- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- eI2-8826-414/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00593-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skundą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir pareiškėjos skundo atmetimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2025 m. sausio 20 d sprendimą Nr. 21RE-42(AG-994/01-2024) (toliau – Ginčų komisijos sprendimas) ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Skunde Tarnyba nurodė, kad Ginčų komisijos nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas Tarnybos kontroliuojamam maisto tvarkymo subjektui paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumas.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja) buvo tinkamai informuota apie Tarnybos priimtą nutarimą, nes pranešimas apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2024 m. spalio 25 d. bei registruotu paštu 2024 m. spalio 25 d. 2024 m. spalio 29 d. siunta neįteikta (kita priežastis), pareiškėjai paliktas pranešimas, 2024 m. gruodžio 10 d. siunta neįteikta, gražinama siuntėjui (Tarnybai), 2025 m. sausio 3 d. siunta grąžinta siuntėjui.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų bylų nagrinėjimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. B1-245 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų bylų nagrinėjimo valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Aprašas) 29 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos (toliau – specialioji komisija) pirmininkas informuoja specialiosios komisijos sekretorių, kuris įtraukia bylos nagrinėjimą į specialiosios komisijos posėdžio darbotvarkę ir ne vėliau, kaip prieš 10 (dešimt) darbo dienų iki numatomo specialiosios komisijos posėdžio bylos nagrinėjimo proceso dalyviams registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie bylos nagrinėjimą. Tačiau Ginčų komisija konstatavo, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie specialiosios komisijos bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės. Šį procedūrinį pažeidimą Ginčų komisija laikė esminiu, todėl panaikino Tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. MĮPN-144 byloje „Dėl (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – Ginčijamas nutarimas).
Akcentuoja, kad Aprašo 33 punkte nustatyta, kad apie Specialiojo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ir protokolo kopija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) darbo dienų iki posėdžio pradžios. Kartu pranešama, kokia tvarka proceso šalys gali susipažinti su bylos medžiaga, teikti rašytinius ir žodinius paaiškinimus. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodė kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai Specialiojo įstatymo reikalavimų pažeidimo nustatymo metu. Taigi pareiškėja nagrinėjamoje byloje buvo informuota, laikantis Aprašo nuostatų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ginčų komisija išplėtė Aprašo 33 punktą, kadangi konstatavo, kad Tarnyba, siųsdama pranešimą adresu, nurodytu Tarnybos duomenų bazėse, privalėjo domėtis, ar pareiškėja jį atsiėmė. Ginčų komisijos sprendime suformuluota pranešimo įteikimo taisyklė yra ydinga, neatitinkanti nei Aprašo nuostatų, nei teismų praktikos suformuluotų procesinių dokumentų įteikimo taisyklių.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje yra smulkiai reglamentuota procesinių dokumentų įteikimo tvarka ir nurodyta, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų informavusi Tarnybą apie tikslų savo faktinės gyvenamosios vietos adresą, ji nėra deklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
Pamini, kad pareiškėja yra verslininkė, vykdanti nuolatinę ūkinę komercinę veiklą, kuria siekia pelno. Tad jai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai dėl savo pareigų žinojimo. Pareiškėjai, kaip verslininkei, nurodžius savo kontaktinį vykdomos veiklos adresą valstybės institucijoms, kyla pareiga atsakingai tikrinti pašto dėžutę ir domėtis, ar neatėjo pranešimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja elgėsi lengvabūdiškai, nes neatsiėmė jai adresuotos pašto siuntos, tad neigiamus padarinius dėl tokio pasyvaus elgesio turi prisiimti ji pati.
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime skundą pareiškėja nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2024 m. spalio 25 d. pranešimas apie bylos nagrinėjimą Nr. B6-(1.9E)-2647, adresuotas (duomenys neskelbtini), siųstas registruotu paštu jai buvo neįteiktas. Siunta siuntėjui buvo grąžinta 2025 m. sausio 3 d. El. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) nurodytas neteisingas, teisingas el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), nors iš Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad savo elektroninio pašto adresą Tarnybai pareiškėja yra nurodžiusi teisingai. Taigi Ginčijamas nutarimas buvo priimtas neturint duomenų apie pranešimo apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai įteikimą ar neįteikimą.
Be to, įstatyme yra nustatyti konkretūs terminai per kiek laiko gali būti skiriamos baudos už įstatymo reikalavimų pažeidimus. Pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – Maisto įstatymas) 12⁴ straipsnį, šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju - per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Pažymi, kad Ginčijamame nutarime yra nurodoma, jog neva padaryto pažeidimo laikotarpis yra nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Be to, Ginčijamame nutarime taip pat nurodoma, jog 2022 m. spalio 7 d. Tarnybos Alytaus departamentas gavo skubų pranešimą dėl putpelių kiaušiniuose iš Lietuvos nustatyto neleistino doksiciklino kiekio. Akivaizdu, kad tiek nuo Tarnybos nurodomo pažeidimo padarymo datos, tiek nuo to laiko, kuomet apie tai informaciją gavo Tarnyba, nutarimo dėl administracinės baudos paskyrimo priėmimo dienai (2024-11-14) buvo praėję daugiau kaip dveji metai. Taigi nutarimas skirti baudą pagal Maisto įstatymo 12² straipsnio nuostatas negalėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnybos Alytaus departamentas 2022 m. spalio 11 d. surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 22GMTS-284 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog tikrinimas atliekamas pagal 2022 m. spalio 7 d. gautą skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto, pašarų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, kuriame nurodoma, kad Latvijos atsakingos institucijos pranešė RASFF sistema informacinį pranešimą dėl putpelių kiaušiniuose nustatyto neleistino doksiciklino kiekio. Vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais tyrimo protokole Nr. PV-2022-P-405111.01 (toliau – Tyrimo protokolas) nustatytas neleistinas doksiciklino kiekis putpelių kiaušiniuose 1887 µg/kg).
Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos 23 d. iki 2022 m. liepos 31 d. surinkti putpelių kiaušiniai (viso 2880 dėžučių po 12 vnt.) buvo supakuoti (duomenys neskelbtini) pakavimo centre ir pagal sąskaitą – faktūrą RMU Nr. 1396 pateikti Maxima Latvija SIA. Patikrinimo akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) nevykdoma priimamų žaliavų kontrolė, putpelių kiaušiniai tiekiami be priėmimo dokumentų.
2022 m. spalio 11 d. paaiškinime pareiškėja Tarnybos Alytaus departamentui nurodė, kad panaikinus ūkio partnerystės sutartį, ji neturi žemės, todėl negali turėti putpelių ūkio; šiuo metu ruošiasi putpelių ūkį perrašyti vyro R. M. vardu; ūkyje jokių vaistų nenaudoja, šeria tik savo ūkyje užaugintais grūdais, kitus pašarus perka iš kitų ūkininkų; nežino iš kur kiaušiniuose atsirado vaistų likučiai, ateityje stebės parašų kokybę ir dėl atsitikusio įvykio labai apgailestauja.
2022 m. lapkričio 28 d. Tarnyba Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokole Nr. 22MĮPP-9 (toliau – Protokolas) nurodė, kad pareiškėja pateikė rinkai (išplatino į Latvijos Respubliką) nesaugius maisto produktą putpelių kiaušinius. Tuo pažeisti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Pareiškėja Protokole 2022 m. gruodžio 1 d. pasirašė, nurodė, kad su Protokolu susipažino ir gavo jo egzempliorių.
2024 m. spalio 25 d. pranešime, adresuotame pareiškėjai, Tarnyba nurodė, kad, vadovaudamasi Aprašo 29 punktu, informuoja, jog 2024 m. lapkričio 13 d. 11.20 val. įvyks bylos dėl pareiškėjos galimai padaryti Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tiekus rinkai produktą, kuriame nustatytas neleistinas doksiciklino kiekis nagrinėjimas. Nurodytos proceso šalių procesinės teisės ir pareigos; pareiškėja paprašyta iki 2024 m. lapkričio 11 d. pateikti nuomonę dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo bylos žodiniame nagrinėjime.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja buvo informuojama apie 2024 m. lapkričio 13 d. bylos nagrinėjimą, tačiau Ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2024 m. lapkričio 14 d.
Tarnyba, vadovaudamasi Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalimi, 12³ straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 12⁵ straipsnio 1 dalimi, už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą nutarė skirti pareiškėjai 450 Eur baudą.
Ginčijamą nutarimą pareiškėja apskundė Ginčų komisijai, kuri panaikinimo Ginčijamą nutarimą. Tokį sprendimą Ginčų komisija priėmė remdamasi tuo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų, t. y. tinkamai neinformavo pareiškėjos apie numatytą specialiosios komisijos bylos nagrinėjimą, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjos teisę pasinaudoti jai, kaip atsakomybėn traukiamam asmeniui, numatytomis procesinėmis teisėmis. Šis procedūros pažeidimas pripažintinas esminiu, todėl Ginčijamas nutarimas panaikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. MĮPN-144 byloje „Dėl (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pačiu byloje sprendžiamas ir Ginčų komisijos 2025 m. sausio 20 d sprendimo Nr. 21RE-42(AG-994/01-2024) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 (toliau – Reglamentas), Maisto įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 14 d.) bei Aprašas, kuris nustato Maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos specialieji įstatymai) pažeidimo protokolų surašymo pagrindus ir tvarką, specialiosios komisijos darbo organizavimo tvarką ir Lietuvos Respublikos specialiųjų įstatymų pažeidimų bylų (toliau – bylos) nagrinėjimo tvarką (1 punktas).
Reglamento 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktuose nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką nepateikiamas; maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti.
Protokole paminėti Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais; maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus; maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.
Taigi Tarnyba Protokole suformulavo kaltinimą pareiškėjai, kurį grindė Reglamento 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu.
Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pranešimas apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2024 m. spalio 25 d. Iš 2024 m. spalio 25 d. pranešimo, adresuoto pareiškėjai, matyti, kad Tarnyba pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai išsiuntė el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nėra teisingas. Nėra ginčo ir dėl to, kad registruotu paštu 2024 m. spalio 25 d. siųsta siunta 2025 m. sausio 3 d. grąžinta siuntėjui (Tarnybai).
Taigi akivaizdu, kad pareiškėja nebuvo buvo laiku ir tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kaip numatyta Aprašo 41 punkte (jeigu proceso šalys posėdyje nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad joms buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kad joms buvo suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus ir kad iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo į posėdį priežastis Tarnyba pripažįsta svarbiomis).
Teismas, vertindamas Tarnybos skundo argumentus teismui, pirmiausia pažymi, kad kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija). Pagal Chartijos nuostatas ši teisė reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Chartijos 41 str. 1 d.). Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a p.); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b p.); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c p.).
Atitinkamai nuosekliai išplėtota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atskleidžia, kad šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo ir tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą atspindi bendrą Europos Sąjungos teisės principą (2014 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje H. N. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-604/12, ECLI:EU:C:2014:302).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę; teisė būti išklausytam turi būti užtikrinama per bet kurią administracinę procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas; šios teisės turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas; ši teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis, nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo (2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744).
Apibendrinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas teisės aktuose numatytas ar ne, kita vertus, pakankamas informacijos gavimas administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad ji priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą (žr., pvz., 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje yra numatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Teismas daro išvadą, kad šiame Ginčijamame nutarime konstatuotas procedūros pažeidimas, vertintinas kaip esminis, nes, kaip nustatyta, dėl jo nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, siekiant priimti pagrįstą sprendimą dėl baudos paskyrimo už rinkai patiektą nesaugų produktą – putpelių kiaušinius.
Primintina, kad iš Ginčijamo nutarimo turinio matyti nustatytos faktinės aplinkybės: (duomenys neskelbtini) pakavimo centre supakuoti ir pagal sąskaitą – faktūrą RMU Nr. 1396 pateikti Maxima Latvija SIA putpelių kiaušiniai; R. M. 2020 m. lapkričio 16 d. buvo sudaręs sutartį Nr. R501-2020-140 su Maxima Latvija dėl putpelių kiaušinių; 2022 m. spalio 11 d. paaiškinimu pareiškėja Tarnybos Alytaus departamentui nurodė, kad panaikinus ūkio partnerystės sutartį, ji neturi žemės, todėl negali turėti putpelių ūkio; šiuo metu ruošiasi putpelių ūkį perrašyti vyro R. M. vardu.
Pastebėtina, kad Tarnyba Ginčijamame nutarime nepateikė jokių argumentų, jog pareiškėja, o ne R. M. yra atsakinga už rinkai patiektą nesaugų produktą – putpelių kiaušinius, todėl ir šiuo aspektu Ginčijamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas.
Dėl Tarnybos argumentų, jog Ginčijamas nutarimas priimtas tinkamo subjekto atžvilgiu, teismas pažymi, jog Tarnyba Ginčijamo nutarimo motyvus ir reikšmingų aplinkybių vertinimą teikia procesiniuose dokumentuose. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ginčų komisija pagrįstai panaikino Ginčijamą nutarimą, todėl Ginčų komisijos sprendimas paliekamas nepakeistas, o Tarnybos skundas atmetamas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.