Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019-09-21 apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, tyčia sudavė vieną kartą ranka buvusiai sugyventinei R. D.-S. į dešinę veido pusę, po to, užsimojo ir metė automobilio raktelių ir buto raktų ryšulį į dešinę veido pusę (antakį), padarydamas jai dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, dešinės akies viršutinio voko žaizdą.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas galėjo vykti 2019-09-21 14.15 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Įvyko konfliktas, kurio metu susistumdė su R. D.-S.. Jis supykęs iš jos paėmė automobilio raktus ir ėjo tolyn. Tada pamatė, kad ji atbėga, todėl metė raktus ir taip ją užkliudė. Prieš raktų metimą abu apsistumdė, gali būti, kad tuo metu sudavė jai smūgį, tiksliai neatsimena. Tuo metu buvo daug emocijų ir tikrai galėjo jai trenkti. Raktus metė į ją tyčia. Raktai buvo automobilio, kuriuo naudojasi abu, galėjo būti ir buto raktai prie jų. Tuo momentu buvo labai supykęs, atsisukęs metė raktus ir pataikė į nukentėjusiąją. Nukentėjusioji yra buvusi draugė, sugyventinė. Neveda bendro ūkio. Įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime. Nukentėjusiajai žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. D. – S. parodė, kad 2019-09-12 nutraukė santykius su savo sugyventiniu M. P.. 2019-09-21 apie 14.10 val. prie jos buto durų atėjo M. P. duris, todėl buto durų neatidarė. Jis kelias minutes beldėsi į duris, bet netrukus nuo jų nuėjo. Truputį palaukė ir kartu su sūnumi A. S. ėjo link kieme stovinčio automobilio, nes ketino važiuoti į miestą. Išėjus į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą prie jos priėjo M. P.. Ji įsodino į automobilį sūnų ir už kelių metrų nuo savo automobilio pradėjo kalbėtis su M. P.. Jiems kalbantis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu apie 14.15 val. jis vieną kartą kumščiu bei vieną kartą automobilio rakteliais sudavė jai į dešinę veido pusę. Po smūgių jai pradėjo bėgti kraujas. Jai buvo nustatytas veido sumušimas, dešinio voko žaizda. Padarytą turtinę ir moralinę žalą M. P. atlygino, pretenzijų nebeturi (b. l. 52-58).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas pėsčiųjų takas, esantis prie minėto daugiabučio namo, ant kurio matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 12-19).

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad R. D.-S. pateikė automobilio raktelius ir buto raktus, kurie apžiūrėti. 3 vnt. raktų ryšulys, kurį sudaro automobilio raktelis (pultelis), prie kurio yra prisegti du metaliniai raktai. Visi raktai sukabinti sidabrinės spalvos metaliniu pakabučiu. Ant automobilio raktelių ar raktų kraujo bei grumtynių žymių ar kitų nusikalstamą veiką identifikuojančių požymių nestebima (b. l. 20-23, 24-30).

R. D. – S. pareiškime užfiksuota, kad 2019-09-21 apie 14.15 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis M. P. žodinio konflikto metu sukėlė jai fizinį skausmą, kai vieną kartą kumščiu bei vieną kartą automobilio rakteliais sudavė jai į dešinę veido pusę. Po smūgių jai pradėjo bėgti kraujas. Dėl sukelto fizinio skausmo ji kreipėsi į VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninės“ Priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas veido sumušimas, dešinio voko žaizda (b. l. 41-42).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad R. D.-S. nustatyti sužalojimai: dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, dešinės akies viršutinio voko žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. R. D.-S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 74).

Medicininio dokumento išrašo kopijoje užfiksuota, kad 2019-09-21 15.10 val. į medicinos įstaigą atvyko R. D. – S., kuri apie 14.15 val. patyrė traumą, nes buvo sumušta buvusio draugo. Skundžiasi dešinės veido pusės skausmu (b. l. 80).

Fotonuotraukose užfiksuotas moters atvaizdas, kuriai matoma kirstinė žaizda dešinėje veido pusėje, virš akies, prie antakio, iš kurios bėga kraujas (b. l. 81-82).

Alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 2019-09-22 10.02 val. M. P. patikrinimo metu nustatytos 0,00 promilės alkoholio (b. l. 128).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp R. D.-S. ir M. P., kurios metu R. D.-S. parodė, kad M. P. išplėšė iš jos dešinės rankos jos automobilio bei buto raktus, kumščiu ar delnu vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę, po to užsimojo ranka ir metė automobilio ir buto raktų ryšulį į ją, kuriuo pataikė jai dešinę veido pusę, į antakį. Mesdamas automobilio raktelių ir buto durų ryšulį į ją, tai padarė tyčia. Tuo tarpu M. P. parodė, kad išplėšė iš R. D.-S. rankos automobilio ir buto raktelius, nes norėjo, kad ji nusiramintų. Norėdamas išvengti artėjančio konflikto, metė automobilio raktelius link jos, bet nebuvo paskaičiavęs kampo, todėl tie rakteliai pataikė jai į antakį (b. l. 115-120).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažino galėjęs suduoti ranka R. D.-S. į dešinę veido pusę bei metęs automobilio ir buto raktų ryšulį jai į dešinę veido pusę (antakį), tokiais tyčiniais veiksmais jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, šias aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas du kartus, bausmę atlikęs, teistumas jam neišnykęs (b. l. 114-116), baustas administracine tvarka (b. l. 134-143), dirbantis. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino padarytą žalą, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jie susitaikė, tą patvirtina 2019-10-02 susitaikymo protokolas. Visgi, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi nuo 2014 m. jis yra padaręs iš viso net šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai, paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė atlikta tik prieš metus (2018-09-03), taip pat per metus padaryti penki administraciniai nusižengimai. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, padarytų sužalojimų pobūdį, bei mastą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės – laisvės apribojimas, nustatant bausmės dydį, mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 121-122).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.