Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2021 m. vasario 11 d. atliko bausmę;

2) 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų; įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, konstatuota, jog bausmė nuosprendžio priėmimo dienai jau yra atlikta;

3) 2021 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams;

4) 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams;

2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir R. J. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams; bausmė atlikta 2023 m. gegužės 16 d.;

5) 2023 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų (bausmė neatlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2023 m. kovo 28 d., apie 18.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajam K. A. (K. A.) į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė K. A. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (2023 m. birželio 13 d. apklausa) R. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus ir suprantamas, jam išaiškintos įtariamojo teisės ir teisės dėl gynėjo. Nėra gydytas nuo priklausomybių narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui, narkotinių medžiagų nevartoja ir nėra nuo jų gydytas, alkoholį vartoja kelis kartus per savaitę, o būtent spiritinius gėrimus. Turi priklausomybę alkoholiui. Dėl šios priklausomybės niekur nėra kreipęsis ir to daryti neplanuoja. 2023 m. kovo 28 d., apie 18 val., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, buvo nurodytu adresu, o būtent (duomenys neskelbtini), nes jį pakvietė į svečius jo draugė E. Jis ir E. A. vartojo alkoholį – degtinę. Neilgai trukus namo grįžo K. A., jos sutuoktinis. K. jam pradėjo trankyti su batų raištukais, skausmo nepajuto. K. tikslas buvo jį išvyti iš namų, o jis atsisakė, kadangi jo (J.) draugė E. jį prašė pasilikti. K. trūko kantrybė, jis rėkė kažką angliškai jo atžvilgiu, todėl nieko nesuprato, tačiau iš jo kūno kalbos jis suprato, kad privalo apleisti šiuos namus. K. tame pačiame kambaryje rado peilį, paėmė jį iš peilių stovo ant virtuvės stalviršio ir bandė jam durti. Jis pabėgo į lauką ir iškvietė policiją. E. jam padėjo už durų jo asmeninius daiktus. Nenaudojo jokio smurto prieš K. E. visą laiką buvo namie, tačiau ji nieko nematė, kadangi, kiek atsimena, ji miegojo, be to buvo labai neblaivi. Daugiau nieko IT reikšmingo pasakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis (2023 m. gruodžio 20 d. apklausa) R. J. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių parodymų, nori papildyti, kad minėtas konfliktas 2023 m. kovo 28 d., apie 18 val., prasidėjo nuo to, kad grįžo jo merginos E. sutuoktinis K. pasipiktinęs, kad jo šeimos namuose sėdi kitas vyras. Jis pirmas parodė agresiją. Jam tai atrodo savaime suprantama, kad agresiją iššaukia toks veiksnys kaip meilužio radimas žmonos bute. Tą dieną, kaip ir visas kitas, ateidavo E. kvietimu. Pas E. lankėsi dažnai, praktiškai kas antrą dieną. Konfliktai tarp jo ir K. yra vykę keli. Dėl to kvietė policiją tik kartą, šiame tyrime. Jis negrasino K., nesakė jokių necenzūrinių žodžių išskyrus ,,Nigeris“. K. supykęs, kad neįmanoma jo išvaryti, paėmė peilį iš peilių laikiklio virtuvėje ant stalo ir juo užsimodamas išvarė pro duris. Tuomet jis išėjo. Iškvietė policiją. Po šio įvykio niekada nebendravo su E. ir K. A. Daugiau nebuvo naujų konfliktų.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis (2024 m. sausio 25 d. apklausa) R. J. parodė, kad prisipažįsta iš dalies, pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku, o būtent 2023 m. kovo 28 d. 18.00 val. buvo pranešime apie įtarimą nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), konfliktas tarp jo ir K. A. (vadina jį K.) prasidėjo nuo to, kad K. grįžęs namo į E. A. ir jo bendrus namus minėtu adresu, pasipiktino, kad jo šeimos namuose sėdi kitas vyras. Jis pirmas parodė agresiją. Jam tai atrodo savaime suprantama, kad agresiją iššaukia toks veiksnys kaip meilužio radimas žmonos bute. Tą dieną, kaip ir visas kitas, ateidavo E. kvietimu. Įvyko žodinis konfliktas, K. siekiant jį išvaryti iš namų. Jis negrasino K., nesakė jokių necenzūrinių žodžių išskyrus ,,Nigeris“ ir „<necenzūrinis žodis> į galvą“. K. A. supyko, kad neįmanoma jo išvaryti (neišėjo, nes išgėrusi E. jo (J.) labai prašė likti), toliau vystėsi žodinis konfliktas, kurio metu jis K. sudavė 2 smūgius dešine ranka plaštaka/riešu į veidą, tada K. paėmė peilį ir užsimodamas bandė jį išvaryti iš namų. Jis pats peilio net nelietė. Jis iškvietė policiją. Po šio įvykio niekada nebendravo su E. ir K. A. Daugiau nebuvo naujų konfliktų. Gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis (2024 m. sausio 26 d. apklausa) R. J. parodė, kad prisipažįsta visiškai. Pasilieka prie ankstesnių parodymų. Prisipažįsta visiškai, jis sukėlė K. A. fizinį smurtą. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be R. J. pripažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11125-23 2023 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas skambina numeriu 112 ir praneša, kad yra pas merginą, atėjo jos vyras, pradėjo su peiliu šokinėti ant pranešėjo ir ant merginos. Nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad jis yra merginos vaikinas, o grįžęs merginos vyras liepė išeiti. Pranešėjas nori paimti daiktus, bet vyras neatiduoda. Jis išėjo iš merginos namų, bet jo daiktai liko. Namuose yra du mažamečiai vaikai. Draugės vyras yra blaivus, negeria. Greitosios nereikia. Pokalbio gale pranešėjas prisistato R. J.

Iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11125-23 2023 m. kovo 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), daugiabučio pastate, butas pirmame aukšte, šarvuotos durys, įėjus į butą dešinėje miegamasis, kitas dešinėje esantis kambarys – vonios kambarys, trečias dešinėje esantis kambarys – miegamasis. Tiesiai, įėjus į butą, matoma svetainė, sujungta su virtuve, svetainės dešinėje yra balkonas. Bendra tvarka bute nepažeista, kraujo dėmių nesimato, vaizdo kamerų bute nėra.

Iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11125-23 duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 29 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamojo K. A. veiksmų galimai nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu, vertinant tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15189-23 metu, 2024 m. sausio 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. J. atžvilgiu nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nesant nusikalstamos veikos požymių visumos.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo galutiniame ikiteisminio tyrimo etape savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 28 d. apie 18.00 val. lankėsi pas savo merginą E. A. jos ir jos vyro bute, adresu (duomenys neskelbtini), su E. vartojo alkoholį. Namo grįžęs E. sutuoktinis pradėjo jį varyti iš savo namų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pavadino E. vyrą nigeriu ir pasakė, kad duos (pavartotas necenzūrinis žodis) į galvą. Šio konflikto metu du kartus sudavė dešinės rankos plaštaka K. į veidą, po ko šis paėmė peilį ir užsimodamas išvarė jį iš savo namų. R. J. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo K. A. duoti parodymai apie tai, kad K. A. grįžus į nuomojamą butą namo, namuose jis rado kaltinamąjį ir E., dėl ko supykęs ėmė varyti R. J. iš savo namų, tarp vyrų kilo konfliktas, kurio metu, pasak abiejų konflikto dalyvių, buvo grasinama vienas kitam peiliu (abu vyrai grasinimu peiliu kaltino vienas kitą, abu neigė patys tai darę), kol galiausiai iš buto išvarytas R. J. iškvietė policiją. K. A. savo parodymuose labiausiai akcentavo grasinimą jam peiliu, dėl jo sumušimo tik nurodė, kad policija turi jo sužalojimų nuotraukas. Tuo metu konfliktą stebėjusi liudytoja E. A. nurodė, kad šio konflikto metu jos vyrui kaltinamasis du kartus kumščiu smogė į veidą. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais parodymais, nes pats kaltinamasis neneigia du kartus sudavęs nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis pateikė įvykio dienos veido nuotraukas su nubrozdinimais veide, nosies srityje, teigdamas, kad jį konflikto metu sužalojo R. J. Visi šie duomenys sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, o jų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku R. J. sudavė du smūgius nukentėjusiajam K. A. (K. A.) į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. R. J. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas tik šalina iš kaltinimo frazę „ne mažiau kaip“, nes E. A. paliudijo tik apie du kaltinamojo smūgius vyrui, nei vienas iš konflikto dalyvių nenurodė, kad jų būta daugiau.

R. J. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis prokurorės sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat neskundė. Byloje ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos nepareikšta. Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkin tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naują tyčinį nusikaltimą jis padarė tebeturėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas R. J. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. J. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus už smurtinio pobūdžio veikas (BK 140 straipsnio 1, 2 dalys, 284 straipsnis), per pastaruosius vienerius metus mažiausiai 20 kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto bei smulkias vagystes, apie jam paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas minėtose įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nors bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs, atliktos praeityje bausmės reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, baustas administracine tvarka, bedarbis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. J. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.