Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-934/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
2A-934/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
„Swedbank lizingas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adolfas ir Ko“
Trečiasis asmuo
R. J., Marijampolės
Kategorijos
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-934/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2.; 41.; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-51-436/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adolfas ir Ko“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Raidaja“, „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys: R. J., Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R., Kauno 6-ojo notaro biuro notarė J. R.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Raidaja“, „Swedbank lizingas“, UAB ir prašė pripažinti negaliojančiais: 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Raidaja“ pardavė UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank lizingas“) pastatą ? alaus barą lE4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 540,69 kv. m bendro ploto, su priklausiniu ? kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai, kuria UAB „Adolfas ir Ko“ pardavė UAB „Raidaja“ pastatą ? alaus barą lE4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 540,69 kv. m bendro ploto, su priklausiniu ? kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 2007 m. balandžio 5 d. šio turto perdavimo-priėmimo aktą; taikyti restituciją natūra: 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi išsimokėtinai, 2007 m. balandžio 5 d. priėmimo-perdavimo aktu bei 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą (alaus barą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)) grąžinti UAB „Adolfas ir Ko“; 2007 m. balandžio 5 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 1 UAB „Raidaja“ perduotą kilnojamąjį turtą, esantį alaus bare (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „Adolfas ir Ko“ nuosavybėn. Ieškovas taip pat prašė priteisti ieškovui UAB „Adolfas ir Ko“ iš atsakovo UAB „Raidaja“ 26 816,20 Lt turėtų išlaidų.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 5 d. UAB „Adolfas ir Ko“ su UAB „Raidaja“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai, pagal kurią UAB „Raidaja“ pirko pastatą ? alaus barą su priklausiniu - kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 5 d. perdavimo-priėmimo aktu minėtas nekilnojamas turtas buvo perduotas atsakovui. Prie minėtos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties buvo sudarytas ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo ieškovas perdavė atsakovui UAB „Raidaja“ ieškovui priklausiusį kilnojamąjį turtą. 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties išsimokėtinai 3.1 punkte numatyta, kad turtas parduodamas už 5 351 840 Lt. Iš Marijampolės 6-ojo notaro biuro ieškovas sužinojo, kad 2007 m. birželio 7 d. notarė L. R. patvirtino to paties turto pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „Raidaja“ ir UAB „Hansa lizingas“. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarė J. R. 2007 m. birželio 1 d. išdavė UAB „Raidaja“ direktoriui R. J. liudijimą, kad pirkėjas UAB „Raidaja” pagal 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju UAB „Adolfas ir Ko“ atsiskaitė. Liudijime atsiskaitymo pagrindu nurodyta UAB „Adolfas ir Ko“ 2007 m. birželio 1 d. pažyma. Ieškovas tokios pažymos apie atsiskaitymą nėra rašęs ir jos išdavęs, pažymoje esantys įmonės direktoriaus bei buhalterės parašai yra suklastoti. UAB „Raidaja“ ieškovui nėra sumokėjusi nei vienos įmokos už parduotą turtą. 2008 m. balandžio 25 d. pagal UAB „Adolfas ir Ko“ pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00488-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl Kauno miesto 6-ajam notarų biurui UAB „Raidaja“ atstovo pateiktos galimai suklastotos 2007 m. birželio 1 d. pažymos. 2007 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes sudaryta panaudojant suklastotus dokumentus. Šis atsakovų sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reikalavimams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje. Taip pat pripažintina negaliojančia UAB „Adolfas ir Ko“ su UAB „Raidaja“ 2007 m. balandžio 5 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis bei turto priėmimo perdavimo aktas, nes sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu (CK 1.91 str.). Nesuėjus terminui pirmai įmokai pagal 2007 m. balandžio 5 d. sutartį sumokėti, atsakovas, panaudodamas suklastotus dokumentus, pardavė turtą UAB „Hansa lizingas“. Atsakovo tikslas buvo apgaule sudaryti minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, siekiant vėliau, neatsiskaičius su ieškovu, nekilnojamąjį turtą parduoti. Ieškovas, žinodamas tokias aplinkybes, nebūtų sudaręs minėto sandorio su UAB „Raidaja“. Pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Raidaja“ ieškovo patirtas 26 816,20 Lt išlaidas, kurios buvo sumokėtos notarui tvirtinant 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.91 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino niekine ir negaliojančia 2007 m. birželio 7 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Raidaja“ pardavė UAB „Hansa lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“, UAB) pastatą – alaus barą su priklausiniu – kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), taikė restituciją: įpareigojo atsakovą „Swedbank lizingas“, UAB perduoti pastatą – alaus barą su priklausiniu – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Raidaja“ nuosavybėn, priteisė iš atsakovo UAB „Raidaja“ 2 690 000 Lt atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB, o likusią ieškinio dalį atmetė.

Ieškovo ieškinio pagrindas (kad sudarant 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį atsakovas UAB „Raidaja“ neketino atsiskaityti, nes atsakovas, neatlikęs net pirmojo mokėjimo pagal sutartį, pateikė notarui suklastotą pažymą apie visišką atsiskaitymą ir 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi turtą, už kurį nėra atsiskaitęs, pardavė), teismo vertinimu, neįrodo, jog atsakovas, sudarydamas 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, siekė apgauti ieškovą ir nesumokėti už turtą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, parduodamas ypatingai didelės vertės turtą, būtų kaip nors domėjęsis pirkėjo turtine padėtimi ar siekęs sutarties sąlygomis užsitikrinti kainos pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį sumokėjimą. Įvertinęs ieškovo elgesį sudarant 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, teismas sprendė, kad ieškovas aplaidžiai ir nerūpestingai sudarė šią sutartį, nes nepasidomėjo pirkėjo turtine padėtimi (nors pastarasis, kaip ir pardavėjas, buvo registruoti tuo pačiu adresu), nesikreipė teisinės pagalbos, pasirašė turto perdavimo aktą, kuris patvirtino nuosavybės teisės į turtą perėjimo pirkėjui momentą nuo sutarties sudarymo dienos, nors su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus sudarydamas 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Taip pat teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas, nesumokėjęs pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį nei vienos įmokos, pateikė suklastotą pažymą apie pilną atsiskaitymą už turtą, negali būti įrodymu, kad jau sudarydamas sutartį su ieškovu, atsakovas planavo neatsiskaityti, nes suklastotos pažymos pateikimas buvo atliktas po sandorio sudarymo. Dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį bei 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą, kaip sudarytus dėl atsakovo apgaulės.

Teismas pažymėjo, kad nėra imperatyvių įstatyminių draudimų parduoti nekilnojamąjį turtą, už kurį pardavėjas nėra atsiskaitęs. Teismas darė išvadą, kad vien aplinkybė, jog sudarant 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas (atsakovas) UAB „Raidaja“ pateikė suklastotą pažymą, esą yra pilnai atsiskaitęs už parduodamą turtą, nereiškia, kad 2007 m. birželio 7 d. sudarytas sandoris yra niekinis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Raidaja“ direktorius R. J. aktyviais veiksmais siekė suklaidinti kitą sandorio šalį, t. y. pirkėją „Swedbank lizingas“, UAB, 2007 m. birželio 7 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekiniu ir negaliojančiu sandoriu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Teismas tokią išvadą darė nustatęs, kad atsakovas UAB „Raidaja“ perleido kitam atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB nekilnojamąjį turtą, už kurį nebuvo atsiskaitęs su pirminiu pardavėju (ieškovu), nors pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Raidaja“ 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 dalį UAB „Raidaja“ įsipareigojo iki galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį be notaro išduoto liudijimo arba be atskiro pardavėjo sutikimo šia sutartimi įsigyto turto niekam neperduoti, nedovanoti, neišnuomoti, nemainyti, neįkeisti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims.

