Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir kaltinamasis įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios L. K. arčiau nei 50 metrų atstumu per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas A. J. automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys tenkintas ir L. K. priteista iš A. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 40,02 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 2 d., kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir L. K. (buvusi pavardė J.) pranešus apie jos norą nutraukti santuoką, iki 2021 m. lapkričio 2 d., prie L. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), jos darbovietės (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini) bei Lazdijų miesto gatvėse ir kitose viešose vietose, sistemingai baugino L. K., naudodamas psichinę prievartą, akivaizdžiai rodydamas savo nepasitenkinimą ir nepagarbą kitų asmenų akivaizdoje, L. K. vadindamas vagimi ir necenzūriniais žodžiais, persekiodamas automobiliu, laukdamas prie namų, stebėdamas jos gyvenamąją bei kitas buvimo vietas, siekė, kad ji jam perleistų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, taip sukeldamas nuolatinę baimę ir įtampą, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. jis (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kapinių bei (duomenys neskelbtini) g. laukdavo atvažiuojančios į darbą L. K. ir ją sekdavo važiuodamas automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), iki Lazdijų (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), kur plūsdavo dukros B. J. akivaizdoje, grasindavo jai sakydamas ,,tu ilgai nedirbsi“, ,,kaip tu gali dirbti mokytoja“, ,,kas tu per žmogus“, ,,vagie tu“, ,,brudas“, ,,tu ilgai ant šitos žemės nebūsi“;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. spalio 15 d. apie 14 val. 2 min. jis automobiliu išvažiavus iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir įvažiavus į Lenkijos Respubliką, persekiojo L. K., važiuodamas paskui jos vairuojamą automobilį iki Lenkijos Respublikos (duomenys neskelbtini) miestelyje esančių „(duomenys neskelbtini)“, kur jai sustojus ir nuėjus, jis sėdėdamas automobilyje stebėjo aplinką;

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,,Aibė“, jis automobiliu atvažiavo iš paskos ir sustojo greta L. K. automobilio, dėl ko L. K. išsigandusi persekiojimo išvažiavo;

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,,Norfa“, jis atvažiavęs pasistatė savo automobilį greta L. K. automobilio ir sulaukęs kol ji išėjo iš parduotuvės, sėdėdamas savo automobilyje, plūdo ir grasino sakydamas žodžius ,,su tavim vis tiek susidorosiu“;

1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ,,Maxima“ pasistatė savo automobilį greta L. K. automobilio, išlipęs pribėgo prie jos automobilio bei grasino L. K. sakydamas žodžius ,,vis tiek tu eisi po žeme“;

1.6. tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. liepos 10 d. automobiliu persekiojo L. K., tik jai išvažiavus iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ją persekiojo po (duomenys neskelbtini) miestą, važiuodamas automobiliu paskui ją, kol L. K. grįžo į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), o jis atsekė paskui ir automobilį pasistatė greta nukentėjusiosios automobilio;

1.7. tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) mieste persekiojo L. K., kuomet ji išėjo iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), lėtai važiuodamas paskui ją, kai ji ėjo pėsčia (duomenys neskelbtini) mieste iki kol ji, negalėdama tęsti savo kelionės, grįžo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei prie jos gyvenamojo namo išlipęs iš automobilio ėjo link L. K. ir šaukė ant jos;

1.8. tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. liepos 17 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, stebėjo L. K. gyvenamojo namo prieigas ir pastebėjęs nukentėjusiąją, privažiavo prie gyvenamojo namo laiptinės, garsiai šaukė bei grasino L. K. sakydamas žodžius ,,aš tave vis tiek ankščiau ar vėliau užlenksiu“, tu vis tiek negyvensi ir eisi po žeme“, su tavim bus vis tiek susidorota“, po to L. K. laukiant atvykstančių policijos pareigūnus, jis važinėdamas pirmyn atgal Sodų gatve bei sustojęs už Lazdijų kultūros centro automobilių stovėjimo aikštelėje, stebėjo jos gyvenamąją vietą iki atvyko policijos pareigūnai, o po to pasišalino;

