Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2399-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
1-2399-992/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33990-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
E. L.
Nukentėjusysis
N. L.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
  • 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1045-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33990-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 4.6.2.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorams Viktorijai Baradinskaitei, Marijui Normantui,kaltinamajam E. L.,nukentėjusiajai N. L.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 20 MGL (2600 Lt (753 eurų)) dydžio baudos bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; 2016 m. gruodžio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro; baudos nesumokėjęs (baudos bausmė neatlikta), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos - sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. L. 2018 m. liepos 17 d., apie 4.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.29 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, griebė savo motiną N. L. už plaukų, du kartus galva sudavė jai į pakaušio sritį, vieną kartą sudavė smūgį į šoną ir smūgį į kairę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini), parėjo namo išgėręs pavartojęs alkoholio, susipyko su motina N. L., jai smūgiavo, tempė už plaukų. Gailisi dėl tokio savo elgesio, motinos atsiprašė, su ja susitaikė, pasižada, kad daugiau toks elgesys nepasikartos.

Kadangi kaltinamasis E. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. L. parodė, kad 2018 m. liepos 17 d., apie 4.40 val., kitame kambaryje išgirdo sūnaus E. L. keliamą triukšmą. Atėjusi sūnaus raminti pamatė, kad šis stumdo močiutę L. S. Pabandė sūnų patraukti, šis puolė ją: griebė ją už plaukų, du kartus galva sudavė jai į pakaušį, spyrė smūgį į kairįjį šoną ir smūgį į kairiąją koją. Tokiais savo veiksmais E. L. sukėlė jai fizinį skausmą, todėl pabėgusi į savo kambarį užsirakino. Sūnus daužė duris. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, medikai, kurie išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jai buvo diagnozuotas kojos sumušimas (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute, kartu gyvena N. L. ir anūkas E. L. E. L. išgėręs alkoholio labai pasikeičia, tampa agresyvus. 2018 m. liepos 17 d. anūkas grįžo į namus neblaivus, ji jau miegojo, anūkas atidarė šaldytuvą, ji jam pasiūlė atsisėsti prie stalo ir palaukti, kol pati paruoš valgyti, tačiau šis pareiškė, kad valgyti pasidarys pats, griebė ją už dešinės rankos ir pastūmė, pradėjo maisto produktus mėtyti po kambarį. Netrukus į virtuvę atėjo jos dukra N. L., pradėjo jį raminti, pasiūlė pagaminti valgyti. Anūkas liepė jai pasitraukti ir išeiti iš virtuvės, sudavė vieną smūgį į galvą, dukra pradėjo garsiai rėkti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, dukrai buvo iškviesti medikai (b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. Patruliuojant 2018 m. liepos 17 d., apie 5.15 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta grumtynės, klykia vaikas ir moteris. Atvykę nurodytu adresu, laiptinėje išgirdo moters klyksmą. Užlipę į namo penktąjį aukštą, laiptinėje pastebėjo neblaivų asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, E. L. Minėtas asmuo jiems nieko paaiškinti negalėjo. Bute buvo N. L. ir L. S., moterys buvo išsigandusios, susijaudinusios. N. L. paaiškino, kad E. L. yra jos sūnus. Grįžęs naktį neblaivus sūnus pradėjo žodinį konfliktą, kurio metu pradėjo tampyti ją už plaukų, galva smūgiavo jai į galvą. N. L. buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri išvežė ją į Lazdynų ligoninę. L. S. paaiškino, kad E. L. yra jos anūkas, kuris konflikto metu stumdė ją į šalis, dėl ko ji išsigando. E. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 20-21).

Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos pareigūno R. R. 2018 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. liepos 17 d., 5.16 val., paskambinusi Bendruoju pagalbos centro telefonu J. K. pranešė, jog N. L. sūnus tampė ją (N. L.) už plaukų į šonus, daužė iš galvos į galvą, spyrė į kairį šoną ir į koją (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog N. L. nurodė, kad jos sūnus E. L. 2018 m. liepos 17 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , griebęs už plaukų, du kartus sudavė galva į pakaušį, spyrė į kairįjį šoną ir smūgį į karę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 6-8).

Specialisto išvadoje Nr. G3152/2018(01) konstatuota, kad N. L. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės šlaunies apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, galimai užduotyje aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. liepos 17 d., kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 27).

2018 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, išreikalauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra, nustatyta, kad Bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi moteris, prisistačiusi J. K. vardu, praneša apie triukšmą, muštynių garsą iš kaimynų buto, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32).

2018 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota gyvenamoji vieta, apžiūra (b. l. 33-34).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis E. L. savo šeimos nariui – motinai - smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis E. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji N. L. iš karto po nagrinėjamo įvykio ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad E. L. inkriminuotu laiku ir vietoje griebė jai už plaukų, du kartus galva sudavė jai į pakaušį, sudavė smūgį į šoną ir į kairę koją. E. L. smurtinių veiksmų padarymą prieš N. L. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S., kuri buvo namuose konflikto metu. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. G3152/2018(01).

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kad N. L. yra E. L. motina, jie kartu gyvena viename bute, teismas, daro išvadą, kad E. L. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sužalojimas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti padaromos tik tyčiniais veiksmais. E. L. veiksmai N. L. atveju vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, ir numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, norėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.

Nagrinėjant bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytos veikos savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – E. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, t. y. E. L. alkotesteriu Drager Nr. ARAA – 0133, 2018 m. liepos 17 d., 6.34 val., nustatytas 2.29 prom. girtumas (b. l. 65), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę E. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad E. L. teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, nevedęs, byloje nėra duomenų apie E. L. gydymą psichikos sveikatos centre.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. L. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena E. L. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, ir mano, kad E. L. skirtina bausmės trukmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. L. buvo sulaikytas nuo 2018 m. liepos 17 d., 9.36 val., iki 2018 m. liepos 17 d., 15.04 val. Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 48, 55).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme nustatant, kad bauda vykdytina atskirai.

E. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 53).

2018 m. liepos 17 d. nutarimu N. L. pripažinta nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio byloje N. L. nėra pateikusi (b.l. 14).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. vasario 11 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu dėl 35,34 eurų turtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 35,34 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Padaryta žala priteistina iš E. L. (b. l. 41).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti E. L. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:

- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir galutinę subendrintą bausmę E. L. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 20 MGL (753 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į E. L. skirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 17 d., kai viena laikinojo sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti E. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti E. L., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, E. L. paskirtą 20 MGL (753 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio pagrindu.

Kaltinamajam E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš E. L. 35,34 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė