Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei G. J., Z. K., L. K. dėl santuokos nutraukimo ir bendro santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. J. pateikė teismui prašymą, prašydamas patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp bylos šalių. Nurodė kad civilinė byla buvo išnagrinėta 2009-02-17, sprendimas įsiteisėjęs, sprendimo vykdymas nepradėtas, todėl vadovaudamasis LR CPK 42 str. 3 d ir 595 str. 1 d. kreipėsi į teismą patvirtinti sudarytą tarp šalių taikos sutartį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir paliko nenagrinėtu. Nustatė, kad civilinėje byloje 2009-02-17 buvo priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Teismas nurodė, jo pagal LR CPK 42 str. 1 d. šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, pagal to paties straipsnio 2 d. atsakovas turi teisę pareikšti, kad ieškinį pripažįsta, pagal šio straipsnio 3 d. šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Tačiau teismas pažymėjo, jog minėtu atveju byla baigta, sprendimas įsiteisėjęs, turi būti vykdomas, o įstatymas nė vienai šaliai nesuteikia teisės kreiptis į teismą prašyti patvirtinti taikos sutartį baigtoje byloje. Nurodė, jog įstatymas suteikia teisę šalims ginčą baigti geruoju sprendimo vykdymo procese. LR CPK 595 str. 1 d. yra nustatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, dėl kurios patvirtinimo į teismą kreipiasi antstolis (CPK 595 str. 2 d.). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai aiškino LR CK 42 str. 1 d. ir 595 str. 1 ir 2 d. normas, į teismą kreipėsi netinkamas pareiškėjas dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl bylą paliko nenagrinėtą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog įstatymas nei vienai bylos šaliai nesuteikia teisės kreiptis į teismą ir prašyti patvirtinti taikos sutartį jau baigtoje byloje. Pažymi, jog nei LR CPK, nei kituose įstatymuose nėra reglamentuota kokiu būdu turi būti patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, jei byla yra pasibaigusi, todėl turi būti vadovaujamasi proceso koncentracijos, ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principais. Teismo nurodymas bylos šalims kreiptis į antstolį yra neprotingas ir neatitinkantis minėtų procesų principų. Kadangi teismo sprendimas nėra pradėtas vykdyti, kreipimosi į antstolį veiksmas yra perteklinis ir nereikalingas. Mano, jog bylos šalys, sudariusios taikos sutartį, tiesiogiai gali ją pateikti teismui, todėl nėra jokios būtinybės reikalauti iš šalių kreiptis į antstolį.

Ieškovė G. J., atsakovai Z. K. ir L. K. atsiliepimu sutinka su apelianto atskiruoju skundu ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti taikos sutartį.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant taikos sutarties ypatumus reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 595 str., LR CK 6.983 str.), todėl teismo nutartis yra naikintina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog LR CPK 595 str. nustatyta teisės norma, reglamentuojanti taikos sutarties sudarymą ir tvirtinimą vykdymo procese, taikoma tik tuo atveju, kai yra pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymo procesas ir šio proceso eigoje išieškotojas ir skolininkas sudaro taikos sutartį (LR CPK 595 str. 1 d.). Tokiu atveju iš tikrųjų teismui tvirtinti taikos sutartį pateikia antstolis, vykdantis teismo sprendimą (LR CPK 595 str. 2 d.). Tačiau minėta norma negali būti taikoma, kai priverstinis teismo sprendimo vykdymas nėra pradėtas. Nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi minėta teisės norma, tačiau šioje situacijoje ji netaikytina, kadangi byloje sprendimo vykdymas nebuvo pradėtas. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet kurioje proceso stadijoje bylos šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.). Įstatymas, įtvirtindamas taikos sutarties sampratą, nustato, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimus arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 str. 1 d.). Sudaroma taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška, šalims įstatymo suteikta teisė jų pačių nuožiūra tarpusavio susitarimu išspręsti teisminį ginčą. Dėl sudaromos taikos sutarties sąlygų turi apsispręsti pačios sutarties šalys, teismas šiuo atveju atlieka pasyvų vaidmenį – civilinio proceso nustatyta tvarka šią sutartį patvirtina arba atsisako patvirtinti, jeigu nustato, kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.). LR CK 6.983 str. 1 d. suteikia teisę šalims sudaryti taikos sutartį bet kurioje stadijoje, taip pat gali sudaryti taikos sutartį dėl priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepriklausomai nuo to ar buvo pradėtas vykdymo procesas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje esantis nurodymas, jog bylos šalys LR CPK 595 str. nustatyta tvarka turi kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, kad šis pateiktų ją tvirtinti teismui, yra nepagrįstas dėl aukščiau nurodytų motyvų, taip pat nelogiškas, neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai nesant pradėtam priverstiniam teismo sprendimo vykdymui, šalys sudaro taikos sutartį dėl teismo sprendimo vykdymo, jos turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą dėl tokios taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka, t.y. LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas vadovavosi LR CPK 595 str., tačiau pareiškėjui pakako nurodyti faktinį prašymo pagrindą, o teisės normą, reglamentuojamą šios bylos teisinius santykius, turėjo parinkti teismas. Teismo nesaisto pareiškėjo nurodytas teisinis pagrindas, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjas vadovaujasi netinkama teisės norma, pats turėjo pritaikyti tinkamą teisės teisės normą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sudarymą reglamentuojačias materialinės teisės normas, taip pat proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė tvirtinti apelianto pateiktą taikos sutartį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 337 str. 3 p.). Taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, palikdamas apelianto prašymą nenagrinėtą, nevertino taikos sutarties atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, nevertino jos turinio, t.y. nepasisakė dėl bylos ginčo esmės. Be to, pagal LR CPK 580 str. toks prašymas yra teismingas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl pareiškėjo prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo turi nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas. Dėl šios priežasties, panaikinus pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį, byla perduotina iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (LR CPK 337 str. 3 p., 34 str. 2 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.