Teismas pažymėjo, kad nepaisant sutarties laisvės principo, įtvirtino CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyvių teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Teismas byloje nustatė, kad aplinkybė, jog UAB „Raidaja“ pagal 2007 m. balandžio 5 d. sutarties 5.7 punktą neturėjo teisės perleisti kitam asmeniui ginčo nekilnojamojo turto, UAB „Raidaja“ tuometiniam direktoriui trečiajam asmeniui R. J. buvo žinoma. Dėl šio fakto trečiajam asmeniui R. J. yra iškelta baudžiamoji byla. Pirkėjas UAB „Hansa lizingas“ šios aplinkybės nežinojo. Šios nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad UAB „Raidaja“, perleisdama pagal 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ginčo objektą, elgėsi nesąžiningai, žinodama, kad neturi teisės perleisti ginčo objektą, siekė patenkinti savo interesus apgaulės būdu, todėl šiam tikslui pasiekti sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos požiūriu. Apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).

Teismas nurodė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Teismo nuomone, restitucija natūra nagrinėjamos bylos atveju galima, todėl UAB „Raidaja“ grąžino turtą, o pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (dabar - „Swedbank lizingas“, UAB) priteisė už turtą jo sumokėtą pinigų sumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, t. y. nepagrįstai netaikė specialiosios ginčo teisinius santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos CK 1.91 straipsnyje, o taikė CK 1.81 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad negalioja viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis nėra niekinė ir neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei. Ši sutartis yra nuginčijama, nes buvo sudaryta apgaulės įtakoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą šią sutartį pripažinti negaliojančia pareiškė tokios teisės neturintis subjektas, ieškinys dėl šios dalies turėjo būti atmestas. Teismas sprendime nenurodė, kokius viešuosius interesus siekia apginti, pripažindamas pirkimo-pardavimo sutartį niekine, nors viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso apsaugai. Net ir pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį niekine, restitucija natūra byloje nebuvo galima. Pritaikius restituciją teismo sprendime nurodytu būdu, „Swedbank lizingas“, UAB (sąžiningos pirkimo-pardavimo šalies) padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėja, o nesąžiningos sandorio šalies (UAB „Raidaja“) padėtis iš esmės pagerėja, nes UAB „Raidaja“ atgauna turtą, iš kurio galima tenkinti pastarosios bendrovės įsipareigojimus. Be to, restitucijos taikymas natūra atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB sukeltų didelius ir nepagrįstus nepatogumus, nors jis yra sąžininga pirkimo-pardavimo sutarties šalis, kuri nežinojo ir negalėjo nežinoti apie galimą sandorio prieštaravimą teisės normoms. Skundžiamas sprendimas neatitinka teisingumo kriterijaus, todėl turi būti panaikintas apeliacine tvarka (CPK 3 str.). Negalima laikyti teisingu sprendimo, kuriuo turtas yra sugrąžinamas nesąžiningai veikusiam asmeniui, o sąžiningai sandorio šaliai yra paliekama tik neapibrėžta galimybė atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės. Tokiu teismo sprendimu sudaromos sąlygos BUAB „Raidaja“ gauti naudą iš nesąžiningų ir net galimai nusikalstamų veiksmų. Be to, nors sprendime yra nurodyta, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tačiau ieškinio tikslas (turto susigrąžinimas) nebuvo įgyvendintas net menka apimtimi.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, naikindamas sandorį, nurodė, kokioms įstatymo, sutarties nuostatoms prieštarauja negaliojančiu pripažintas sandoris (CK 1.80, 1.81, 6.156, 6.189, 6.158 straipsniai, 2007 m. balandžio 5 d. sutarties 5.7 punktas). Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas UAB „Raidaja“, perleisdamas ginčo objektą pagal 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, žinodamas, jog neturi teisės perleisti ginčo objektą, taip siekdamas patenkinti savo interesus apgaulės būdu, todėl šiam tikslui pasiekti sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos požiūriu. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas teisingai pritaikė restituciją. Ieškovo nuomone, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje, yra privalomas šios bylos sustabdymo pagrindas, nes Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla teisiamojo R. J. atžvilgiu, kurioje jis yra kaltinamas tuo, kad 2007 m. birželio 1 d., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, Kauno miesto 6-ajam notarų biurui pateikė žinomai suklastotą dokumentą ? 2007 m. birželio 1 d. UAB „Adolfas ir Ko“ pažymą, patvirtinančią, kad UAB „Raidaja“ pagal nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai su UAB „Adolfas ir Ko“ visiškai atsiskaitė, tokiu būdu suklaidinęs notarę gavo 2007 m. birželio 1 d. liudijimą, jog UAB „Raidaja“ pagal 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ‚Adolfas ir Ko“ atsiskaitė ir šį liudijimą pateikęs VĮ Registrų centrui įregistravo UAB „Raidaja“ vardu iš UAB „Adolfas ir Ko“ išsimokėtinai pirktą nekilnojamąjį turtą, už kurį UAB „Raidaja“ neatsiskaitė su UAB „Adolfas ir Ko“. Šios baudžiamosios bylos išsprendimas turėtų prejudicinę galią šiai bylai.

Atsakovas BUAB „Raidaja“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų: į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir R. J., tačiau apeliantas jo skunde nenurodė (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), iš apeliacinio skundo dalyko matyti, kad apeliantas skundžia visą sprendimą, tačiau iš skundo turinio matyti, jog apeliantas ginčija tik sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas (CPK 111 str. 2 d. 4 ir 5 p.). Galimybė sudaryti ginčijamą sandorį atsirado tik dėl to, kad buvo padarytas nusikaltimas ? suklastotas oficialus dokumentas (suklastota 2007 m. birželio 1 d. pažyma apie atsiskaitymą už nupirktą nekilnojamąjį turtą). Atsakovo nuomone, suklastoto oficialaus dokumento pagrindu sudarytos sutarys visada prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismas, remdamasis pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktu, konstatavo, kad ginčo atveju buvo draudimas dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, t. y. priešingai nei nurodo apeliantas. Teismas įvardijo, kokias teisės normas (CK 6.157, 6.158 str.) ir principus ginčijama sutartis pažeidė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas siekė patenkinti savo interesus apgaulės būdu, todėl, atsakovo nuomone, teismas sutarties sudarymą susiejo su visuomenės moralės norma, jog sutarys negali būti sudaromos apgaule. Esant situacijai, kai ieškovo teisės galėjo būti ginamos keliais gynimo būdais: ieškovo pasirinktu (CK 1.5 ir 1.80 str.), pirmosios instancijos teismo taikytu (CK 1.81 str.) ar apelianto nurodomu (CK 1.91 str.) ? pasirinkimo teisė priklausė teismui. Be to, interesas, kad į civilinę apyvartą patektų tik teisėtos, šalių valią atitinkančios sutartys, yra ne tik privatus šalių, bet ir viešas interesas. Apgaule sudaryta sutartis neatitinka bendrųjų sąžiningumo ir teisingumo standartų, kurie yra imperatyvūs. BUAB „Raidaja“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl apgaule sudaryto sandorio galiojimas yra susijęs ne vien su privačiais juridinio asmens interesais, bet kartu ir su bankroto proceso tikslais, t. y. viešuoju interesu. Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl restitucijos byloje taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ex officio (savo iniciatyva) konstatavo niekinio sandorio faktą, tačiau netinkamai taikė niekinio sandorio teisines pasekmes.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2007 m. balandžio 5 d. ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ bei atsakovas UAB „Raidaja“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtai sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui pardavė alaus barą su priklausiniu - kiemo aikštele, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuos nekilnojamuosius daiktus ieškovas atsakovui pardavė už bendrą 5 351 840 Lt kainą, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Nuosavybės teisę į turtą pirkėjas įgijo nuo turto perdavimo-priėmimo momento, turto perdavimo-priėmimo aktas sudarė neatskiriamą šios sutarties dalį (sutarties 5.6 p.). Pirkėjas įsipareigojo iki galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį be notaro išduoto liudijimo arba be atskiro pardavėjo sutikimo šia sutartimi įsigyto turto niekam neparduoti, nedovanoti, neišnuomoti, nemainyti, neįkeisti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims (sutarties 5.7 p.). 2007 m. balandžio 5 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovas perdavė UAB „Raidaja“ minėta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą turtą (1 t., 6-14 b. l.). 2007 m. birželio 1 d. Kauno 6-ojo notaro biuro notarė J. R. išdavė liudijimą, kad pirkėjas UAB „Raidaja“ pagal 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Adolfas ir Ko“ atsiskaitė visiškai (liudijimo pagrindas: UAB „Adolfas ir Ko“ 2007 m. birželio 1 d. pažyma) (1 t., 93 b. l.). UAB „Adolfas ir Ko“ notaro biurui 2007 m. birželio 1 d. išduotoje pažymoje apie tai, kad UAB „Raidaja“ pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, sudarytą 2007 m. balandžio 5 d., su UAB „Adolfas ir Ko“ pilnai atsiskaitė, yra UAB „Adolfas ir Ko“ direktoriaus bei buhalterės parašai (1 t., 96 b. l.). Notaro liudijimas buvo išduotas UAB „Raidaja“ direktoriui R. J. (1 t., 95 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2008 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dviejose UAB „Adolfas ir Ko“ 2007 m. birželio 1 d. pažymose šeštajam notaro biurui esančius parašus, atliktus direktoriaus R. K. ir buhalterės V. D. vardais, pasirašė ne R. K. ir ne V. D., o kitas asmuo (2 t., 38-39 b. l.). 2007 m. birželio 7 d. atsakovai UAB „Raidaja“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Raidaja“ pardavė alaus barą ir kiemo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ už 2 690 000 Lt (1 t., 85-91 b. l.). Šiuos nekilnojamuosius daiktus UAB „Hansa lizingas“ perdavė valdyti ir naudotis UAB „Raidaja“ pagal 2007 m. birželio 4 d. lizingo sutartį (1 t., 118-125 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 178 str. 3 d.) nustatyta, kad nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2007 m. birželio 1 d. galiojo žymos apie tai, kad už UAB „Raidaja“ įsigytą iš UAB „Adolfas ir Ko“ turtą yra įsiskolinimas ir sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Šių žymų išregistravimo pagrindas – 2007 m. birželio 1 d. notaro liudijimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 24 d. UAB „Raidaja“ yra iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-36-324/2013).

Ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Raidaja“ pardavė pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank lizingas“) alaus barą su kiemo statiniais, esančius K(duomenys neskelbtini); 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria UAB „Adolfas ir Ko“ pardavė UAB „Raidaja“ alaus barą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei 2007 m. balandžio 5 d. šio turto perdavimo-priėmimo aktą. 2007 m. birželio 7 d. sandorio negaliojimą ieškovas grindė jo prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, o 2007 m. balandžio 5 d. sandorio negaliojimą grindė sandorio sudarymu dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Pirmosios instancijos teismas šių ieškovo ieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau ex officio konstatavo 2007 m. birželio 7 d. sudaryto sandorio negaliojimą CK 1.81 straipsnyje nurodytu pagrindu (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir taikė restituciją natūra. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavė atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, kuris nesutinka su teismo konstatuotu niekinio sandorio buvimo faktu ir restitucijos taikymu. Kadangi byloje absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti (CPK 320 str.), todėl byla nagrinėjama atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apeliantas, visų pirma, tvirtina, kad 2007 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei ir nėra niekinis sandoris. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad ši nutartis neturi būti pripažįstama niekiniu sandoriu. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, nes prieštarauja ir viešajai tvarkai, ir gerai moralei, t. y. konstatavo, jog egzistuoja abu CK 1.81 straipsnyje nustatyti pagrindai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, egzistuoja aplinkybės, įgalinančios nuspręsti, kad 2007 m. birželio 7 d. sandoriu buvo pažeistos geros moralės normos ir veikta nesilaikant sąžiningumo principo.

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009). Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Byloje nagrinėjamu atveju 2007 m. birželio 7 d. tarp atsakovų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja gerai moralei. Tokia išvada darytina įvertinus šiam sandoriui sudaryti vienos iš šalių (pardavėjo) atliktus veiksmus, kurie buvo ne tik kad neteisėti, bet ir nusikalstami, taip pat į tokių veiksmų tikslą bei jų pasekmes. 2007 m. birželio 1 d. notarė išdavė liudijimą apie tai, kad UAB „Raidaja“ su UAB „Adolfas ir Ko“ visiškai atsiskaitė pagal ankstesnį sandorį. Šio liudijimo pagrindu buvo panaikinti ribojimai perleisti turtą tretiesiems asmenims. Liudijimas išduotas UAB „Adolfas ir Ko“ 2007 m. birželio 1 d. suklastotos pažymos pagrindu. Iš šios pažymos matyti, kad UAB „Raidaja“ pagal nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuri buvo sudaryta 2007 m. balandžio 5 d., su UAB „Adolfas ir Ko“ yra atsiskaičiusi. Pažyma pasirašyta direktoriaus R. K. bei buhalterės V. D. vardu. Specialisto išvadoje (byloje išvados kopija – t. 2, b. l. 38-40) konstatuota, kad tirti pateiktose dvejose UAB „Adolfas ir Ko“ 2007 m. birželio 1 d. pažymose šeštam notarų biurui esančius parašus, atliktus direktoriaus R. K. ir buhalterės V. D. vardais, pasirašė ne R. K., V. D., o kitas asmuo. Tokiu būdu notarui buvo pateiktas suklastotas dokumentas. Suklastotą dokumentą pateikė UAB „Raidaja“ direktorius R. J., kuris, būdamas vienasmeniu juridinio asmens valdymo organu, neabejotinai žinojo apie tai, kad notarui pateikia tokį dokumentą tam, jog būtų gautas notaro liudijimas apie visišką atsiskaitymą už įsigytą turtą bei turto registro duomenų bazėje panaikintos žymos apie UAB „Raidaja“ įsiskolinimą už įsigytą turtą ir apie sąlygą, ribojančią to turto perleidimą tretiesiems asmenims. Taip buvo siekiama apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu R. J. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. 1-91-288/2012). Taigi atsakovas UAB „Raidaja“, perleido atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB nekilnojamuosius daiktus, už kuriuos su pardavėju UAB „Adolfas ir Ko“ realiai nebuvo atsiskaitęs ir kurių perleisti neturėjo teisės, tačiau tokią teisę įgijo suklastoto dokumento pagrindu gavęs notaro liudijimą, atsakovo įstatyminiam atstovui R. J. veikiant nusikalstamu būdu. UAB „Raidaja“ veikimas (jo įstatyminio atstovo elgesys) negali būti vertinamas kaip atitinkantis geros moralės kriterijus, nes jis paremtas nusikalstamais veiksmais, kurių nesant, neteisėtas sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Prielaidos sudaryti ginčijamą sandorį atsirado tik dėl to, kad buvo padarytas nusikaltimas – suklastotas ir panaudotas dokumentas (2007 m. birželio 1 d. pažyma apie tariamą atsiskaitymą už nupirktą nekilnojamąjį turtą). Atsakovo UAB „Raidaja“, atstovaujamo direktoriaus R. J., ketinimai sudarant 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo nukreipti į pasiekimą tikslo, priešingo gerai moralei (perleisti turtą, kurio, nesant nusikalstamų veiksmų, nebūtų buvę galima perleisti, tokiu būdu išvengiant atsiskaitymo su ieškovu ir papildomai gaunant pinigų už neteisėtai perleidžiamą turtą). Itin svarbu tai, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti notaro atžvilgiu (suklastota pažyma buvo pateikta notarui), kuris yra valstybės įgaliotas asmuo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Neteisėtų veiksmų pasekmėje atsiradęs sandoris yra nesuderinamas su visuomenėje vyraujančiu teisingumo suvokimu. Teisingumo, kaip universalios žmogiškosios vertybės apsauga, suinteresuota visa visuomenė. Be to, kas išdėstyta, pažymėtinas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatyminis imperatyvas, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Dėl restitucijos taikymo

Teisėjų kolegija negali nepritarti apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs niekinio sandorio faktą, šioje byloje be pagrindo taikė restituciją, kaip negaliojančiu pripažinto sandorio pasekmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, restitucijos taikymas natūra neatitinka šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, kurioms esant restitucijos taikymas būtų neteisingas teisinis veiksmas.

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, o pagal minėto straipsnio 3 dalį vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jei jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas tokio sandorio tikslas, o viešosios teisės normoms nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad turto įgijėjas UAB „Hansa lizingas“, kaip viena iš negaliojančiu prižinto sandorio šalių, nežinojo, kad tokio sandorio sudarymas prieštarauja gerai moralei. CK 1.80 straipsnyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restituciją), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra ? atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal CK 6.145 straipsnį restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija – tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 str. 2 d.). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taigi restitucija taikoma arba netaikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio padarinys. Restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs niekinio sandorio faktą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju restitucijos natūra taikymas yra galimas, t. y. sandorio šaliai UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis pavadinimas ? „Swedbank lizingas“, UAB) priteisė jos sumokėtą už turtą pinigų sumą, o atsakovui (pardavėjui) UAB „Raidaja“ grąžino pagal negaliojantį sandorį perleistą turtą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos, pritardama atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams. Byloje nustatyta, kad UAB „Raidaja“, kaip negaliojančiu pripažinto sandorio šalis, elgėsi nesąžiningai, nesilaikydama geros moralės principų, ir, siekdama sandorio sudarymo atliko nusikalstamus veiksmus. Apie tai, kad kitai sandorio šaliai UAB „Hansa lizingas“ (dabar „Swedbank lizingas“) tokie UAB „Raidaja“ neteisėti, amoralūs veiksmai buvo žinomi, duomenų nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovui ‚Swedbank lizingas“, UAB nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad sudaromas sandoris prieštarauja gerai moralei. Kaip jau buvo pirmiau konstatuota šioje nutartyje, atsakovas UAB „Raidaja“ sandorio sudarymo metu elgėsi nesąžiningai, atliko nusikalstamus veiksmus, kurie buvo sąlyga negaliojančiam sandoriui sudaryti. UAB „Raidaja“ nuslėpė nuo kitos sudaromo sandorio šalies „Swedbank lizingas“, UAB faktinę aplinkybę, kad perleidžia daiktus, kurių, nesant įvykdytos nusikalstamos veikos, realiai nebūtų galėjęs perleisti dėl egzistavusių kliūčių perleisti turtą. Kaip jau nustatyta, šiuo atveju tokios kliūtys išnyko notarui išdavus liudijimą apie visišką atsiskaitymą už perleistą turtą, gi šio liudijimo išdavimo pagrindas buvo pateikimas notarui suklastoto dokumento apie tokį atsiskaitymą. Taigi restitucijos taikymas šiuo konkrečiu atveju turtinių interesų balansą iš esmės pakeistų nesąžiningai veikusio asmens naudai, o sąžiningos sandorio šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes ši šalis (atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB) netektų nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, už kuriuos sumokėjo atsakovui BUAB „Raidaja“ 2 690 000 Lt kainą, įgydamas kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai įmonei teisę. Dabartinė atsakovo BUAB „Raidaja“ teisinė padėtis (bankrutavęs ir likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo) nulemia, kad faktinė galimybė susigrąžinti už nekilnojamuosius daiktus sumokėtus pinigus yra iš esmės suvaržyta atsakovo turtinės padėties ir dabartinio jo teisinio statuso. Tokiu atveju restitucijos taikymas natūra sandorio šalis grąžina į nelygiavertę padėtį, pažeidžiama šalių teisėtų interesų pusiausvyra, nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginama sąžiningos negaliojančio sandorio šalies padėtis, nes perdavęs (grąžinęs) turtą atsakovui BUAB „Raidaja“, atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB neatgautų tokios pat vertės ekvivalentinio turto (pinigų sumos). Tokią išvadą lemia ta faktinė aplinkybė, jog vykdant bankroto procedūras, iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusios įmonės turtą, visų kreditorių reikalavimai turės būti tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, taikant šioje byloje restituciją, neatgaus tokios vertės turto, kuris būtų grąžinamas nesąžiningai niekinio sandorio šaliai – atsakovui UAB „Raidaja“. Gi atsakovas UAB „Raidaja“ dėl restitucijos taikymo nesąžiningai gautų naudą, nors būtent dėl UAB „Raidaja“ vadovo nusikalstamų veiksmų konstatuotas niekinio sandorio faktas. Šiuo išimtiniu atveju restitucijos netaikymas užtikrina, kad nepagrįstai ir nesąžiningai nepagerėtų padėtis tos niekinio sandorio šalies, kuri veikė priešingai teisei bei moralei.

Dėl atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų

Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose egzistavo ir egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, tačiau teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla, dėl kurios, ieškovo nuomone, buvo pagrindas stabdyti bylą, yra išnagrinėta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu.

Atsakovas BUAB „Raidaja“ atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad skundas turėtų būti atmestas vien dėl to, jog neatitinka procesiniams dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų, tačiau atsakovo nurodomi apeliacinio skundo trūkumai yra formalūs, nesudarantys esminių kliūčių apeliaciniam skundui priimti ir jam išnagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį dėl restitucijos taikymo, ir nusprendžiant, kad restitucija, kaip niekinio sandorio pasekmė, šioje byloje nagrinėjamu atveju netaikytina. Kadangi sandoris, kurio pagrindu „Swedbank lizingas“, UAB įgijo nuosavybę į ginčo daiktus negalioja ab initio, tačiau restitucija netaikoma, negaliojančiu pripažinto sandorio dalyku buvę daiktai paliktini „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybėje. Atitinkamai pripažintina, kad „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teisė į minėtus nekilnojamuosius daiktus atsiradimo pagrindas yra ši apeliacinės instancijos teismo nutartis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas, su atsakovu UAB „Raidaja“ sudaręs 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir negavęs apmokėjimo už šia sutartimi atsakovui perleistus daiktus, savo teises gali ginti tiek pareikšdamas finansinį reikalavimą atsakovo UAB „Raidaja“ bankroto byloje, tiek ir kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., pareiškiant ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo asmeniui, kuris, veikdamas nusikalstamu būdu, panaudojo netikrą dokumentą – UAB „Raidaja“ vardu pateikė notarui suklastotą pažymą apie atsiskaitymą už įgytus daiktus).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir atsakovas „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė įpareigotas perduoti pastatą ? alaus barą su priklausiniu - kiemo statiniais, esančiais K(duomenys neskelbtini), atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raidaja“, o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Raidaja“ priteista 2 690 000 Lt atsakovui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – restitucijos netaikyti. Palikti „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 111568069) nuosavybės teisę į pripažintos negaliojančia 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 4176) dalyką – pastatą – alaus barą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro ploto 540,69 kv. m, su priklausiniu - kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus buvimo pagrindas yra ši Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis