Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-3334-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
A5.-3334-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02999-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
M. S.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-3334-1078/2020
Proceso Nr. 4-68-3-02999-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S.,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Gintarui Zaveckiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrija), savininkė, TŪB, KŪB tikroji narė, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent: nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie L. T. ir D. P. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido L. T. ir D. P. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vykdyti patalpų valymo darbus. Šiais veiksmais M. S., būdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pakartotinai, kol yra nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir tuo padarė ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

M. S. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. lapkričio 10 d. 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu prašė atsižvelgiant į visą administracinio nusižengimo medžiagą M. S. skirti baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame M. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. paaiškinime nurodyta, kad M. S. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Liepos mėnesio pabaigoje reikėjo valyti laiptines, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, todėl ji paprašė, kad ateitų L. T. ir D. P. išvalyti laiptinių. Dėl darbo tarėsi ji (M. S.), merginos valė 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d. po 2 valandas. Darbo sutartys nebuvo pasirašytos, kadangi ji nespėjo padaryti sutarčių ir darbuotojos išėjo iš darbo. Įdarbino jas vėliau, be jų pasirašytų sutarčių, bet jos nedirbo rugpjūčio mėnesį, tada atleido. Sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. Su pažeidimu sutiko, gailėjosi (b.l. 9).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos M. S. kaltė, be jos pačios prisipažinimo visiškai įrodyta ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-1747-2020, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); 2020 m. spalio 1 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1090-0306 (b. l. 4-7); duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos (b.l. 8); L. T. ir D. P. surašytais paaiškinimais (b.l. 11, 12); byloje esančiomis telefono ekrano kopijomis, kuriose matosi M. S. ir L. T. susirašinėjimas (b.l. 16, 17); mokėjimų ir kitų operacijų aktu, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. M. S. pervedė L. T. 60,00 Eur, o D. P. 55,60 Eur (b.l. 15) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, kuomet ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

2020 m. spalio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0306, vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuota, kad L. T. dirbo 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d., atliko valymo darbus (duomenys neskelbtini), ir kituose MB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose, o D. P. 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d. atliko valymo darbus (duomenys neskelbtini). L. T. ir D. P. dirbo susitarusios su MB „(duomenys neskelbtini)“ savininke M. S., buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, kurio dalis 2020 m. rugpjūčio 26 d. pervesta į L. T. ir D. P. banko sąskaitas. Su L. T. ir D. P. nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios 2020 m. liepos 29 d. (pranešta apie įdarbinimą nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.) (b.l. 4-7).

Iš pateiktų tiek pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos M. S., tiek nelegaliai buvusių įdarbintų merginų L. T. ir D. P. rašytinių paaiškinimų matyti, kad L. T. ir D. P. 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d. iš tiesų M. S. buvo paprašytos atlikti ir atliko valymo darbus (b.l. 9-12), tačiau iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad merginos oficialiai Bendrijoje buvo įdarbintos tik laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 8). Pati M. S. duodama paaiškinimus neneigė, o atvirkščiai – patvirtino, kad su L. T. ir D. P. darbo sutartis sudarė vėliau, jau po minėtų darbų 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d. atlikimo (b.l. 9), taip pat ir VSDFV apie L. T. ir D. P. įdarbinimą Bendrijoje buvo pranešta per vėlai (b.l. 8).

Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog įrodyta, kad M. S., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ savininke, pažeidė imperatyvias DK bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie L. T. ir D. P. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido L. T. ir D. P. 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vykdyti patalpų valymo darbus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažinta kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamos M. S. asmenybę – kelis kartus bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnyje padarymą, duomenų apie teistumą nepateikta, taip pat į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nelegalaus darbo faktas tetruko kelias dienas, tačiau nelegaliai buvo įdarbinti du nepilnamečiai asmenys galimai pasinaudojus šių asmenų amžiumi ir nesubrendimu, gyvenimiškos patirties skola, įstatymų neišmanymu ir nežinojimu, siekiant pelno iš asmenų iki aštuoniolikos metų veiklos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis, šiuo konkrečiu atveju, bus pasiekta M. S. paskyrus ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124722891.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė