- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-24-390/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. V., T. N., V. D., J. M., S. N., L. B., J. V., V. K., D. V.
Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2022 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-221223-00163 ir 2022 m. gruodžio 23 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221223-00164 panaikinimo, tretieji asmenys byloje – V. V., T. N., V. D., J. M., S. N., L. B., J. V., V. K., D. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221223-00163 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221223-00164, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad įvertinusi patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis STR 1.05.01:2017 nuostatomis, nustačiusi, kad statybos leidimas ginčo statinio rekonstravimu nėra išduotas, pagrįstai ieškovui dėl įvykdytų statybos darbų, neturint išduoto galiojančio statybą leidžiančio dokumento surašė ginčijamą savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Ieškovo nurodomas statybos leidimas turėtų būti išduotas 2000 m. rugsėjo 27 d. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 “Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, pagal kurį vienas pasirašytas statybos leidimo egzempliorius turėjo būti saugomas inspekcijoje, tačiau patikrinus inspekcijos archyvo registracijos knygų duomenis buvo nustatyta, kad ieškinyje nurodomas statybos leidimas nėra užregistruotas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad inspekcijos archyve ginčo objekto statybos leidimo nėra, todėl ji negali patvirtinti jo autentiškumo, o turimi duomenys apie tokių dokumentų registravimo ypatybes ir paties dokumento įforminimas sukėlė pagrįstų abejonių jo autentiškumu. Šių abejonių pagrįstumą patvirtina tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl suklastojimo fakto. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, ieškovo pateiktame leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2005 m. rugsėjo 27 d. Ieškinyje nurodoma, kad pagal statybą leidžiantį dokumentą ir projektą buvęs patalpos savininkas – statytojas A. L. darbus pradėjo atlikti 2000 m. pabaigoje, tačiau iki 2016 m. darbų neužbaigė. Vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais (STR 1.07.01:1999), pasibaigus leidimo galiojimo laikui, jis galėjo būti pratęstas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Duomenų apie kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą dėl statybos leidimo galiojimo termino pratęsimo nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad ginčo atveju pastato rekonstravimo darbai vykdomi neturint statybos leidimo. Atsakovė nuosekliai atliko statybos patikrinimo veiksmus, kvietė suinteresuotus asmenis dalyvauti vykdomuose patikrinimuose, gavo dokumentus iš valstybinių institucijų, juos išsamiai išnagrinėjo ir surašė pagrįstą savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Ieškinyje nenurodytas nei vienas argumentas, kuris pagrįstų skundžiamų aktų neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą.
5. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu.
6. Nurodė, kad ieškovas įvairiais nesąžiningais būdais bando įrodyti, jog jo „turimas“ 2000 m. rugsėjo 27 d. statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai ir galiojo rekonstravimo darbų atlikimo metu. Neva teisėtai išduotas ieškovo turimas statybą leidžiantis dokumentas galiojo iki 2005 m. rugsėjo 27 d. Tuo metu galiojo STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ reglamentas, kurio 6 punkte nurodyta, jog „Leidimas statyti statinį galioja 5 metus, remontuoti namą (butą) arba nugriauti statinį – 2 metus nuo jo išdavimo dienos. Jeigu statybos darbai nepradedami per 2 metus (namo arba buto remonto darbai – per 6 mėnesius), leidimas netenka galios. Kadangi ieškovas, vykdydamas pastato rekonstravimo darbus, statybą leidžiančio dokumento neturėjo, atlikta pastato rekonstrukcija (keičiant pastato kategoriją iš nesudėtingos į neypatingąją) buvo savavališka. Ieškovas iki šios dienos nėra pateikęs originalaus popierinio formato statybos leidimo. Iš byloje esančių įrodymų viseto galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo turimas statybą leidžiantis dokumentas yra suklastotas. Pažymėjo, kad lankydavosi žemės sklype nuo 2006 m. ir žino, jog jokie rekonstravimo darbai, priešingai nei teigia ieškovas, nuo 2000 m. iki 2021 m., nevyko. Tą patvirtina ir jau byloje esantys vaizdai iš „Google Street View“. Šias aplinkybes taip pat gali patvirtinti ir kiti žemės sklypo savininkai.
7. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko.
