- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- AN2-352-478/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarimo A. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d., 8.00 val., iki 2017 m. spalio 31 d., 16.00 val., būdamas MB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti MB „T.“ naudai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi. A. J., su darbuotoju E. G. 2017 m. spalio 20 d. sudaręs neterminuotą darbo sutartį Nr. 17/02, leido dirbti ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. A. J., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 42 straipsnio 2 dalį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Kauno apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad dar 2017 m. spalio 20 d. tarp darbdavio MB „T.“ ir darbuotojo E. G. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. 17/02. Todėl preziumuojama, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susiklostę darbiniai, sutartiniai santykiai. Tarp MB „T.“ ir MB „K.“ pasirašyta sutartis, kurios pagrindu MB „K.“, atstovaujama direktorės L. V., veikia kaip MB „T.“ atstovas, tvarko buhalterinę apskaitą, tame tarpe sprendžia visus klausimus, susijusius su darbuotojų priėmimu ir atleidimu iš darbo. 2017 m. spalio 20 d., 18.02 val., MB „K.“ direktorei L. V. buvo nusiųstas elektroninis laiškas su naujo darbuotojo anketiniais duomenimis, asmens kodu ir kitais anketiniais duomenimis, kuriame nurodoma, kad reikėtų įdarbinti vairuotoją E. G.. Laiškas pridedamas. 2017 m. spalio 21 d., 13.28 val., L. V. atsiuntė elektroninį pranešimą, kuriuo informavo, kad apie naujo darbuotojo priėmimą yra informavusi Sodrą. Kartu su el. laišku persiuntė darbo sutartį bei prašymą. 2018 m. liepos 4 d. buvo kreiptasi į VSDFV Kauno skyrių dėl informacijos pateikimo. VSDFV informavo, kad MB „T.“ įgaliotas asmuo L. V. per EDAS valdybos Kauno skyrių 2017 m. spalio 21 d. pateikė pranešimą apie E. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017 m. spalio 23 d., pasirašytą saugiu elektroniniu parašu. Pateiktas pranešimas 2017 m. spalio 21 d. buvo atmestas dėl klaidos (asmens nurodytas vardas ir pavardė nesutampa su Registro duomenų bazės informacija; asmuo duomenų bazėje - E. G., asmuo pranešime - E. G.) ir draudėjas informuotas žinute per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Šiuo atveju jis, veikdamas kaip darbdavys, atliko visas funkcijas, kurias numato tiek DK 42 straipsnis, tiek Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jis, veikdamas kaip darbdavys, pasirašytinai sudarė darbo sutartį su E. G., šioje sutartyje apie visas būtinas darbo sąlygas, darbo pradžią, darbo užmokestį ir kt. informavo savo atsakingą asmenį MB „K.“, kad būtų paruošti visi reikiami dokumentai, sutartys, pranešimai, kad būtų informuota Sodra. Iš MB „K.“ direktorės gavo pranešimą, kad 2017 m. spalio 21 d. apie darbuotojo E. G. priėmimą į darbą buvo informuota Sodra, kuri patvirtino, kad tikrai buvo siunčiamas pranešimas dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, tačiau įvykus elementariai, žmogiškai klaidai nebuvo tinkamai įformintas pranešimas. L. V. 2018 m. birželio 15 d. rašytame elektroniniame laiške nurodo: „radau ir kada sutarti teikiau jums tai 21d. buvo, iš jusus duomenis gavau 20d. 18:02, o siunčiau 21d. 13:28 kaip ir viskas laiku buvo daryta tik sakau sodra nepraėjo o aš nepatikrinau“. Taigi, jis, turėdamas atstovavimo sutartį su MB „K.“, pilnai pasitikėjo minėta buhalterine įmone, gavęs patvirtinimus apie pranešimą Sodrai, buvo įsitikinęs, kad visi būtini darbai ir būtinos sąlygos, priimant naują asmenį į darbą, buvo įvykdytos, todėl 2017 m. spalio 23 d. leido darbuotojui vykdyti darbines funkcijas. Jam nekilo jokių abejonių, kad darbuotojas E. G. dirbtų nelegaliai. Priešingai, apie tai, kad minėtas darbuotojas yra netinkamai suformintas, sužinojo tik 2017 m. lapkričio 7 d., kai buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nurodymas. Pažymėta ir tai, kad nėra jokių duomenų, jog VSDFV būtų informavusi jį apie minėtas klaidas ir darbuotojo paraiškos neįregistravimą. Net jeigu ir vertinti, kad Sodrai buvo pranešta netinkamai, tai šiuo atveju už netinkamą pranešimą buvo atsakingas ne MB „T.“ direktorius, o MB „K.“ direktorė L. V., juo labiau, kad pagal ANK 95 straipsnio l dalį administracinė atsakomybė atsiranda ne tik darbdaviui, bet ir atsakingam asmeniui. Šiuo atveju pagal galiojančią sutartį tiesioginė atsakomybė galėjo kilti tik MB „K.“ direktorei. Nežiūrint į tai, Kauno apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl minėto atsakingo asmens atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija privalo surinkti pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Kadangi nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių jo kaltę, administracinė byla nutrauktina.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. R. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. J. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl apelianto kaltumo padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. J. buvo surašytas dėl to, kad apie darbuotojo E. G. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. spalio 20 d. darbdavys – MB „T.“, atstovaujamas direktoriaus A. J., ir darbuotojas E. G. sudarė darbo sutartį Nr. 17/02 (b. l. 5-6), taip pat nėra ginčo, jog E. G. darbą pradėjo 2017 m. spalio 23 d. Savo paaiškinime, rašytame 2017 m. lapkričio 3 d., E. G. nurodė, jog apie tai, kad jo įdarbinimas nesimato Sodroje, sužinojo 2017 m. spalio 30 d., iki šio laiko nuo 2017 m. spalio 23 d. dirbo kaip MB „T.“ darbuotojas, t. y. vežiojo prekes Lietuvos teritorijoje su jam paskirta transporto priemone „Renault Magnum“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – Nuostatai) 58 punktu, draudėjas teikia registro tvarkytojui duomenis ir informaciją apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, pateikdamas Nuostatų 11.1–11.4, 12.1, 14.2.1, 14.3, 14.4 ir 14.10 papunkčiuose nurodytus duomenis, apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis DK, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, ir kitus Nuostatuose numatytus atvejus, kai pranešimo tą pačią dieną teikti nereikia. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, informacija apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiama ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (Nuostatų 59 punktas).Apeliaciniame skunde A. J. teigia, kad jis, kaip MB „T.“ direktorius, atliko viską, jog E. G. įdarbinimas būtų legalus, t. y. jis yra sudaręs buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „K.“, kurios atstovė L. V. ir turėjo pranešti Sodrai apie E. G. darbo pradžią. Duomenys apie naują darbuotoją Sodrai buvo teikti 2017 m. spalio 21 d., tačiau įsivėlė klaida, dėl kurios pranešimas buvo atmestas. Vertinant šias aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka, kad UAB „K.“ pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties 2.1.6. punktą įsipareigojo pildyti ir teikti su darbuotojų įdarbinimu, nedarbingumu bei atleidimu susijusius dokumentus Sodrai (b. l. 18-23), tačiau tai nereiškia, jog darbdavys neprivalo domėtis, ar šie dokumentai iš tiesų yra tinkamai pateikti. Byloje esantis 2017 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktas (b. l. 2) liudija, kad apie apdraustojo E. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017 m. spalio 23 d. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikti duomenys 2017 m. spalio 21 d., tačiau šie duomenys buvo neteisingi, t. y. neteisingai užpildyta apdraustojo pavardė, todėl 1-SD pranešimas buvo atmestas ir duomenys neįrašyti. Darbdavys apie tai, kad pranešimas 1-SD atmestas, informaciją gauna automatiškai. Pažymėtina, jog analogiška nuostata dėl automatinio klaidos pranešimo siuntimo įtvirtinta ir Nuostatų 57 punkte - registruojant registro objektą registre iš pranešimų formų, pateiktų per Fondo valdybos informacinę sistemą, Fondo valdybos informacinė sistema automatiškai užregistruoja registro objektą ir įrašo duomenis. Nustačiusi duomenų ar informacijos pateikimo klaidą, informacinė sistema automatiškai atmeta neteisingą pranešimo formą, o registro objektas neįregistruojamas. Vadinasi, apie įsivėlusią klaidą buvo žinoma dar 2017 m. spalio 21 d., tačiau šiai klaidai ištaisyti nesiimta jokių priemonių. Todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, jog apie tai, kad darbuotojas E. G. yra netinkamai suformintas, jis sužinojo tik 2017 m. lapkričio 7 d., kai buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nurodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad apie atmestą netinkamai pateiktą įdarbinimo informaciją buvo informuotas darbdavys, t. y. ne UAB „K.“, bet MB „T.“. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn pagrįstai patrauktas A. J.. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju tyčios nebuvo, A. J. elgėsi neatsargiai, t. y. nepakankamai atidžiai bei rūpestingai. Nors L. V. elektroniniu paštu apeliantą informavo, kad Sodrai pranešė apie naujo darbuotojo darbo pradžią, tačiau MB „T.“ direktorius neįsitikino, kad pranešimas iš tiesų yra priimtas ir teikti duomenys įkelti į registrą. Atmestas klaidingas 1-SD pranešimas dėl teismui nežinomų priežasčių buvo ignoruojamas. Todėl administracinės bylos nutraukimui nėra pagrindo.Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis A. J. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. A. J., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, jog įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.