Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-08 · Administracinė byla Nr. I3-1045-1047/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
I3-1045-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03317-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centras, ,,Registrų centras"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-1045-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03317-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamoytės- Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (b. l. 38–39), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮRC) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. CSPR-239 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VĮRC įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (atstatyti teisinę registraciją) pareiškėjai priklausantį sodo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pareiškėjos turimus dokumentus, t. y. neįpareigojant jos iš naujo atlikti kadastrinius matavimus.

Pareiškėja nurodo, kad 1985 m. gavo sodo sklypą sodų bendrijoje „Dituva“, Klaipėdos raj. Parengė techninį projektą ir pradėjo sodo namelio statybą. 1989 m. aštuonių kompetentingų asmenų komisija priėmimo aktu priėmė užbaigtą statybą ir pastatytus statinius. Pagal tuomet galiojančią teisę statiniai buvo įregistruoti kaip nekilnojamojo turto vienetai. Tą patvirtina 1989 m. balandžio 27 d. registro techninės apskaitos byla Nr. K-590,27/02. Šioje byloje fiksuoti statinio duomenys: tūris, plotas, išdėstymas, projektiniai duomenys, patikslinamieji įrašai ir t.t. LTSR-KŪM-RTĮB Klaipėdos tarpmiestinis techninis inventorizacijos biuras išdavė pareiškėjai techninės apskaitos bylos knygelę. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad viską atliko ir jokių veiksmų daugiau atlikti nebereikia. 2019 m. pavasarį nuvykusi į Klaipėdos nekilnojamojo turto kadastro departamento skyrių sužinojo, kad 30 metų jai priklausančiame sodo sklype stovintis namas ir jo priklausiniai neegzistuoja dokumentuose. Pareiškėja visus šiuos metus mokėjo už namą rinkliavas, gavo komunalines paslaugas, vasarodavo jame. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos nekilnojamojo turto kadastro departamento skyriaus specialistai pasiūlė pareiškėjai atlikti naujus kadastrinius (kompiuterizuotus) matavimus, samdytis matininkus, kurie brangiai kainuoja, ir naujai registruoti statinį. Pareiškėja manė, kad LTSR-KŪM-RTĮB Klaipėdos tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro duomenys automatiškai atsidurs Klaipėdos nekilnojamojo turto kadastro departamento skyriuje, nes per visus 30 metų negavo jokių pranešimų, raginimų ar įspėjimų, kad statinys netinkamai registruotas. Pareiškėja nurodo, kad yra 71 metų, jai sunku dar sykį užregistruoti statinius.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮRC atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54–57).

Atsiliepime nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., esantys statiniai – sodo namelis 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1p, šiltnamis 3Š1m, šulinys k₁, išvietė k₂ ir š. dėžė k₃ (toliau – Statiniai), kurie 1998 m. gegužės 28 d. buvo užfiksuoti kadastro duomenų (techninės apskaitos) byloje, Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) neįregistruoti.

VĮRC paaiškina, kad Pareiškėja į VĮRC kreipiasi jau trečią kartą, ankstesnių atsakymų neskundė. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas, kai pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Centrinį registratorių su 2019 m. liepos 11 d. pakartotiniu prašymu, kuriame prašė nustatyti faktą ir teisę į panaikintą 1989 m. balandžio 27 d. pagrindinai inventorizuotą sodo namelį ir atstatyti nuosavybę. Šie pareiškėjos prašymai yra analogiški pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. skundui, todėl ginčijamu Sprendimu Centrinis registratorius nusprendė atsisakyti priimti J. Petraitienės pakartotinį prašymą, nes pateiktas 2019 m. liepos 11 d. pakartotinis prašymas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas ir Komisija 2019 m. gegužės 20 d. buvo priėmusi sprendimą Nr. CSPR-161 atsisakyti priimti J. Petraitienės skundą.