8. Nurodė, kad ieškovas statybą vykdė neteisėtai. Nei ieškovas, nei anksčiau buvęs savininkas A. L. negavo sutikimo tokios statybos vykdymui. Ieškovas, įvykdęs tokią statybą, užėmė tiek trečiajam asmeniui priklausančią, tiek kitiems kaimynams priklausančią nuosavybės teise žemę – žemė nėra padalinta, nėra nustatyta naudojimosi tvarka žeme, todėl tokia statyba visų pirma turėjo būti suderinta su bendraturčiais.
9. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko.
10. Nurodė, kad A. L., o vėliau ir J. L. atliko namo statybos darbus. A. L. pristatė prie namo priestatą, o vėliau J. L. pastatė ant pusės namo antrą aukštą. Ieškovas nusipirkęs namą tęsė statybas. Statyboms neprieštaravo, kadangi visi kaimynai buvo bendrai susitarę, kad kaimynai gali statyti, jeigu jie neišeina už savo sklypo ribų.
11. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko.
12. Nurodė, jog po to, kai A. L. išsiskyrė su savo buvusia žmona J. L.-O., A. L. pardavė savo namo ir žemės sklypo dalį ieškovui. Po skyrybų J. L.-O. vykdė jai priklausančio namo išplėtimo statybos darbus – ant jai priklausančio namo dalies pristatė antrą aukštą. Vėliau jai priklausantį turtą pardavė ieškovui. Tarp visų kaimynų buvo susitarimas, kad kaimynai gali statyti statinius, jeigu tokie statiniai neišeina už kiekvienam kaimynui tenkančios žemės sklypo ribos. Kadangi ieškovas pasistatė antrą aukštą ant jau esančio namo, tokios statybos neprieštarauja kaimynų susitarimui.
13. Tretieji asmenys T. N., V. D., J. M., S. N. ir D. V. atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 2 314,13 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui V. V. ir 118,63 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
15. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nenustatė, kad ieškovas vykdė Statybos darbus, turint tam statybos leidimą. Taip pat nenustatė, ar yra, ir ar buvo išduotas Statybos Leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai.
16. Pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė Statybos leidimo, nei originalo, nei kopijos, kurią jis, pagal ieškovą, gavo iš A. L.. Teismų praktika numato, kad kuomet yra išsaugota tik dokumentų kopija, tai šalys turi teisę šio įrodymų tikrumą įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau faktiškai ieškovas jokių aplinkybių dėl Statybos leidimo buvimo, ir ar išdavimo neįrodinėjo. Jis tik reiškė pastabas, kad gal Statybos inspekcijoje toks dokumentas nebuvo išsaugotas, ir dėl to ieškovas negali patirti neigiamas pasekmes. Atsakovė pateikė visus turimus duomenis, kurių pagrindų buvo priimti ginčijami atsakovės sprendimai. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jokių duomenų, jog toks Statybos leidimas faktiškai buvo išduotas, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
17. Kadangi ieškovas vykdė statybos darbus neturint Statybos leidimo, todėl teismas nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ieškovo ginčijamus Statybos inspekcijos sprendimus bei ieškovo ieškinio netenkino (CPK 178 straipsnis).
18. Netenkinus ieškinio, teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį arba perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės rėmėsi tik aplinkybe, kad ieškovas į bylą nepateikė A. L. 2000 m. rugsėjo 27 d. išduoto leidimo vykdyti statybos darbus Nr. GV00-73 (toliau - Statybą leidžiantis dokumentas). Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neištyrė svarbių byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių, kad Pastato rekonstrukcijos darbai pagal Projektą buvo vykdomi teisėtai, esant galiojančiam Statybą leidžiančiam dokumentui.
19.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie galėtų neabejotinai pagrįsti, kad Statybą leidžiantis dokumentas yra suklastotas. Teismas aplinkybes, sąlygojančias Statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, turėjo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti, tačiau sprendime dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė.
Šalies argumentai
19.3. Taip pat teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad tiek Savavališkos statybos aktas, tiek Privalomasis nurodymas juos surašius 2022 m. gruodžio 23 d. buvo nemotyvuoti ir nekonkretūs, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nors vien ši aplinkybė iš esmės sąlygoja, kad jie yra neteisti ir turėtų būti panaikinti.
19.4. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl Statybą leidžiančio dokumento galiojimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą jis tapo neriboto galiojimo. Kas patvirtina, jog apeliantas nuo 2016 m. tęsdamas A. L. pradėtus Pastato rekonstrukcijos darbus pagal Statybą leidžiantį dokumentą ir Projektą, veikė teisėtai ir neatliko jokių savavališkos statybos darbų.
Šalies argumentai
19.5. Apeliantas visos bylos nagrinėjimo metu aktyviai rinko įrodymus bei juos teikė į bylą, aktyviai ir išsamiai reiškė savo poziciją byloje, tačiau teismas į ją neatsižvelgė bei dėl jos nepasisakė. Teismas, vertindamas, jog papildomų aplinkybių aiškinimasis yra reikšmingas, siekiant atskleisti bylos esmę, turėjo pasiūlyti ieškovui atlikti papildomus veiksmus, kaip numatyta CPK 179 straipsnyje.
19.6. Atsižvelgiant į sprendimo aprašomosios dalies bei faktinės motyvuojamosios dalies disproporciją, darytina išvada, kad teismas iš esmės sprendimo aprašomojoje dalyje perkėlė bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, tačiau jų visiškai nevertino ir dėl jų išsamiai bei teisiškai motyvuotai nepasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Taip pat bylos esmės neatskleidimas galimai yra sąlygotas jos nagrinėjimo trukme bei civilinėje byloje dalyvaujančių šalių kiekiu. Sprendimas objektyviai negali būti laikytinas tinkamai motyvuotu, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad jis yra priimtas pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, dėl ko yra pripažintinas absoliučiai negaliojančiu ir yra naikintinas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinė skundą atsakovė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą vienas pasirašytas statybos leidimo egzempliorius turėjo būti saugomas Inspekcijoje, tačiau patikrinus Inspekcijos archyvo registracijos knygų duomenis buvo nustatyta, kad ieškinyje nurodomas statybos leidimas nėra užregistruotas. Inspekcija laikosi pozicijos, kad Inspekcijos archyve ginčo objekto statybos leidimo nėra, todėl ji negali patvirtinti jo autentiškumo. Taip pat ieškovo teiginiai apie Projekto suderinimą Vilniaus miesto savivaldybėje paneigti byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad, išskyrus ieškovo pateiktas ginčijamą dokumento kopiją, byloje nėra visiškai jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo pastatams buvo išduotas statybos leidimas, todėl darytina išvada, kad pagal byloje surinktus įrodymus, statybos teisėtumas nėra įrodytas.
Atsiliepimas
20.2. Apeliantas nenurodo nei vieno argumento, kuris pagrįstų skundžiamų aktų neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nemotyvuotumą ar nepagrįstumą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina Inspekcijos tinkamai atliktas viešojo administravimo funkcijas, užtikrinančias pagrįstą teisės aktų taikymą. Inspekcijos vertinimu, bylos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiami Inspekcijos priimti administraciniai aktai turėtų būti panaikinti bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
20.3. Statybos leidimas vykdomoms statyboms nebuvo išduotas, bet net ir darant prielaidą, kad statybos leidimas buvo išduotas, ieškovo pateiktame leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2005 m. rugsėjo 27 d., todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovui vykdant statybos darbus, statybos leidimas buvo galiojantis. Vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktų reikalavimais (STR 1.07.01:1999), pasibaigus leidimo galiojimo laikui, jis galėjo būti pratęstas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tačiau byloje duomenų apie tai nėra pateikta.
20.4. Byla išnagrinėta laikantis rungimosi principo ir nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas turėjo papildomai siūlyti apeliantui atlikti papildomus veiksmus. Apeliantas buvo atstovaujamas kvalifikuoto advokato, kuris žinojo visas apeliantui priklausančias teises ir privalėjo naudotis jomis sąžiningai, ir nėra jokio pagrindo teismui perkelti pareigos dėl vienos iš proceso šalių pozicijų įrodinėjimo.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matoma, kad teismas pasisakė dėl visų esminių teisinių iš faktinių bylos aplinkybių (teismas atskleidė bylos esmę). Apeliantas, privalėjęs įrodyti, kad statybą leidžiantis dokumentas jam buvo išduotas ir jis pagal jį vykdė statybos darbus, to padaryti nesugebėjo.
