- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 2-2233/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Estat“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Adakris“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-280-479/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Adakris“ iškelta restruktūrizavimo byla.
Šalies argumentai
BUAB „Estat“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą reikalavimui pateikti bei patvirtinti 11 046 284 Lt BUAB „Estat“ finansinį reikalavimą. BUAB „Estat“ nurodė, kad šiai įmonei 2010 m. sausio 4 d. iškelta bankroto byla. Administratorius UAB „Šiauleksa“, susipažinęs su BUAB „Estat“ dokumentais, nustatė, jog 2008 m. gruodžio 30 d. BUAB „Estat“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleido RUAB „Adakris“ 77/100 dalis žemės sklypo bei nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio Smėlynų g. 25 Ariogaloje. Kadangi BUAB „Estat“ buvo skolinga atsakovui už atliktus statybos darbus pagal 2008 m. vasario 21 d. rangos sutartį, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto kaina - 5 480 318,26 Lt - nebuvo mokama, o įskaityta UAB „Estat“ skola pagal rangos sutartį. Kadangi 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta atsakovo pareiga užbaigti pastato statybą, 2008 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas 2008 m. vasario 21 d. rangos sutarties pakeitimas ir juo šalys susitarė, kad statybos užbaigimo darbai ir BUAB „Estat“ priklausančioje pastato dalyje bus atlikti už RUAB „Adakris“ lėšas. Kadangi atsakovas statybos darbų neatliko, BUAB „Estat“ prašė teismo atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pateikti bei patvirtinti atsakovo skolą dėl neatliktų darbų, tai yra 10 851 834 Lt, 194 450 Lt palūkanų už termino praleidimą, viso 11 046 284 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. bižėlio 27 d. nutartimi netenkino BUAB „Estat“ prašymo dėl kreditinio reikalavimo padidinimo RUAB „Adakris“ restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 30 d. nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo yra nustatyta, kad BUAB „Estat“ pardavė nekilnojamąjį turtą atsakovei UAB „Adakris“, ir UAB „Adakris“ turto kainą yra sumokėjusi. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktas nustato pirkėjo įsipareigojimą užbaigti namo statybą, bet nenustato pirkėjo pareigos tai atilikti savo lėšomis, taip pat neatlygintinai užbaigti statybos darbus pardavėjui nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Teismas sprendė, kad aiškinant pirkimo-pardavimo sutartį pagal BUAB „Estat“ nuostatas, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina nėra tiksli, būtų iš viso neaiški parduodamo turto kaina. Teismas atsižvelgė ir į 2008 m. gruodžio 31 d. šalių pasirašytą susitarimą, kuriuo šalys patvirtino, jog atsakovė už pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą nekilnojamąjį turtą yra visiškai atsiskaičiuosi ir akcentavo, jog teismui buvo pateikti du dokumentai, kurie priešingi savo nuostatomis, tačiau notaro patvirtinta 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis neginčijamai patvirtina, kad atsakovas už įsigyjamą turtą sumokėjo jo kainą ir turto pardavėjas UAB „Estat“ tai neginčijamai patvirtino, o rangos sutarties pakeitimais negali būti keičiama turto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 1.93 str. 3 d.). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens pateiktas rangos sutarties pakeitimas yra pasirašytas tik atsakovo atstovo, o toks rangos sutarties pakeitimas nepatvirtina šalių valios, yra negaliojantis (CK 1. 80 str.) ir šiuo dokumentu negali būti reiškiamas kreditinis reikalavimas, kurio dydis 11 046 284 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra skolingas trečiajam asmeniui nei pagal pirkimo-pardavimo, nei pagal rangos sutartis, todėl nėra pagrindo patenkinti BUAB „Estat“ prašymą dėl kreditinio reikalavimo padidinimo (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo BUAB ,,Estat“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovo prievolė atsiskaityti su kreditoriumi už įsigytus nekilnojamuosius daiktus susidėjo iš dviejų dalių - finansinės prievolės sumokėti 5 480 318,26 Lt ir prievolės užbaigti pastato statybos darbus (dėl kurios neįvykdymo atsakovui buvo pareikštas patikslintas finansinis reikalavimas) - yra pripažinti tiek paties atsakovo, tiek nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitose bylose, kuriose dalyvavo ir atsakovas (prejudiciniais faktais), taigi, ši aplinkybė byloje, kurioje priimta skundžiama nutartis, yra nustatyta ir nereikalaujanti įrodinėjimo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, šią faktinę aplinkybę neteisėtai ir nepagrįstai paneigė. Nepagrįstas nutarties teiginys, jog atsakovo prievolė užbaigti pastato statybos darbus yra įtvirtinta netinkamos formos sandoryje, dėl ko minėtas sandoris pripažintinas negaliojančiu ab initio, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio nuostata. Atsakovo prievolė užbaigti pastato statybos darbus įtvirtinta įstatymo reikalaujamos formos - notariškai patvirtintoje - pardavimo sutartyje, kurios 5.3 punkte aiškiai nurodyta, jog atsakovas (Pirkėjas) „įsipareigoja ir toliau vykdyti visas statybos rangos sutarties Nr. R-8/4, sudarytos 2008 m. vasario 21 d. tarp UAB „Estat“ ir UAB ,,Adakris“, sąlygas ir užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo statybą“. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo prievolė užbaigti pastato statybos darbus yra įtvirtinta įstatymo reikalaujamos notarinės formos pardavimo sutartyje, o visi kiti kreditoriaus ir atsakovo sudaryti paprastos rašytinės formos susitarimai — 2008 m. gruodžio 31 d. priedas prie 2008 m. vasario 21 d. statybos rangos sutarties Nr. 8/4 - tiktai paaiškina faktinį kreditoriaus ir atsakovo susitarimą, nurodytą įstatymo reikalaujamos notarinės formos pardavimo sutarties 5.3 punkto nuostatoje (atskleidžia tokio susitarimo turinį). Nutartyje minimo nepasirašyto 2008 m. gruodžio 31 d. priedo prie 2008 m. vasario 21 d. statybos rangos sutarties Nr. 8/4 nuorašai buvo išsiųsti pirmosios instancijos teismui iki nutarties priėmimo pastebėjus šį nesusipratimą, be to, minėtas pirmosios instancijos teismui pateiktas rangos sutarties priedas pateiktas su atsakovo atstovo parašu bei atsakovo antspaudu, taigi, vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 2 dalies, 6.192 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti pripažintas nesudarytu ir(ar) negaliojančiu. Kadangi klausimas dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo atsakovui dydžio teisėtumo ir pagrįstumo praktiškai nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, dėl šių atsakovo atsikirtimų nebuvo pasisakyta ir ginčo nutartyje, akivaizdu, jog atitinkami tiek kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo argumentai, tiek atsakovo atsikirtimai pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl, vadovaujantis CPK 327 ir 329 straipsnių nuostatomis, tikslinga grąžinti klausimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo sprendimą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė patikslinti (padidinti) BUAB ,,Estat“ finansinį reikalavimą UAB ,,Adakris“ restruktūrizavimo byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „Estat“ pardavė nekilnojamąjį turtą atsakovei UAB „Adakris“, ir UAB „Adakris“ turto kainą yra sumokėjusi.
Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neginčija prievolės atlikti statybos darbus, tuo, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pripažindamas pareikštą finansinio reikalavimo pagrindą (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Tiek savo atsiliepimuose, tiek vykusio posėdžio metu atsakovas pripažino, jog ginčo šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sutarta dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, susidedančios iš dviejų dalių, t. y. iš piniginės atsakovo prievolės (5 480 318,26 Lt), kuri buvo įvykdyta minėto sandorio sudarymo metu atliekant priešpriešinių finansinių reikalavimų įskaitymą, ir iš natūrinės atsakovo prievolės (užbaigti visus pastato, statybos darbus, numatytus tų pačių šalių sudaryta rangos sutartimi). Atsakovas taip pat pripažįsta, kad ši prievolės dalis liko neįvykdyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovo prievolė atlikti statybos darbus buvimas yra patvirtintas įsiteisėjusiais kitų teismų procesiniais sprendimais (CPK 182 str. 2 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai kitoje byloje, kurioje dalyvavo tiek apeliantas, tiek atsakovas - Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-209-267/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1082/2011 kuriuose buvo nustatyta, jog nekilnojamieji daiktai atsakovui buvo parduoti už 5 480 318,26 Lt sumą ir prievolę neatlygintinai užbaigti statybos darbus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė grįsdamas motyvais, prieštaraujančiais kitoje civilinėje byloje priimtais įsiteisėjusiais sprendimais nustatytoms aplinkybėms, kurios yra įgijusios res judicata galią, taigi, imperatyviai nustatytos tiek apeliantui, tiek atsakovui, tiek privalomos kitiems teismams. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, net nenurodydamas priežasčių, dėl kurių nesirėmė minėtose nutartyse nustatytais faktais, pažeidė įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, kas vėlgi sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas 2008 m. gruodžio 31 d. rangos sutarties pakeitimą, šiuo pakeitimu negalėjo pakeisti pirkimo pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad atsakovo prievolė užbaigti pastato statybos darbus įtvirtinta pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios 5.3 punkte nurodyta, jog atsakovas (pirkėjas) „įsipareigoja ir toliau vykdyti visas statybos rangos sutarties Nr. R-8/4, sudarytos 2008-02-21 tarp UAB „Estat“ ir UAB ,,Adakris“, sąlygas ir užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo statybą.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nors minėtas pirmosios instancijos teismui pateiktas rangos sutarties priedas pateiktas tik su atsakovo atstovo parašu bei atsakovo antspaudu, tačiau, vadovaujantis 1.73 straipsnio 2 dalies, 6.192 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti pripažintas nesudarytu ir (ar) negaliojančiu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti, prašymą dėl BUAB ,,Estat“ finansinio reikalavimo patikslinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.