Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2022 m. vasario 26 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė sutuoktinei D. G. į veido sritį, taip pat ne mažiau kaip du kartus dešine ranka sudavė jai į dešinįjį šoną. Šiais savo veiksmais T. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei D. G.

Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu apklaustas kaltinamasis T. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad su žmona D. G. kartu gyvena 13 metų, vaikų neturi, gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad alkoholį vartojo nuo 2022 m. vasario 25 d., t. y. penktadienio, kartu su draugais. 2022 m. vasario 26 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su savo žmona D. G. ir bendradarbiu draugu A., jie visi trys gėrė degtinę. Nurodė, kad nieko neprisimena kas tą dieną vyko, atsimena tik tiek, kad jis ir A. iš ryto nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, grįžo pas jį į namus ir su jo žmona kartu gėrė, o tada atsimena, kad grįžo namo ir namuose žmonos nebuvo. Paskambinus žmonai ji nurodė, kad yra ligoninėje. Tuomet žmona grįžo namo, o su ja kartu ir policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į areštinę. Negali nurodyti, kur ir kada jis išėjo, nes šių aplinkybių neprisimena. Taip pat nurodė, kad jis nieko nepamena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo prieš savo žmoną panaudoti fizinį smurtą, tačiau jis jos tikrai nenorėjo sužeisti (b. p. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu apklaustas kaltinamasis T. G. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2022 m. vasario 26 d., kartu su žmona ir draugu bendradarbiu A. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir visi trys gėrė degtinę. Apie 15.00 val., kai jie visi jau buvo apsvaigę, draugas užmigo ant sofos, žmona nuėjo miegoti į miegamąjį, jis sekė paskui ją, tačiau ji jo neįsileido į lovą, dėl to tarp jų prasidėjo konfliktas. Konflikto metu jis kažkuria ranka trenkė žmonai į veidą ir paskui su dešine ranka, galimai du kartus į dešinį šoną. Po to jis prikėlė kitame kambaryje miegojusį draugą A. ir jie išėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Jam grįžus namo, namuose žmonos nerado. Žmonai grįžus, jis iš karto jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie nuėjo miegoti. Kitą dieną atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, kad pripažįsta ir labai gailisi, kad savo veiksmais sukėlė savo žmonai fizinį skausmą. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. p. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. G. nurodė, kad su sutuoktiniu T. G. kartu gyvena jau apie 10 metų ir gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 26 d., apie 11.00 val. namo sugrįžo jos sutuoktinis su savo bendradarbiu L., kadangi jie turi tokią tradiciją pabaigtus statybų darbus atšvęsti vartojant alkoholinius gėrimus. Jie visi kartu atsisėdo kambaryje prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – degtinę. Nurodė, kad ji išgėrė apie 2-3 stikliukus, o abu vyrai išgėrė žymiai daugiau ir tuo metu jokių konfliktų nebuvo. Apie 15.00 val. pasijautusi pavargusi, ji nuėjo į miegamąjį, norėjo pamiegoti. Po kurio laiko į miegamąjį kambarį atėjo stipriai neblaivus jos sutuoktinis, kuris norėjo atsigulti šalia, kadangi kambaryje, kuriame jis sėdėjo, užmigo bendradarbis. Tarp jų su sutuoktiniu yra susitarimas, kad tuomet, kai jis yra neblaivus jis miega atskirai, todėl ir šį kartą jam pasakė, kad nepriims jo į lovą ir kad eitų miegoti į kitą kambarį. Kaltinamasis ant jos supyko, nurodė, kad jam nėra kur miegoti, o ji pas save jo neleidžia. Dėl to vyras jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veido sritį, taip pat ne mažiau dviejų kartų sudavė į dešinįjį šoną ir dėl šių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Tuomet jos sutuoktinis prikėlė kitame kambaryje miegantį L. ir su juo kažkur išėjo. Jai labai skaudėjo šoną, galvojo, kad lūžo šonkauliai, dėl to ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP). Atvykusiai greitosios medicinos pagalbai ji viską paaiškino, ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o ten jai diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą. Grįžusi namo ji nuėjo miegoti, o sutuoktinis tuo metu jos laukė. Jis labai gailėjosi dėl to, ką jai padarė, labai jos atsiprašinėjo. Nurodė, kad maždaug prieš tris metus jis yra prieš ją smurtavęs ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet po to karto daugiau prieš ją nesmurtavo. Sutuoktiniui dėl tokių jo veiksmų pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, teikti civilinį ieškinį atsisako. Mano, kad vyras smurtavo dėl per didelio alkoholio kiekio. Ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai apklausta nukentėjusioji D. G. nurodė analogiškas aplinkybes (b. p. l. 11-12, 26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 26 d., 22.43 val. buvo gautas Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (toliau – RVUL) slaugytojos pranešimas, kad 2022 m. vasario 26 d., apie 20.39 val., GMP į ligoninę dėl krūtinės ląstos sumušimo pristatė ir suteikus medicininę pagalbą išleido gydytis ambulatoriškai D. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri medicinos personalui paaiškino, kad ją 2022 m. vasario 26 d., apie 15.00 val. namuose sumušė vyras (b. p. l. 3).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo dokumento nuotraukos matyti, kad nukentėjusiajai D. G. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. p. 30).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); pridėtos nuotraukos (b. p. l. 19-23).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 27 d., 12.15 val. kaltinamajam T. G. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (b. p. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog T. G. 2022 m. vasario 26 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sutuoktine D. G. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, taip pat ne mažiau kaip du kartus dešine ranka sudavė jai į dešinįjį šoną, t. y. sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei D. G. fizinį skausmą. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios D. G. parodymai, ambulatorinio apsilankymo aprašymo dokumento kopija, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis T. G. nurodė, kad įvykio dieną jis namuose kartu su sutuoktine ir bendradarbiu statybos darbų pabaigtuvių proga vartojo alkoholinius gėrimus; sutuoktinei nuėjus į kitą kambarį atsigulti, nusekė paskui ją, tačiau pastaroji jam neleido to padaryti ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą kumščiu sudavė sutuoktinei į veido sritį ir ne mažiau kaip du kartus su dešine ranka sudavė į krūtinės ląstą. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis sudavė smūgius nukentėjusiajai kumščiu į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą ir krūtinės ląstą), pripažintini tyčiniais. Nors kaltinamasis nurodė, kad tiksliai aplinkybių paaiškinti negali, o jo poelgiui įtakos turėjo neblaivumas, pastebėtina, jog BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad T. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis T. G. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. p. l. 87).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (sutuoktinę), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog šią žalą atlygino nukentėjusioji (b. p. l. 44). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors neblaivumas kaltinamajam iš karto po įvykio nebuvo nustatytas, iš jo bei nukentėjusiosios paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – T. G. yra darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba (b. p. l. 70), Užimtumo tarnyboje nėra registruotas (b. p. l. 72), (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumai išnykę), praeityje jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę D. G., tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu; b. p. l. 80-81), per pastaruosius trejus metus baustas administracine tvarka (b. p. l. 73-77), nuobaudos galiojančios, skirtų baudų nemoka (b. p. l. 79), paskutinis administracinis baustumas yra už viešoje vietoje alkoholinių gėrimų vartojimą, kaltinamasis dėl savo veiksmų atsiprašė nukentėjusiosios D. G., ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. p. l. 26), duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų T. G. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, T. G. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. G. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. G. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 27 d., 11.30 val. (b. p. l. 49) iki 2022 m. vasario 28 d., 15.59 val. (dvi dienos) (b. p. l. 57), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. p. l. 58-59) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Byloje nukentėjusioji D. G. civilinio ieškinio nepareiškė. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. kovo 9 d. pareiškė 57,59 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio atlyginimo (b. p. l. 35-38). Bylos duomenimis, kaltinamasis T. G. padarytą žalą atlygino (b. p. l. 44), todėl ši bylos dalis nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant nuteistąjį per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždraudžiant nuteistajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant nuteistąjį per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždraudžiant nuteistajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti T. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 27 d., 11.30 val. iki 2022 m. vasario 28 d., 15.59 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti T. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti T. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.