21.2. Apeliantas, tikėtina, nesuprato skirtumo tarp statybą leidžiančio dokumento neturėjimo ir turėjimo negaliojančio statybos leidžiančio dokumento. Todėl apelianto nurodomas teisinis reguliavimas, susijęs su statybą leidžiančio dokumento išdavimu ir jo galiojimo pratęsimu, šiuo atveju, yra neaktualus nagrinėjamai bylai, nes teismas nenustatė, kad minimas statybos leidimas apskritai buvo išduotas.
Atsiliepimas
21.3. Apeliantas suprasdamas, kad civilinis procesas yra vykdomas rungtyniškumo principu, turėdamas pareigą įrodinėti, bet teigdamas, kad byla galėjo būti netinkamai išnagrinėta dėl to, jog teismas nepasiūlė Ieškovui atlikti tam tikrų veiksmų - rodo Apelianto dėstomų teiginių nepagrįstumą ir nenuoseklumą.
21.4. Apelianto nurodomas „motyvas“ dėl per ilgo bylos nagrinėjimo laiko, yra dirbtinis bei niekuo nepagrįstas. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiais teisiniais argumentais, byloje esančiais įrodymais bei kasacinio teismo praktika ir nustatytomis byloje aplinkybėmis, vadovaudamasis teismas priėmė procesinį sprendimą ieškinį atmesti. Teismas įvertino, ar atsakovė pagrįstai, surašė Savavališkos statybos aktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, ginčo esmės ir apeliacinio skundo pagrįstumo
5. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovui R. V. bei jo sutuoktinei R. V. adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: a) 1/2 dalis buto, bendras plotas: 53,80 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkio pastato, bendras plotas: 50 kub. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 1065/10470 dalis žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įsigytas pagal 2016-06-08 pirkimo- pardavimo sutartį iš A. L. (el. b. 2 t., b. l. 138-144). A. L. mirė (duomenys neskelbtini); b) 1/2 dalis buto, bendras plotas: 53,80 kv. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkio pastato, bendras plotas: 50 kub. m., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 1065/10470 dalis žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įsigytas pagal 2022-08-19 pirkimo- pardavimo sutartį iš J. L.-O. (el. b. 2 t., b. l. 145-161).
6. Nustatyta, kad atsakovė ieškovui surašė 2022 m. gruodžio 23 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221223-00163, kuriame nurodė, kad jis savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės vakarinėje dalyje, atlikto gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas) rekonstravimo, keičiant Pastato kategoriją iš nesudėtingos į neypatingąją (toliau – Savavališkos statybos aktas).
7. Nustatyta ir tai, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221223-00164 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo jį įpareigojo ieškovą ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 23 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurių surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius bei ieškovui įteikė kvietimą į 2023 m. birželio 27 d. vyksiantį statybos patikrinimą, kurio metu bus patikrinta, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas.
8. Ieškovas laikydamas, kad atsakovė neteisėtai surašė ir priėmė savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą prašė teismą juos panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Išnagrinėję bylą pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas vykdė pastato rekonstrukcijos darbus neturėdamas statybos leidimo.
10. Apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą nurodydamas, kad nagrinėdamas bylą teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir padarė nepagrįstas išvadas, jog pastato rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi neteisėtai neturint statybą leidžiančio dokumento bei, kad priimdamas sprendimą teismas savo išvadas nepakankamai motyvavo.
11. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi, teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221223-00163 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221223-00164, nes savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas yra surašyti neteisėtai bei nepagrįstai. Ieškovas įrodinėjo, kad statybos darbai buvo atlikti turint rekonstrukcijai atlikti statybos leidimą, o tokio leidimo atsakovė pati neišsaugojo, todėl ieškovas negali patirti neigiamas pasekmes susijusias su atliktomis statybomis. Atsakovė atsikirtinėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vykdyti statybos darbams faktiškai leidimas nebuvo išduotas, atsakovė pateikė visus turimus dokumentus, susijusius su ieškovo atliktomis statybomis, kurie patvirtina savavališkos statybos faktus. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių susijusių su statybos leidimo išdavimu, savavališkos statybos akto ir nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo patikrinimas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis specialiosiomis bei CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl statybos leidimo rekonstrukcijai atlikti išdavimo ir aplamai jo buvimo, savavališkos statybos akto ir savavališkos statybos padarinių nešalinimo aplinkybes, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esminis ginčas tarp šalių kyla dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo atliekant statinio rekonstrukciją. Ieškovo teigimu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-221223-00163 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-221223-00164 yra neteisėti, nes statybos leidimas atlikti statinio rekonstrukciją buvo išduotas. Atsakovės pozicija grindžiama tuo, kad minėtas leidimas faktiškai niekada nebuvo išduotas, tokio leidimo nėra ir atsakovo archyvuose, be to, darant ir prielaidą, kad toks leidimas ir buvo išduotas, jo galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs ir nebuvo pratęstas. Atsakovės teigimu, ieškovo pateikta statybos leidimo kopija neįrodo atliktos statybos teisėtumo.
14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo sprendė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus teismas nenustatė, kad ieškovas vykdė statybos darbus turėdamas statybos leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Teismas akcentavo, kad teismui ieškovas nepateikė statybos leidimo originalo, nei jo kopijos, kurią jo teigimu gavo iš A. L.. Pažymėjo, kad ieškovas ir neįrodinėjo jokių aplinkybių dėl statybos leidimo buvimo ar jo išdavimo, o tik teigė, kad atsakovė ginčo leidimo neišsaugojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp šalių ir teisingai įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
15. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad statinio rekonstrukcijai atlikti buvo išduotas statybos leidimas, tačiau neįrodinėjo aplinkybių dėl statybos leidimo buvimo ar jo išdavimo. Ieškovas atsakovei tik kėlė klausimus, kad atsakovė tokio leidimo neišsaugojo ir dėl to jam negali kilti neigiamos pasekmės. Tuo tarpu pareiga įrodyti, kad ieškovas statybos darbus vykdė turėdamas leidimą kyla jam pačiam, o ne atsakovei teigiančiai, kad toks leidimas faktiškai nebuvo išduotas ( CPK 12, 178 straipsniai).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šioje byloje šalių kilusį ginčą, ypač reikšmingas faktas yra tas, kad nėra pateikto byloje statybos leidimo originalo. Ieškovas teigiantis, kad statybos leidimas buvo, jo originalo nepateikė. Nesant pateikto leidimo originalo, teismas vadovaudamasis CPK 202 straipsniu, vertino, kad leidimo kopija nelaikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu leidimo tikrumą ir padarė išvadą, kad leidimo faktiškai nebuvo. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, byloje pateikto statybos leidimo kopija nėra pakankama spręsti, kad toks leidimas buvo iš tiesų išduotas, t. y. kad jo originalas nėra išlikęs, o ne neegzistuoja.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas dar nustatė kitas aplinkybes reikšmingas nagrinėjamai bylai spręsti, kad byloje pateiktame 2022 m. liepos 5d. elektroniniame rašte nurodyta, kad statybos inspekcijos archyve, kuriame saugomi duomenys apie visus išduotus statybos leidimus esančiuose leidimų registracijos žurnaluose įrašo apie 2000-09-27 leidimo Nr. GV00-73 nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2023-02-14 rašte Nr. A51-27940/23 (3.3.2.26E-STR) nurodyta, kad patikrinus 2000 m. suderintų projektų registracijos žurnalą, Vilniaus miesto savivaldybėje kompleksiškai derinto 2000-09-19 statinio projekto reg. Nr. 00-2924 taip pat nėra. Esant tokiai situacijai labiau tikėtina išvada, kad faktiškai statybos leidimas nebuvo išduotas ir ieškovas vykdė statybos darbus neturėdamas leidimo pastato rekonstrukcijos darbams atlikti. Taigi, visuma bylos įrodymų, jų tarpusavio ryšys, teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina statybos leidimo išdavimo ir tai, kad ieškovas vykdė statybos darbus turėdamas statybos leidimą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo ieškinio reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkino ( CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
20. Pagal kasacinio teismo praktiką, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio1 dalis). Trečiasis asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo priteisti iš ieškovo 1724, 25 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė apie tai patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024m. liepos 4d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo R. V. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 1727, 25Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui V. V. a/k (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.