Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai I. G.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyv (duomenys neskelbtini), teistas 2014-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) – areštu 70 parų,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją sugyventinę I. G. į krūtinę, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai I. G. į kairę akį, padarydamas nukentėjusiajai I. G. kraujosruvą kairės akies vokuose, po ko dešine ranka sugriebęs nukentėjusiosios I. G. kairę ranką, ne daugiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajai I. G. į viršugalvį, taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose. Šiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir paaiškino, kad I. G. yra jo sugyventinė, kartu gyveno 10 metų. Po įvykio jis išsikraustė į kitą būstą. Rugpjūčio 8 d., vakare, po darbo, jis buvo namuose, I. G. su vaikais išėjo į svečius. I. G. parėjo išgėrusi, jis alkoholio vartojęs nebuvo. Jam paskambino draugė ir jo sugyventinei I. G. sukilo pavydas, dėl ko prasidėjo konfliktas. Jis bandė raminti sugyventinę. Gal smūgiai ir buvo, tiksliai nepamena, konflikto metu jie abu griuvinėjo. Jis į kairę akį jai netrenkė, ji galbūt krisdama susimušė. Jis smūgio nesudavė, rankos prieš ją nekėlė. Prisimena, kad jie abu griuvo, jam pačiam buvo lengvas smegenų sutrenkimas. Sugyventinės jis nestūmė, bandė pasodinti ant lovos, kad nusiramintų. Jį irgi mušė, jo galva buvo sutrankyta, tačiau pareiškimo jis nerašė. Pagalbą kvietė I. G.. Kaip galėjo atsirasti kraujosruva, nežino, gal kai abu krito. Atvažiavus pareigūnams, jis kalbėjo su pareigūne, jam buvo bloga. Jie susitaikė abiejų iniciatyva. Jis gailisi, kad tą vakarą neišėjo iš namų, būtent tame įžvelgia savo kaltę (b. l. 107).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji su J. P. dažnai konfliktavo, dažnai kviesdavo policiją. Jis periodiškai pas ją gyvendavo, tai tęsėsi porą metų. Ji pamatė, kad J. P. nesikeičia, vėl pradėjo rodyti agresiją, todėl paprašė, kad pastarasis išeitų iš namų. Nuolatos skambino jo meilužės, kas ją labai sunervino. Įvykio dieną ji namo grįžo apie 18 val., išgirdo jo meilužės skambutį, susinervino, todėl išėjo su vaikais į svečius. Grįžo apie 21 val., savęs jau nekontroliavo, buvo labai supykusi, išgėrusi ir emociškai susijaudinusi. Ji pradėjo konfliktą, nes įtarė, jog sugyventinis turi kitą moterį. Prasidėjo konfliktas. Neneigia, jog galimai pirma trenkė, pradėjo muštis, kadangi tuo metu nekontroliavo savo veiksmų, dėl moralinio spaudimo pratrūko. Ji trenkė J. P. per veidą, jis trenkė atgal. Vyras prieškambaryje ją pastūmė, trenkė per galvą. Kai trenkė per veidą, ji pajuto fizinį skausmą. Jis ją pastūmė, trenkė iš dešinės rankos į kairę akį, ji trenkė jam atgal. Jie vienas kitą daužė kumščiais. Vyras jai trenkė gal penkis kartus, ji tiek pat kartų atgal (kiek buvo smūgių, tiksliai neprisimena, bet daug). J. P. ją pastūmė rankom, ji jam trenkė. Jis ją pastūmė, nes ji jį įžeidinėjo ir varė iš namų. Ar buvo sugriebęs už rankos, jau neprisimena. Policiją ji kvietė, nes vienu momentu suprato, kad nebesugebės apsiginti, išsigando dėl savo saugumo. Kviesdama policiją, atrodo, nurodė, kad ją bando nužudyti. Jai buvo kraujosruva kairėje akyje, galvoje ūžesys. Po įvykio pas medikus nesikreipė. J. P. po savaitės išsikraustė, o po dviejų mėnesių paskambino, atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 108).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2014-08-08, apie 18.00 val., ji kartu su vaikais grįžo į namus, jos sugyventiniui J. P. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstama moteris, jis jai per telefoną pasakė „brangioji, aš pas tave atvažiuosiu“. Kai ji išgirdo jo šiuos žodžius, pradėjo su juo konfliktuoti, ji jam pasakė „tai vėl prasideda, tai vėl tas pats“. Ji supykusi apie 19.00 val. su vaikais nuėjo pas draugę, pas kurią vartojo alkoholį (degtinę). 2014-08-08, apie 21 val. 30 min., grįžo į namus, pradėjo su juo aiškintis santykius. Gal konfliktą pradėjo ir ji, tiksliai neatsimena, nes buvo išgėrusi. Konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. P. vyko dėl to, kad jis kalba su kitomis moterimis, kad jis jos negerbia, ji jam pasakė, kad, jei taip, tai jis laisvas, nurodė išeiti iš namų. Jis buto koridoriuje abiem rankom pastūmė ją į krūtinę, po ko jis vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jai į kairę akį ir dešine ranka sugriebęs ją už kairės rankos, po ko matėsi poodinės kraujosruvos, apie 5 kartus sudavė į viršugalvį, dėl ko jai dvi dienas skaudėjo galvą. Ji gindamasi, jam taip pat sudavė, rankomis į galvą, irgi apie 5-6 kartus. Dėl sugyventinio smurto ji patyrė fizinį skausmą, ant jos kairės akies liko poodinė kraujosruva. Ji bandė kviesti policiją, paskambinusi šaukėsi pagalbos, tačiau jis iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną, paskambino policijai ir pasakė, kad pagalbos nereikia. Į butą minėtu adresu atvyko policijos pareigūnai ir iškvietė GMP medikus, kurie ją kartu su jos vaikais dėl patirtų sužalojimų išvežė į VŠĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Policijos pareigūnai jos sugyventinį J. P. išvežė į policijos komisariatą. Ji į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų šeimoje yra buvę, 2012-04-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto 5 policijos komisariate dėl to, kad jos sugyventinis J. P. prieš ją smurtavo. 2014 m. liepos mėn. kvietė policiją, kad jis išeitų iš jos buto, dėl to, kad buvo išgėręs ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji šiuo metu toliau gyvena su sugyventiniu J. P., šis jos neatsiprašė, tačiau yra ramus, nekonfliktuoja, nesmurtauja. Jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, ji sugyventiniui J. P. neatleido (b. l. 22, 23).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. N., policijos pareigūnė, paaiškino, kad atvykus pagal iškvietimą dėl smurto aplinkoje, J. P. buvo ramus, o nukentėjusioji neblaivi, pastaroji aiškino, kad ją sumušė. Liudytoja dėl didelio skaičiaus panašaus pobūdžio iškvietimo tikslių nurodė įvykio aplinkybių jau nebeatsimenanti, todėl prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 108-108).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N. nurodė, kad 2014-08-08, apie 22 val. 10 min., patruliuojant kartu su patruliu G. D., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykę nurodytu adresu nustatė, kad policiją kvietė I. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2014-08-08, apie 22.00 val., J. P. sugyventinei I. G. kumščiu sudavė į veidą. Dėl to buvo iškviesta policija. Pranešėja I. G. buvo neblaivi, atrodė emociškai nestabili. Ji kartu su dviem nepilnamečiais vaikais buvo išvežta į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Smurtą patyrusi I. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu kumščiu į kairę akį. Daugiau aplinkybių I. G. nurodyti negalėjo, nes buvo išvežta į RVUL, be to, buvo neblaivi. Ant smurtą patyrusios I. G. kairės akies matėsi kraujosruva, pati akis buvo patinusi. Aplinka, kurioje įvyko smurtas, buvo tvarkinga. Smurtą patyrusi I. G. jiems paaiškino, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, pagal I. G. žodžius smurtas artimoje aplinkoje kartojasi nuolat. Vaikai, tapę smurto artimoje liudininkais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtas, - S. I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Smurtautojas J. P. įvykio vietoje paaiškino, kad nemušė sugyventinės I. G., pastarasis dėl įvykio buvo pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. J. P. elgėsi ramiai, spec. priemonės nepanaudotos. Pagal iškvietimą į minėtą butą teko vykti pirmą kartą (b. l. 17).

2014-09-29 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2014-08-08, 22.09 val., pagalbos telefonu Nr. 112 skambino I. G.. Įraše girdimas ginčas tarp jos ir sugyventinio J. P., I. G. prašo nuo jos atstoti ir garso įrašas nutrūksta. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris pridėtas prie bylos (b. l. 11-13).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio G. D. 2014-08-08 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis, 2014-08-08, atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatė, kad I. G. sugyventinis J. P. kumščiu sudavė J. G. į veido sritį I. G. buvo neblaivi, atrodė emociškai nestabili. Ji kartu su dviem nepilnamečiais vaikais išvežta į RVUL. I. G. nurodė, kad J. P. kumščiu sudavė jai į kairę akį (b. l. 14-16).

2014-09-18 apžiūros protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktą I. G. gydymosi stacionare ligos istoriją Nr. 2014/65574, pateikė išvadą, kad I. G. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kuri padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 26-28).

Alkotesterio kvito duomenimis, I. G. 2014-08-09, 00.22 val., nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 18).

Alkotesterio kvito duomenimis, J. P. 2014-08-08, 23.53 val., girtumas nenustatytas (0,00 prom.) (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. J. P. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog jis konfliktavo su I. G., jie abu krito ant žemės, tačiau jis smūgių nesudavė, prieš ją rankos nepakėlė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad J. P. smurtavo prieš savo sugyventinę I. G. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas visų pirma remiasi nukentėjusiosios I. G. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Iš pastarosios parodymų matyti, kad kaltinamasis pastūmė ją, dešinės rankos kumščiu trenkė jai į akį, o po to sugriebęs ne daugiau kaip penkis kartus sudavė I. G. į viršugalvį. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, pastarajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Nenustatyta, jog I. G. turėjo pagrindą apkalbėti savo sugyventinį. Priešingai, apklausiama ji neneigė, kad konfliktą pradėjo būtent ji, galimai net ir pirma trenkė kaltinamajam, teigė buvusi emociškai susijaudinusi, sunkiai kontroliavo savo veiksmus, kas tik rodo, kad nukentėjusioji objektyviai išdėstė įvykio aplinkybes, nevengdama detaliai apibūdinti savo elgesį bei veiksmus, bei tuo pačiu nuosekliai pasisakydama, kokius veiksmus atliko kaltinamasis J. P.. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos J. N. parodymai, specialisto išvada, kuria konstatuotas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, apžiūros protokolas, G. D. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės. Pats kaltinamasis nors ir nurodo smūgių nesudavęs (tiesa, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje vienu metu visgi nurodė, kad smūgiai iš jo pusės galimai buvo), tačiau negalėjo objektyviai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva, ir aiškino neva I. G. galėjo atsitrenkti ar tai į jo rankas, ar į lovos kraštą. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo paaiškinimas yra siekis sušvelninti jam gresiančią atsakomybę. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis tvirtino, kad konflikto metu pats buvo sužalotas, jam buvo padarytas lengvas smegenų sutrenkimas, tačiau nei į įvykio vietą atvykusios pareigūnės J. N. parodymuose, nei G. D. tarnybiniame pranešime tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Nenustatyta, kad kaltinamajam buvo padaryti kokie sužalojimai, pastarasis neišsakė jokių su sveikatos būkle susijusių nusiskundimų. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis ir nepripažįsta smurtavęs prieš savo sugyventinę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis dar 2014 m. rugsėjo mėn. atlygino Vilniaus teritorinių ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį, kas, vertinant visumoje, rodo pastarojo pozicijos nenuoseklumą, t. y. kaltinamasis, neigdamas sužalojęs nukentėjusiąją, ikiteisminio tyrimo metu atlygina pastarosios gydymo išlaidas, be to, nors ir tvirtina nesmurtavęs, tačiau prašo teismo skirti jam kuo švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar jos apribojimu. Tad, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta prieš savo sugyventinę, pagrįstai pritaikyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Tokia aplinkybė konstatuotina įvertinus nukentėjusiosios parodymus, iš kurių aiškiai matyti, kad I. G., būdama neblaivi ir emociškai susijaudinusi, pati pradėjo konfliktą, galimai pati trenkė kaltinamajam, dėl ko išprovokavo savo sugyventinį nusikalstamam elgesiui. Be to, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad pastarasis savo noru atlygino civiliniam ieškovui padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad J. P. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Taip pat įvertinami J. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys: teistas (b. l. 45), administracine tvarka baustas (b. l. 50-51), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 54, 55), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 56), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 104), lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus (b. l. 105). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. P. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimo skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti tam tikru metu namuose bei, vadovaujantis BK 72² straipsniu, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2014-08-08, 23.30 val., iki 2014-08-09, 9.25 val. (b. l. 60, 78). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 79-80, 81).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. (vieną parą), prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.