Atsakovas pažymi, kad pakartotinis prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų – jame nėra nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (sprendimas, jo priėmimo data, numeris) (valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. VE-18 (1.3E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento 46.5, 46.7 punktai).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo normos nustato, kad Centrinis registratorius atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkciją, todėl esminis skundo nagrinėjimo procedūros pradėjimo bei vykdymo elementas yra teritorinio registratoriaus atitinkamo sprendimo buvimas. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsnių nuostatos gali būti taikomos ir Centrinis registratorius gali pradėti atitinkamo skundo nagrinėjimo procedūrą tik tuo atveju, kai: 1) yra priimti atitinkami teritorinio registratoriaus sprendimai; 2) yra paduotas suinteresuoto asmens skundas dėl šių teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo. Kadangi pareiškėja Teritorinio registratoriaus sprendimo neskundė, Centriniam registratoriui adresuotame skunde nesuformulavo reikalavimų, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodytus galimus Centrinio registratoriaus priimti sprendimus, Centrinis registratorius pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pakartotinį prašymą ir jo iš esmės nenagrinėjo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 dalis, ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas, valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. VE-18 (1.3E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 46.7 punktas).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija skundžiamame Sprendime Komisijos padarytos išvados, kad pareiškėjos pakartotinis prašymas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nes jame nenurodytas konkretus skundžiamas Teritorinio registratoriaus sprendimas, ir be jokio teisinio pagrindo prašo panaikinti Centrinio registratoriaus sprendimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjai ankstesniais sprendimais yra paaiškinta situacija ir pareiškėja ją žino. Komisija paaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į Teritorinį registratorių su prašymu dėl Sodo namo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo Registre ir kad kartu su prašymu turi pateikti Sodo pastato kadastro duomenų bylą, atitinkančią Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, ir statinio statybos teisėtumą bei nuosavybės teises į Sodo pastatą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti Sodo namą ir pareiškėjos nuosavybės teises į jį, ir pateikė 1998 m. gegužės 28 d. parengtą kadastro duomenų (techninės apskaitos) bylą. Kadastro tvarkytojas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes ši byla neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų – pagal joje parengtus planus, naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis, negalima nustatyti nekilnojamojo daikto vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir planai parengti ir kadastro duomenų formos užpildytos ne kompiuterinėmis priemonėmis (spausdintine ir skaitmenine formomis), kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 217 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. vasario 11 d.) (toliau – ir Nuostatai) 34 punktas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 4 punktas). Pareiškėja šio Kadastro tvarkytojo sprendimo Komisijai neskundė ir praleido terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Statiniai Registre buvo įregistruoti ir kad šią pareiškėjos nurodytą aplinkybę neva patvirtina 1989 m. balandžio 27 d. techninės apskaitos byla, kurioje užfiksuoti Statinių kadastro duomenys. Paaiškina, kad pareiškėjai prašant 1989 m. balandžio 27 d. pirmą kartą buvo atlikta Sodo namo 1S1p ir šulinio k₁ pagrindinė inventorizacija (kadastriniai matavimai) ir parengta šių statinių techninės apskaitos (kadastro duomenų) byla. Pareiškėjai prašant 1998 m. gegužės 28 d. buvo atlikta Sodo namo ir šulinio einamoji inventorizacija (nauji kadastriniai matavimai), kurios metu buvo užfiksuota Sodo namo rekonstrukcija (prie Sodo namo 1997 m. pastatyta veranda 1s1p, mansarda ir rūsys) ir naujai pastatyti statiniai ir (1990 m. pastatytas ūkinis pastatas 2I1p, 1992 m. pastatytas šiltnamis 3Š1m, išvietė k2, š. dėžė k₃) ir parengta šių statinių techninės apskaitos (kadastro duomenų) byla. Pareiškėja 1989 m. (nei vėliau, iki 2019 m. birželio 2 d.) neteikė prašymo dėl Sodo namo teisinės registracijos atlikimo, todėl 1989 m. Sodo namas tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje nebuvo įregistruotas. Vadovaujantis tuo metu galiojančiais Darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijų kolektyviniuose soduose esančių statinių ir įrenginių techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos tvarkos (nustatytos Lietuvos TRS komunalinio ūkio ministerijos 1984-03-13 Nr. 16-927 ir Lietuvos sodininkystės draugijos centro valdybos 1984 m. kovo 13 d. Nr. 120 ir 1984-11-11 suderintos su Lietuvos TSR finansų ministerija) 2.3 ir 2.4 punktais, asmuo, norintis atlikti pastatų teisinę registraciją, tarpmiestiniam inventorizacijos biurui turėjo pateikti valstybinės komisijos pastatų priėmimo naudoti aktą ir pastatų techninės inventorizacijos bylos nuorašą. Atlikus statinių teisinę registraciją buvo surašoma pirminio teisinio pastatų registravimo išvada. Pažymėtina, kad pareiškėja minėtų dokumentų tuometinei teisinio registravimo įstaigai neteikė, todėl teisinė registracija nebuvo atlikta ir išvada, patvirtinanti teisinės registracijos atlikimą, nebuvo surašyta.

Kadangi Sodo namas ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį Registre niekada nebuvo įregistruotos, darytina išvada, kad reikalavimas įpareigoti valstybės instituciją atstatyti sodo namo registraciją neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes nėra galimybės atstatyti teisinę registraciją, kuri nebuvo atlikta.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti valstybės instituciją Registre įregistruoti (atstatyti teisinę registraciją) pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį Sodo namą pagal pareiškėjos turimus dokumentus, neįpareigojant jos atlikti naujus kadastrinius matavimus, paaiškino, kad sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimo priima teritorinis registratorius, kai jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Todėl minėtas reikalavimas nepagrįstai reiškiamas Centriniam registratoriui, kuriam įstatymai nesuteikia teisės priiminėti sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimo Registre. Kaip minėta, teisės aktai numato, kad Centrinis registratorius nagrinėja skundus dėl Teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų (atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkciją). Reikalavimas įpareigoti Centrinį registratorių atlikti veiksmus, kurių jam nesuteikia teisės atlikti teisės aktai, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėja kreipėsi į VĮRC Centrinį registratorių su skundu, kuriame prašė atstatyti pastatų techninę registraciją, su pakeitimais projekte II, pripažinti 1987 m. priduotus statinius valstybinei komisijai pareiškėjos nuosavybe, atleisti nuo galimų mokesčių (b. l. 11–12, 85–86).

2019 m. gegužės 20 d. VĮRC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. CSPR-161 atsisakė priimti pareiškėjos skundą (b. l. 70–71), nes pareiškėja turi kreiptis į VĮRC Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centrą ir pateikti prašymą dėl sodo pastato ir nuosavybės teisių į jį registravimo Registre.

Pareiškėja J. P. 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į VĮRC Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centrą su prašymu nustatyti faktą ir teisę į panaikintą nuosavybę (sodo Statinius), įregistruoti nuosavybės teises pagal 1998 m. gegužės 28 d. kadastrinius matavimus (b. l. 10).

2019 m. birželio 12 d. VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. SPR-4073(14.50) „Kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (b. l. 58–59) nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. birželio 3 d. prašymas atmestas, nes pateikta kadastro duomenų byla, sudaryta 1998 m. gegužės 28 d., neatitinka Įstatymo reikalavimų. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 6 dalį reikalavimus nustato Nuostatai. Pareiškėjos pateikti dokumentai neatitiko Nuostatų 34 punkto: pagal parengtus planus, naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis, negalima nustatyti nekilnojamojo daikto vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir planai parengti ir kadastro duomenų formos užpildytos ne kompiuterinėmis priemonėmis (spausdintine ir skaitmenine formomis). Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 4 punktu pareiškėjos prašymas atmestas.

2019 m. liepos 11 d. pareiškėja kreipėsi į VĮRC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją su „Pakartotiniu prašymu dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka“ (b. l. 75), kuriame prašė nustatyti faktą ir teisę į panaikintą 1989 m. balandžio 27 d. inventorizuotą sodo namelį ir atstatyti nuosavybę.

2019 m. liepos 15 d. VĮRC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. CSPR-239 atsisakė priimti pakartotinį pareiškėjos prašymą (b. l. 15–16, 66–67), vadovaudamasi Įstatymo 31 ir 32 straipsniais, ABTĮ, 24 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Darbo reglamento 46.5 ir 46.7 punktais. Pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu kreipėsi į teismą su skundu.

Įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma, neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų.

Darbo reglamento 46.5 punktas nustato, kad Komisija, nagrinėdama skundą posėdyje, gali priimti sprendimą atsisakyti priimti skundą, jeigu jau yra priimtas Komisijos sprendimas dėl analogiško skundo arba Komisijos sprendimas priimti pareiškėjo skundo atsisakymą.

Darbo reglamento 46.7 punktas nustato, kad Komisija, nagrinėdama skundą posėdyje, gali priimti sprendimą atsisakyti priimti skundą, jeigu skundo forma ir turinys neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų skundo formos ir turinio reikalavimų.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data.

Nuostatų 34 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nekilnojamųjų daiktų planai rengimai ir kadastro duomenų formos pildomos kompiuterinėmis priemonėmis (spausdintine ir skaitmenine formomis).

Teismas, įvertinęs nurodytų teisės normų nustatytą teisinį reguliavimą ir individualias pareiškėjos skundo aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro, nes pareiškėjo kreipimasis į Centrinį registratorių neatitiko teisės aktų reikalavimų ne tik pagal vieną, bet pagal kelias aktų nustatytų reikalavimų grupes ir juos visus išvardino Komisija savo skundžiamame Sprendime ir ankstesniuose pareiškėjos atžvilgiu priimtuose sprendimuose.

Pirma, pareiškėjos 2019 m. liepos 11 d. kreipimasis į Komisiją neatitiko teisės aktų reikalavimų pagal turinį: jame nenurodytas skundžiamas aktas (galima tik spėti, kad pareiškėja nesutiko su 2019 m. birželio 12 d. VĮRC Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. SPR-4073(14.50) „Kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“), neprašoma atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nenurodytos svarbios priežastys, kodėl apskundimo terminas yra praleistas ir jį reikėtų atnaujinti. Taigi pareiškėjos 2019 m. liepos 11 d. kreipimasis į Komisiją neatitiko Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 3 dalies, ABTĮ 24 straipsnio, Darbo reglamento 46.7 punkto nuostatų.

Antra, pareiškėjos kreipimasis į Komisiją buvo pakartotinis. 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į VĮRC Centrinį registratorių su skundu, kuriame kėlė analogiškus reikalavimus (analogiški tiek pažodžiui, tiek pagal turinį). Dėl 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjos skundo Komisija priėmė 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. CSPR-161, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino pareiškėjai, kaip jai spręsti kilusią problemą (kreiptis į VĮRC Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centrą ir pateikti prašymą dėl sodo pastato ir nuosavybės teisių į jį registravimo Registre, pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius kadastrinius matavimus). Taigi atsakovas veikė laikydamasis Darbo reglamento 46.5 punkto nuostatų.

Trečia, atsakovas detaliai įsigilino į pareiškėjos situaciją iš esmės. Pareiškėjai paaiškino, kad Statiniai neįregistruoti Registre. 1989 m. balandžio 27 d. pirmą kartą buvo atlikta Sodo namo 1S1p ir šulinio k₁ pagrindinė inventorizacija (kadastriniai matavimai) ir parengta šių statinių techninės apskaitos (kadastro duomenų) byla. Pareiškėjai prašant 1998 m. gegužės 28 d. buvo atlikta Sodo namo ir šulinio einamoji inventorizacija (nauji kadastriniai matavimai), kurios metu buvo užfiksuota Sodo namo rekonstrukcija (prie Sodo namo 1997 m. pastatyta veranda 1s1p, mansarda ir rūsys) ir naujai pastatyti statiniai ir (1990 m. pastatytas ūkinis pastatas 2I1p, 1992 m. pastatytas šiltnamis 3Š1m, išvietė k2, š. dėžė k₃) ir parengta šių statinių techninės apskaitos (kadastro duomenų) byla. Pareiškėja 1989 m. (nei vėliau, iki 2019 m. birželio 2 d.) neteikė prašymo dėl Sodo namo teisinės registracijos atlikimo, todėl 1989 m. Sodo namas tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje nebuvo įregistruotas. Vadovaujantis tuo metu galiojančiais Darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijų kolektyviniuose soduose esančių statinių ir įrenginių techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos tvarkos (nustatytos Lietuvos TRS komunalinio ūkio ministerijos 1984-03-13 Nr. 16-927 ir Lietuvos sodininkystės draugijos centro valdybos 1984 m. kovo 13 d. Nr. 120 ir 1984-11-11 suderintos su Lietuvos TSR finansų ministerija) 2.3 ir 2.4 punktais, asmuo, norintis atlikti pastatų teisinę registraciją, tarpmiestiniam inventorizacijos biurui turėjo pateikti valstybinės komisijos pastatų priėmimo naudoti aktą ir pastatų techninės inventorizacijos bylos nuorašą. Atlikus statinių teisinę registraciją buvo surašoma pirminio teisinio pastatų registravimo išvada. Pareiškėja minėtų dokumentų tuometinei teisinio registravimo įstaigai neteikė. Atsakovas išsamiai išanalizavo pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jai motyvuotai atsakė, kad sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimo priima teritorinis registratorius, kai jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Pareiškėjos pateikti dokumentai neatitiko Nuostatų 34 punkto, t. y. pagal parengtus planus, naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis, negalima nustatyti nekilnojamojo daikto vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir planai parengti ir kadastro duomenų formos užpildytos ne kompiuterinėmis priemonėmis (spausdintine ir skaitmenine formomis). Teismas šiam situacijos vertinimui pritaria.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimais, nereiškia, kad sprendimai nepagrįsti ar neteisėti. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde teismui nenurodė jokių argumentų, jog jos pateikti dokumentai atitinka Nuostatų 34 punktą.

Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjos sklype esantys Statiniai nėra panaikinti, jie egzistuoja, tačiau, norėdama juos įregistruoti Registre, pareiškėja turi laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Jis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas. Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti valstybės instituciją Registre įregistruoti (atstatyti teisinę registraciją) pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį Sodo namą pagal pareiškėjos turimus dokumentus, neįpareigojant jos atlikti naujus kadastrinius matavimus. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė