Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. (toliau – A. R.) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2015 m. lapkričio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 123 str. 1 d., už tai, kad ji 2015 m. spalio 28 d., 18.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 226 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (jai nustatytas 0,79 promilių girtumas), o jos vairuotam automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.

Už šių pažeidimų padarymą skundžiamu Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu A. R. buvo paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai įvertintas A. R. nedarbingumas, aplinkybė, jog tik 2015 m. lapkričio 18 d. ji sudarė darbo sutartį su UAB „L.“, gyvena su nepilnamečiu sūnumi K. Z..

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Sutinkamai su ATPK 259 str. 1 d., dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaip numatyta ATPK 260 str. protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo argumentus matyti, kad A. R. teigimu, jai įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorius yra jos nepasirašytas, kas, jos vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais aukštesnysis teismas sutikti neturi pagrindo.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančio 2015 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1-2), jis yra pasirašytas tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R., tiek ir jį surašiusio policijos pareigūno, kas suponuoja išvadą, kad šis procesinis dokumentas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka ATPK 259 str. ir 260 str. nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Nors kartu su apeliaciniu skundu A. R. pateikė ir jai įteikto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją, kurioje jos parašų nėra, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė, atsižvelgiant į byloje pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo originale užfiksuotus duomenis, esminės reikšmės, sprendžiant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, neturi. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad savo kaltės jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padaryme A. R. nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei apklausima pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė, esminių aplinkybių, nustatytų skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, taip pat neginčijo, nurodydama, kad savo veiksmus ji vertina neigiamai, gailisi taip pasielgusi, kas skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodo ir apeliaciniame skunde, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis vien tik tariamais apeliantės įvardintais procesiniais pažeidimais (nebuvo nustatytos aplinkybės, susijusios su administracinio teisės pažeidimo protokolo pasirašymu), aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, juo labiau įvertinus ir tai, kad apeliantė nagrinėjamu atveju vis tik turėjo pareigą pasirašyti jai įteikto administracinio teisės pažeidimo protokolo egzemplioriuje, todėl šių veiksmų neatlikimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pagrindu Prienų rajono apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantės argumentai dėl galimai pažeistų jos procesinių teisių – teisės turėti atstovą bei teikti naujus įrodymus. Kaip matyti iš aukščiau aptarto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo surašymo metu A. R., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės ir pareigos, įtvirtintos ATPK 272 str. (įskaitant ir teisę turėti atstovą bei teikti įrodymus), jai buvo išaiškintos, ką ji patvirtino ir savo parašu. Apeliantė nenurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų išreiškusi pageidavimą turėti gynėją, o teismas į tai neatsižvelgė - administracinio teisės pažeidimo byloje tokių duomenų nėra, todėl sutikti su A. R. argumentais, jog nagrinėjamu atveju jos teisė turėti gynėją buvo apribota, teisinio pagrindo nėra. Analogiškai pasisakytina ir įvertinus apeliantės teiginius dėl jos teisės teikti naujus įrodymus, patvirtinančius, jog analizuojamo įvykio metu neblaivumas jai buvo nustatytas tik dėl vaistinio žolinio gėrimo, kurio ji išgėrė prieš vairuodama automobilį, apribojimo. Kaip matyti iš skundžiamame nutarime užfiksuotų jos paaiškinimų, aplinkybę dėl vaistinio žolinio gėrimo vartojimo ji nurodė, kas leidžia teigti, kad tai teismas įvertino. Šią versiją patvirtinančių duomenų, remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui, jų, pateikdama apeliacinį skundą, apeliantė nepateikė ir aukštesniajam teismui, nors tokią galimybę turėjo ir galėjo ja pasinaudoti. Esant šioms aplinkybėms, jų kontekste pagrįstai abejojant minėtų duomenų (pagrindžiančių A. R. versiją) egzistavimu, sutikti su apeliantės argumentais, jog apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pažeidė jos teisę teikti naujus įrodymus, teisinio pagrindo nėra. Be to, net ir tikint apeliantės versija dėl jos apsvaigimo aplinkybių, ji nepaneigia jos kaltės jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padaryme. Abejonių tuo, jog nagrinėjamo įvykio metu A. R. buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, viršijantis įstatyme įtvirtintą normą, nėra, todėl, kokiomis aplinkybėmis ji apsvaigo ir nuo kokių medžiagų, sprendžiant jos administracinės atsakomybės klausimą, esminės reikšmės neturi.

Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, remiantis kuriuo, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. R. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei apeliantės asmenybę – ankščiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekur nedirba, įvertino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarius jai inkriminuotus teisės pažeidimus, gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, dėl ko A. R. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose, t. y. 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, atitinkančią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos minimumą.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus dėl A. R. paskirtos administracinės nuobaudos, jos dydžio, rūšies bei trukmės, jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apeliantės atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jų pagrindu švelninama jai paskirta minimali administracinė nuobauda, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Tuo tarpu A. R. apeliaciniame skunde dėstomi motyvai – tai, jog ji yra nedarbinga, 2015-11-18 sudarė darbo sutartį su UAB „Lagana“, gyvena su mažamečiu sūnumi, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra svarbios tik administracinės nuobaudos skyrimui ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose ir nesudaro jokio pagrindo dar labiau švelninti apeliantės atsakomybės bei šią situaciją vertinti jos naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padarytų pažeidimų, riziką. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas itin griežtas administracines nuobaudas, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl A. R. apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės bei jų reikšmė, negali būti priešpastatoma bendriesiems visuomenės interesams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog jokie esminiai procesiniai pažeidimai administracinio teisės pažeidimo bylą A. R. atžvilgiu nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padaryti nebuvo. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o A. R. paskirta administracinė nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta, ji atitinka tiek teisingumo, tiek ir protingumo reikalavimus, todėl keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą A. R. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys į tai, kad ATPK 249 str. 2 d. numato, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nagrinėdamas bylą išklausė A. R. paaiškinimų, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kuriame atsispindėtų proceso eiga, jos teiktų paaiškinimų turinys, - tokia praktika (teismo posėdžio protokolo nerašymas kai bylą nagrinėjant dalyvauja proceso dalyviai) yra ydinga, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjant dalyvauja pažeidėjas, apklausiami liudytojai, teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kadangi teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prienų rajono teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.