1.9. tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. spalio 2 d. apie 19 val. 10 min. jis automobiliu važiuodamas iš paskos persekiojo L. K., vykstančią iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, (duomenys neskelbtini) miestelį, kur sustojęs ir išlipęs iš automobilio šaukė ir grasino L. K. sakydamas ,,eisit visi penki po žeme“;

1.10. tęsdamas nusikalstamą veiką 2020 m. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) g. parduotuvėje ,,Aibė”, jis, stebint pašaliniams asmenims, išsakė L. K. įžeidžiančius žodžius sakydamas ,,vagie ar tau ne gėda“, ,,kaip ji gali dirbti mokytoja, ar girdit visi“;

1.11. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. vasario 15 d. nuo 15 val. iki 16 val. jis automobiliu persekiojo L. K. važiuodamas paskui jos vairuojamą automobilį, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėmis, o po to sekė iki (duomenys neskelbtini) kaime esančios automobilių stovėjimo aikštelės prie bažnyčios, kur L. K. apsisukus ir važiuojant atgal, sekė paskui iki (duomenys neskelbtini), kur sustojęs prie prekybos centro ,,Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), stebėjo L. K., sustojusią prie policijos komisariato pastato;

1.12. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) mieste, jis automobiliu persekiojo L. K., kuomet ji savo dukrą B. J. mokė vairuoti automobilį, taip važiuodamas ne mažiau du kartus aplenkė B. J. vairuojamą automobilį, po to staigiai stabdė savo automobilį;

1.13. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. balandžio 6 d. nuo 15 val. 20 min., jis (duomenys neskelbtini) g. pastebėjęs L. K., vairuojančią automobilį, savo automobiliu apsisuko ir persekiojo, važiuodamas paskui L. K. vairuojamą automobilį nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini), važiuodamas aplenkdavo nukentėjusiosios vairuojamą automobilį, tuomet staigiai stabdydavo ir važiuodavo nedideliu greičiu, blokuodavo jos automobilį, trukdė aplenkti jo vairuojamą automobilį, taip sukeldamas avarines situacijas, privažiavęs (duomenys neskelbtini) rajono ribą apsisuko ir grįžo atgal;

1.14. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. balandžio 18 d. apie 18 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) g. pastebėjęs L. K., išeinančią iš bažnyčios, dideliu greičiu privažiavo prie jos ir garsiai šaukė, jai einant A. R. (duomenys neskelbtini) aikšte, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pašalinių žmonių akivaizdoje šaukė bei grasino L. K. sakydamas ,,tu vis tiek negyvensi, esi po žeme“, aš tave vis tiek ankščiau ar vėliau užlenksiu", ,,su tavim bus susidorota ir tu dar nežinai kas tavęs dar laukia“, pašaliniams asmenims nurodė, kad L. K. pavogė jo žemes, toliau sekė nukentėjusiąją važiuodamas automobiliu iki (duomenys neskelbtini) aikštės, kur prie (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos staigiai sustabdė automobilį ir per atidarytą automobilio langą grasino sakydamas ,,jūs visi septyni eisit po žeme ir negyvensit“;

1.15. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. balandžio 20 d. jis važiuodamas automobiliu iš paskos, persekiojo L. K., einančią kartu su dukra B. J., nuo garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje iki (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos bei plūdo ir išsakė grasinančius žodžius ,,jums vis tiek gerai nesibaigs“;

1.16. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. gegužės 27 d. apie 10 val. jis, važiuodamas automobiliu, sekė L. K. nuo (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) a. iki garažų, esančių (duomenys neskelbtini);

1.17. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. gegužės 31 d. apie 19 val. jis persekiojo, važiuodamas automobiliu paskui ir greta, kol L. K. ėjo pėsčiomis, nuo (duomenys neskelbtini) g. esančio restorano ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelės iki (duomenys neskelbtini) a. esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini);

1.18. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. birželio 15 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) jis automobiliu atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, stebėjo aplinką ir išvažiavo, po to tiksliau nenustatytu laiku, tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjęs einančią L. K., sustojo prie jos, tačiau L. K. įbėgus į viešosios įstaigos ,, (duomenys neskelbtini)“ kiemą ir atėjus į automobilių aikštelę, esančią už (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, į šią aikštelę atvažiavo ir jis, taip ją persekiojo, važiuodamas paskui automobiliu;

1.19. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. tiksliau nenustatytu laiku, apie 19 val. stebėjo L. K., pasistatęs savo automobilį „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje šalia restorano „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), stebėjo L. K., kuomet ji ėjo nuo garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) link parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir kuomet ji įėjo į parduotuvę, A. J. atėjo į parduotuvės vidų ir, stebint pašaliniams asmenims, išsakė L. K. įžeidžiančius žodžius nurodytus kaltinamajame akte, dėl ko L. K. išsigandusi pabėgo iš parduotuvės;

1.20. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. birželio 27 d. apie 10-11 val. (duomenys neskelbtini), jis, atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjęs L. K., ją plūdo ir jai einant sekė, važiuodamas automobiliu, link (duomenys neskelbtini) aikštės, toliau (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., esančio jai priklausančio garažo, po to nuvažiavo;

1.21. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. liepos 28 d. tiksliau nenustatytu laiku, jis persekiojo L. K., važiuodamas automobiliu paskui pėsčiomis einančią L. K. per (duomenys neskelbtini) savivaldybės aikštelę, šaukė, kad L. K. yra vagis;

1.22. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., jis atvažiuodavo į kiemą su automobiliu ir stebėdavo aplinką bei jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini);

1.23. 2021 m. rugpjūčio 11 apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) stebėjo iš bažnyčios išėjusią L. K., privažiavo prie jos einančios link (duomenys neskelbtini) aikštės ir, sėdėdamas savo automobilyje, grasino sakydamas, kad ,,greitu metu tu pakilsi į orą“, vėliau tą patį vakarą A. J. buvo atvažiavęs prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame L. K., laiko savo automobilį,;

1.24. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) mieste, apie 20 val. 20 min. jis važiuodamas automobiliu ,,Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskui bei greta L. K., stebėjo bei persekiojo ją einančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) g. ir apie 20 val. 45 min. išsakė grasinimus „ilgai tu jau nesidžiaugsi, greitu metu pamatysi kas tau bus“;

1.25. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 22 d. nuo 8 val. (duomenys neskelbtini) m., sėdėdamas automobilyje netoli L. K. gyvenamosios vietos, stebėjo aplinką ir apie 17 val. 30 min. pastebėjęs ją išvažiuojančią, persekiojo automobiliu važiuodamas jai iš paskos (duomenys neskelbtini) g., toliau (duomenys neskelbtini) g. ir važiavo link (duomenys neskelbtini) miesto, iki kol B. J. pradėjo jį fotografuoti, tuomet pasuko ir nuvažiavo;

1.26. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 26 apie 11 val. jis (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) aikštėje pastebėjęs L. K. automobilį, jį stebėjo ir L. K. su B. J. pradėjus važiuoti, jas persekiojo, važiuodamas paskui L. K. vairuojamą automobilį, nuo (duomenys neskelbtini) a. iki (duomenys neskelbtini) miestelio;

1.27. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 29 apie 9 val. jis automobiliu persekiojo L. K., važiuodamas paskui jos automobilį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. esančios degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“, jis pravažiavo ir tik jai užsipylus kuro ir išvažiavus iš degalinės, vėl persekiojo, važiuodamas paskui jos automobilį į (duomenys neskelbtini); apie 18 val. pasistatęs automobilį (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) centro, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjo L. K. gyvenamąjį namą ir jai išvykstant iš namų B. J. vairuojamu automobiliu sekė iki Dainavos g. esančios bažnyčios, kur stebėjo aplinką ir apie 18 val. 50 min. L. K. išėjus iš bažnyčios, ją sekė, važiuodamas jos ėjimo greičiu iki namų;

1.28. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 6 val. jis automobiliu persekiojo L. K., važiuodamas paskui jos automobilį nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) miestelio;

1.29. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 12 val. jis automobiliu persekiojo L. K., važiuodamas paskui jos vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) g., toliau iki (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

1.30. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 9 val. jis automobiliu persekiojo L. K., važiuodamas paskui jos vairuojamą automobilį nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini), esančios degalinės ,,Emsi“;

1.31. tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) g. prie esančių garažų, kuriame L. K. laiko ir savo automobilį, pravažiuodamas stebėjo L. K. bei savo automobiliu užstatė jai kelią, taip apsunkindamas pravažiavimą;

1.32. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 2 d. apie 17 val. jis pravažiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), pro autobusų stotį ir pastebėjęs L. K. sėdinčią automobilyje grįžo bei sustojęs autobusų stoties aikštelėje stebėjo L. K., o jai automobiliu išvažiavus iš aikštelės ją sekė iki garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

2. Be to A. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 2 d. apie 17.06 val. (duomenys neskelbtini) g. prie 9-uoju numeriu pažymėto namo, kilusio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė L. K. keturis smūgius į viršutinę krūtinės dalį, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos abiejose pusėse.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir A. J. išteisinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

9. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, A. J. pripažindamas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą nuteistajam pritaikė teisingai. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu, sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę ir dėl jų vertinimo nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, su kuriomis nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo.

11. BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis: žmogaus terorizavimu grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą.

12. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Be to, šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Būtina pažymėti, kad bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-269-303/2020 ir kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

14. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad jokių pagrįstų abejonių dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nuteistojo A. J. veiksmuose nekyla, jo kaltei konstatuoti byloje surinktų įrodymų pakanka. Daryti priešiną išvadą teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo.

20. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad jai iš sesers (L. K.) yra žinoma, jog jos buvęs vyras ją persekioja, paskambinusi sakydavo, kad ją seka, kad nuteistojo automobilis kieme, važiuojant su nukentėjusiąja matė, kad jas seka nuteistasis. Sekimas iš paskos buvo ne vienkartinis atvejis. Taip pat sesuo sakė, kad nuteistasis jai kažką šaukdavo (7 t., b. l. 2). Liudytojai V. K. ir V. V. taip pat patvirtino, kad yra tekę matyti nuteistąjį kelis kartus važiuojant, apsisukant, barantis su nukentėjusiąja ir jos dukra, A. J. prie garažų užstatė nukentėjusiosios automobilį, kažką kalbėjo atsidaręs automobilio dureles (7 t., b. l. 9). Iš liudytojos V. V. parodymų matyti, kad yra buvęs atvejis parduotuvėje „Aibė“, kai iš parduotuvės išeinant L. K., A. J., laukdamas tarp durų, lyg bandė nukentėjusiąją užkabinti, buvo piktas žvilgsnis, įspūdis liko nemalonus. Nukentėjusiajai išėjus iš parduotuvės, nuteistasis išėjo jai iš paskos. Taip pat patvirtino, kad kontaktas buvo grubus, A. J. nukentėjusiąją užkabino pečiu, ar pastūmė, dar kažką nukentėjusiajai pasakė (7 t., b. l. 8; 3 t., b. l. 21, 22).

21. Pirmiau aptarti liudytojų parodymai, lyginant juos tiek atskirai (duotus skirtingu proceso metu), tiek tarpusavyje, taip pat su nukentėjusiosios L. K. parodymais, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis A. J. ilgą laiką, sistemingai persekiojo nukentėjusiąją (važiuodamas iš paskos jos vairuojamo automobilio, sekdamas automobiliu ją einančią, laukdamas įvairiose vietose, stebėdamas jos namus), viešose vietose, girdint kitiems asmenims, vadindavo ją įžeidžiančiai ir užgauliai, kaltindavo vagyste, grasindavo atimti jai gyvybę. Nekyla abejonių, kad dėl tokio nuteistojo elgesio nukentėjusioji jautė nerimą, baimę, psichologinį diskomfortą bei įtampą, buvo priversta keisti įprastą gyvenimo būdą, jautėsi nesaugiai. Tokia išvadą leidžia daryti ne tik nuteistojo veiksmų pobūdis, jų trukmė bei nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir pirmiau aptarti liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ne kartą guodėsi, kad nuteistais ją persekioja, jai grasina, persekiojimo atvejus matė, grasinimus, įžeidinėjimus girdėjo ir dalis liudytojų, nukentėjusiosios patiriama baimė, nerimas, stresas matėsi ir išoriškai (liudytojų parodymais, nukentėjusioji, pamačiusi nuteistąjį, išrausdavo, patirdavo stresą, akyse matydavosi baimė). Taigi, nors nuteistasis neigė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, jo pirmiau aprašytas elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas, kaip sistemingas nukentėjusiosios bauginimas naudojant psichinę prievartą. Kaip nurodyta pirmiau aptartoje kasacinėje praktikoje, žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, be kita ko, gali reikštis besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu. Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje ištirtais, pirmosios instancijos teismo įvertintais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais.

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija liudytojų parodymų objektyvumą ir patikimumą nurodydamas, kad B. J. nukentėjusioji padarė poveikį, V. B. plūdimo negirdėjo ir persekiojimo nematė, Ž. S. ir R. K. paliudijo taip, kaip prašė nukentėjusioji, G. P. psichika sutrikusi, Š. P. parodymai absurdiški, V. K. sena ir negalėjo girdėti aplinkybių, apie kurias liudijo, V. V. tik patvirtino pagarsintus parodymus, V. V. pagarsintų parodymų nepatvirtino. Tačiau šie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs, pagrįsti tik prielaidomis bei subjektyvia nuteistojo nuomone, jų jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina.

23. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme parodymus davė apie tas aplinkybes, kurias atsiminė, esminiai prieštaravimai jų parodymuose ar prieštaravimai kitiems bylos įrodymams nenustatyti. Kaip matyti iš teisiamųjų posėdžių protokolų, liudytojams nurodžius, kad tiksliai aplinkybių neatsimena ar kai kurias aplinkybes nurodžius netiksliai, jų parodymų patikrinimui pirmosios instancijos teismas perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje dalyvaujant ir kaltinamajam, galimybė užduoti liudytojams klausimus nebuvo suvaržyta. Perskaičius parodymus, nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, ir, priešingai nuteistojo teiginiui, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visi liudytojai, tarp jų ir liudytoja V. V., patvirtino. Palyginus liudytojų skirtingu proceso metu duotus parodymus tarpusavyje, taip pat su kitais bylos įrodymais, esminiai prieštaravimai, neatitikimai juose nebuvo nustatyti. Liudytojų parodymų prieštaringumo, nenuoseklumo apeliaciniame skunde nenurodo ir nuteistasis, o jo pateikiamas liudytojų parodymų patikimumo vertinimas, kaip nurodyta pirmiau, yra deklaratyvus ir jokiais objektyviais duomenimis bei teisiniais argumentais nepagrįstas. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti liudytojų parodymų neatitikimo įrodymams keliamų reikalavimų ir abejoti jų patikimumu bei objektyvumu.

24. Vertinamų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad nuteistajam inkriminuota, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, nusikalstama veika šiuo atveju pasireiškė ne keliais pavieniais veiksmais, o ilgą laiką (daugiau nei metus) trukusia sisteminga veika, susidedančia iš laiko atžvilgiu vienas nuo kito labai nenutolusių veikos epizodų, pasireiškusių iš esmės to paties pobūdžio nuteistojo veiksmais – nukentėjusiosios sekimu jai einant pėsčiomis ir važiuojant automobiliu, be kita ko, trukdant važiuoti ir keliant grėsmę eismo saugumui, įžeidinėjimais, kaltinimais vagyste, necenzūrinių žodžių vartojimu girdint kitiems asmenims, grasinimais, išreiškiamais tokiais žodžiais, kaip „tu ilgai ant šitos žemės nebūsi“, „aš su tavimi vis tiek susidorosiu“, „vis tik tu eisi po žeme“ ir pan., nukentėjusiosios laukimu prie namų, jos gyvenamosios vietos, kitų buvimo vietų (bažnyčia, parduotuvė) stebėjimu. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos, kurių apžiūra užfiksuota apžiūrų protokoluose ir iš kurių matyti, kad nuteistojo automobilis buvo fiksuojamas tiek nukentėjusiajai važiuojant, tiek jai einant, tiek stovintis prie nukentėjusiosios namų aikštelėje.

25. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis, kaip nurodyta pirmiau, aiškino, kad jam nėra draudžiama važinėti gatvėmis, kad aikštelėje stovėdavo, nes ten yra daug parduotuvių, advokato kontora, automobilį pasistatydavo ten, kur rasdavo vietos, tačiau kaip pagrįsti pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo važinėjimo laikas, būdas, maršrutai, stovėjimo vietos ir laikas suponuoja pagrįstą manymą, kad tai buvo daroma ne asmeniniais tikslais, kaip teigia nuteistasis. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nors nuteistasis teigė, jog automobilį palikdavo ten, kur būdavo laisva vieta, iš 2021 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo, 2021 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad aikštelėje (duomenys neskelbtini) (prie nukentėjusiosios namų), nuteistojo automobilis stovi viduryje aikštelės, važiuojamojoje dalyje, nors yra laisvų stovėjimo vietų (2 t., b. l. 1–8, 11–34). Nors skunde teigiama, kad nuotraukos buvo padarytos neteisėtai, visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš jose užfiksuotų vaizdų, nuotraukos visais atvejais buvo daromos viešose vietose. Be to, nuotraukas nukentėjusioji pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jų paėmimas ir apžiūra buvo įforminti laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, nuotraukų redagavimo faktai nenustatyti, pats nuteistasis taip pat neteigė, kad jo automobilis ir jis pats nebuvo tose vietose, kurios fiksuotos nuotraukose. Nuotraukas pirmosios instancijos teismas vertino ne atsietai, o kartu su kitais bylos įrodymais. Taigi, nors nuteistasis savo kaltę neigė tvirtindamas, kad nukentėjusiosios nepersekiojo, jos sistemingai nebaugino, negrasino, jo parodymai yra patikimai paneigti bylos įrodymais, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, ištirti ir įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir dėl kurių patikimumo pagrįstų abejonių nekyla.

26. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad kaip minėta, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimus, bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan., t. y. apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šiuo atveju nuteistojo veiksmų sistemiškumas, ilga trukmė, be kita ko – ir fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistais suvokė savo veikos pavojingumą, sąmoningai atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus suprasdamas, kad tokie veiksmais nukentėjusiajai kelia įtampą, nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, veikia ją psichologiškai ir tokių savo elgesio pasekmių norėjo. Taigi neabejotina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

27. Konstatuojama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė A. J. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai įrodo, kad A. J. laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. sistemingai baugino nukentėjusiąją L. K. naudodamas psichinę prievartą, kuri pasireiškė ilgą laiką trukusiu sistemingu nukentėjusiosios sekimu, laukimu stebint jos gyvenamąją vietą ir kitas buvimo vietas, grasinimais, nukentėjusiosios vadinimu vagimi bei necenzūriniais žodžiais.

28. Nuteistojo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir liko šio teismo neištirti ir neįvertinti, nėra nurodyti. Skundas iš esmės yra paremtas nuteistojo subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę situaciją vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl visų nusikalstamos veikos sudėties požymių A. J. veikoje nuosprendyje yra motyvuotai pasisakyta, teismui argumentuotai nurodžius, kuriais įrodymais grindžia išvadas dėl A. J. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Taigi nenustačius esminių įrodymų vertinimo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo A. J. išteisinti nėra pagrindo.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jis nieko nepadarė, teismas be pagrindo priteisė 1 000 Eur, kad Ligonių kasai turėtų sumokėti L. K., nes ji kreipėsi be jokio reikalo, niekas nepatvirtino jos nusiskundimų, ji galėjo tyčia paspausti, kad paraustų krūtinė. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

30. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitais smurtaudamas sukėlė žmogų fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine (smurtaudamas asmuo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėjo) arba netiesiogine (nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti) tyčia.

31. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 17.06 val. kilusio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė L. K. keturis smūgius į viršutinę krūtinės dalį, tokiais veiksmais padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos abiejose pusėse. Nors nuteistasis savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, teigė, kad nusikaltimo nepadarė, jokių smūgių nesudavė, jo versiją paneigia nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys, specialisto išvada.

32. Nukentėjusioji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. nuvežė dukrą į autobusų stotį, prie garažų pamatė atvažiuojantį nuteistąjį, šis paspaudė greičio pedalą, ji atsitraukė, ėjo arčiau medžių, nuteistasis jos laukė, iššoko iš automobilio, pradėjo smūgiuoti, atėmė telefoną, tada ji papurškė dujų, nuteistasis atsitraukė, metė telefoną į asfaltą ir nuvažiavo. Iškvietė policiją, kartu su pareigūnais nuvažiavo į ligoninę, jai buvo nustatyti sumušimai ir liepta kreiptis į medicinos ekspertus. Medicinos eksperto išrašą pristatė policijai. Buvo nustatyti sumušimai, mėlynės (6 t., b. l. 158). Šias nukentėjusiosios nurodytas smurto prieš ją panaudojimo aplinkybes patvirtina liudytojo A. G. parodymai, kad 2021 m. lapkričio 2 d. gavo pranešimą, kad sumušta moteris, pasitiko L. K. (J.), ji dėl susijaudinimo greitai kalbėjo, sakė, kad sumušė buvęs vyras, smūgiavo kelis kartus į krūtinės sritį, norėjo ją pervažiuoti automobiliu, nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę (7 t., b. l. 3). Taip pat pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji parodo įvykio vietą, paaiškina, kad buvęs vyras atidarė automobilio dureles, iššoko iš jo, sudavė kumščiu kokius keturis kartus, atėmė telefoną, ji papurškė dujų, jos telefoną vyras numetė ant kelio, fizinį skausmą jaučia ir šiuo metu (5 t., b. l. 78–89). Apie buvusio vyro prie garažo panaudotą fizinį smurtą, smūgius į krūtinę, dujų papurškimą bei atimtą telefoną nukentėjusioji nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui (5 t., b. l. 61–66), taip pat liudytojai B. J., kuri patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 2 d., jai paskambino mama, sakė, kad A. J. ją sumušė, atėmė jos telefoną, tada ji (mama) papurškė dujų (6 t. b. l. 176). Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos abiejose pusėse) objektyviai nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 610/2021 (06) ir 2021 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje Nr. pG 647/2021 (06) (5 t., b. l. 117, 125), poodinės kraujosruvos kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, taip pat ir smūgiavimo būdu. Atskirai pažymėtina, kad minėtose specialisto išvadose nukentėjusiajai buvo konstatuotas ir šonkaulių lūžimas, tačiau ši aplinkybė nuteistajam pareikštame kaltinime nebuvo inkriminuota.

33. Pirmiau aptarti įrodymai, įvertinus juos atskirai ir visumos aspektu, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl A. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose prieštaravimai nenustatyti, šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, nukentėjusioji savo duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat pateikė nuotraukas, kuriose vertinamo įvykio metu fiksuotas žalios spalvos nuteistojo A. J. automobilis, automobilio žibintai įjungti, matyti pravertos automobilio durelės, nuotraukų laikas nuo 17 val. 10 min. 52 sek. iki 17 val. 11 min. 46 sek. (5 t., b. l. 69–78). Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, garso pokalbio laikas yra 2021 m. lapkričio 2 d. 17:12:28 (5 t., b. l. 65, 66). Taigi, nukentėjusioji iš karto po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto kreipėsi pagalbos, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad ją sumušė buvęs vyras, šias aplinkybes patvirtino ir apklausiama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jai padaryti sužalojimai nustatyti objektyviai atlikus nukentėjusiosios kūno apžiūrą bei įvertinus medicininius dokumentus. Nuteistasis nors ir nesutikdamas su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius vertinamą nusikaltimą, jokių šią teismo išvadą paneigiančių argumentų skunde nenurodo, o skundo teiginys, kad nukentėjusioji galėjo pati paspausti, kad krūtinė paraustų, yra deklaratyvus, nelogiškas ir paneigtas pirmiau aptartų įrodymų visuma.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl nuteistojo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taip pat nepažeidė, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir baudžiamąjį įstatymą nuteistajam taikė teisingai.

35. Pagrįstai pripažinus A. J. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, skiriant nuteistajam bausmę įstatymų nuostatos taip pat nepažeistos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad spręsdamas klausimą dėl nuteistajam už atskiras veikas skirtinų bausmių, teismas įvertino nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (nuteistasis padarė du tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas, nusikalto atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, nedirba), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimus padarė recidyvistas) ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, nors ir paskyręs griežčiausios rūšies laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą teismas atidėjo, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimą, kurie, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, individualizuoti tinkamai (nuteistasis įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 m atstumu).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taip pat teisingai išsprendė klausimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl daugiau kaip dvejus metus trukusio nuteistojo bauginimo, žeminimo, įžeidinėjimų, persekiojimo, dėl kurių ji patyrė pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, baime, sutriko jos socialinis gyvenimas (3 t., b. l. 115, 116). Civilinį ieškinį taip pat pareiškė Ligonių kasa, prašydama priteisti 40,02 Eur dėl nukentėjusiosios L. K. gydymo (5 t., b. l. 131, 132).

37. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas (5 t., b. l. 133, 134), medicinos paslaugos nukentėjusiajai buvo teikiamos būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino ir jo atlyginimą iš nuteistojo priteisė pagrįstai. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas įvertino nukentėjusiosios patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kasacinę praktiką bylose dėl BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos ir pagrįstai nusprendė, kad jokių abejonių dėl neturtinės žalos fakto šiuo atveju nekyla. Tačiau įvertinęs ir nuteistojo turtinę padėtį bei siekdamas užtikrinti teisingą nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir prašomą priteisi sumą sumažino iki 1 000 Eur. Taigi konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ar neatsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl to neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, nėra pagrindo.

38. Apibendrinant konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos byloje surinktais ir laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų įvertintais įrodymais. Nenustačius įrodymų vertinimo ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, ar kitų esminių proceso pažeidimų, nuosprendį naikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

39. Skunde taip pat keliamas teismo nešališkumo klausimas tvirtinant, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo nusistačiusi prieš apeliantą, leido nedalyvauti posėdžiuose nukentėjusiajai, kad jai nebūtų užduoti nepalankūs klausimai. Teisėjų kolegija šiuos skundo teiginius taip pat atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis (faktais). Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių, taip pat ir teisėjo, nešališkumu. Nuteistasis nei vieno iš BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų nenurodė, taip pat nenurodė jokių objektyviais faktais pagrįstų aplinkybių, kurios keltų pagrįstą abejonę dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo. Be kita ko, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistajam abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo nekilo, nušalinimo jis nereiškė (6 t., b. l. 155), taip pat neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas neatvykus į teisiamąjį posėdį nukentėjusiajai, kuri buvo apklausta ankstesnio posėdžio metu ir kuriai nuteistasis galėjo užduoti klausimus (6 t., b. l. 175). Nesant nei vieno iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų pagrindų, vien tai, kad teismas įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiosios parodymus, vertino ne taip, kaip juos vertina nuteistasis, ar, kad visiems proceso dalyviams neprieštaraujant, nutarė bylos nagrinėjimą tęsti neatvykus nukentėjusiajai, nėra pagrindas konstatuoti teismą buvus šališku.

40. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. J., kurias sudaro 289,68 Eur (7 t., b. l. 82). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

41. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis A. J. apie galimybę išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje (7 t., b. l. 95). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. J. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, šioje byloje iš jo priteistos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. J. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 286,67 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 67 ct), neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.