. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2018 m. liepos 9 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant L. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą byloje – butelį, ikiteisminio tyrimo metu grąžintą L. G., palikti jam disponuoti savo nuožiūra.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.