Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Antstolis vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. gegužės 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 14 d. priimtus nutarimus, kuriais pareiškėjui iš viso paskirta 34,00 Eur bauda. Baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus. Civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalies numatytas taisykles. Vykdomam išieškojimui taip pat taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos taisyklės, kadangi pažeidimai padaryti iki 2016 m. balandžio 1 d. ir nėra perkvalifikuoti (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė, jog pareiškėjui surašytų nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo procesas yra reglamentuojamas ne vienodai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu spręsti dėl kiekvieno priimto nutarimo būtina atskirai. Pirmas nutarimas skirti pareiškėjui baudą priimtas 2015 m. gegužės 21 d., o antras – 2015 m. rugsėjo 14 d. Iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas, o nuo 2015 m. liepos 1 d. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 (penkerių) metų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau šis terminas taikytinas tik baudoms paskirtoms po 2015 m. liepos 1 d. (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalis). Be to, tiek iki 2015 m. liepos 1 d., tiek vėliau ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendra taisyklė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo priėmimo dienos.

Dėl 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo.

8. Kaip jau nurodyta, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas iki 2015 m. sausio 1 d. nereglamentavo baudos priverstinio vykdymo senaties termino. Pagal anksčiau suformuotą teismų praktiką nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti, nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

9. Nuo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už administracinės teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos yra praėjęs ilgesnis negu 3 metų laiko tarpas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, kad vykdomojoje byloje antstoliui Mindaugui Dabkui vykdomasis dokumentas buvo pateiktas nepažeidžiant 3 mėnesių termino vykdomiesiems dokumentams perduoti vykdyti; vykdomosiose bylose laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 17 d. buvo sistemingai atliekami vykdymo veiksmai. Tačiau sprendžiant senaties klausimą taip pat svarbu įvertinti pateis skolininko veiksmus. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas vengė vykdyti nutarimą. Priešingai vykdomojoje byloje yra duomenys, jog apeliantas 2015 m. gegužės mėnesį dirbo ir gavo pajamas. Iš Lietuvos Teismų Informacinėje Sistemoje (LITEKO) esančių duomenų apelianto laisvė suvaržyta nuo 2017-02-09 (pritaikytas areštas kaip kardomoji priemonė, vėliau paskirta laisvės atėmimo bausmė). Atsižvelgdamas nustatyta aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, jog buvo sustojusi išieškojimo pagal nutarimus senaties termino eiga, daryti. Vadinasi, išieškojimo pagal 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą senaties terminas suėjo atitinkamai 2017 m. gegužės 22 d.

10. Išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas vykdomajai bylai nutraukti (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, antstolis privalėjo savo iniciatyva, be atskiro pareiškimo, suėjus išieškojimo pagal 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą senaties terminui, nutraukti vykdomąją bylą. Tačiau antstolis nenutraukė vykdomosios bylos ir toliau tęsė vykdymą. Visi vykdymo veiksmai, tarp jų – ir pareiškėjo apskųsto patvarkymo priėmimas, kuriuos antstolis atliko, suėjus išieškojimo pagal nutarimą senaties terminui, yra neteisėti.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė pagrindą, neturi teisės nutraukti vykdomosios bylos, nes šio klausimo išsprendimas yra antstolio kompetencija (Civilinio proceso kodekso 630 straipsnio 1 dalis). Todėl nustačius, kad suėjo vykdymo senaties terminas ir suėjus terminui buvo atliekami vykdymo veiksmai, nors vykdomoji byla turėjo būti nutraukta, antstolio atlikti vykdymo veiksmai suėjus vykdymo senaties terminui pripažįstami neteisėtais. Antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą, o taip užbaigus vykdomąją bylą (Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nutarimas su atitinkama antstolės žyma turi būti grąžintas jį priėmusiai institucijai (Civilinio proceso kodekso 630 straipsnio 3 dalis).

Dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo.

12. Kaip nurodyta nuo 2015 m. liepos 1 d. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 metų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Bauda paskirta 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, šis nutarimas antstoliui perduotas vykdyti 2015 m. lapkričio 12 d., todėl vykdomasis dokumentas buvo pateiktas nepažeidžiant 3 mėnesių termino vykdomiesiems dokumentams perduoti vykdyti termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog antstolis tinkamai vedė vykdomąją bylą ir nėra 2 metų laikotarpio, kai vykdomojoje byloje nebuvo atliekama jokių vykdomųjų veiksmų. Apeliantas šių aplinkybių neginčijo. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nurodo, tik tai, jog visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį neturėjo lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog senaties terminas dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo vykdymo nėra suėjęs ir tuo pagrindu nutraukti vykdomosios bylos nėra pagrindo.

13. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina iš dalies ir naikina pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo ir išsprendžia klausimą iš esmės grąžina vykdomąją bylą Nr. 0028/1505720 antstoliui Mindaugui Dabkui ir įpareigoja jį išspręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį dalyje ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti skolininko A. N. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, grąžinti vykdomąją bylą Nr. Nr. 0028/1505720 antstoliui ir įpareigoti jį išspręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.