- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- S2-20603-358/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11355-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,
nedalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau – pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje R. S. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens R. S. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. spalio 16 d., 9.40 val.
Prašyme nurodyta, kad pacientui R. S. nuo 1991 m. yra diagnozuota psichikos liga – Organinis kliedesinis (panašus į šizofrenija) sutrikimas, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, paūmėjimų metu vyrauja paranoidinė – haliucinacinė simptomatika bei jos pasėkoje sutrikęs elgesys, sutrikusi socialinė adaptacija, nustatytas 20% DL, 2004 m. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. Pacientas reguliariai gydomas psichiatrų ambulatoriškai. Šį kartą stacionarizuotas dėl psichozinės simptomatikos pagal SMP indikacijas p. 12.2 (kat.3), paciento psichikos būsena išlieka nestabili, dominuoja psichozinė simptomatika, kurios įtakoje paciento elgesys gali būti neprognozuojamas. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu laikinąją globėja paskirta K. B.. Prašo išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens R. S. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. spalio 16 d. 9 val. 40 min.
Hospitalizuotino asmens R. S. atstovė advokatė teismo posėdžio metu neprieštaravo prašymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.
Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.
Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Teismo sprendimu R. S. 2004 m., buvo pripažintas neveiksniu, o 2023 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu laikinąją globėja paskirta K. B..
Iš pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje R. S. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje, medicininių dokumentų matyti, kad R. S. yra sąmoningas, teisingai orientuotas laike, vietoje ir savyje. Įsitempęs, itin nerimastingas, baimingai dairosi į šalis, sunkiai nusėdi vietoje. Paklaustas, atsako keliais žodžiais, nepasitikintis, įtarus. Pasisako, kad galvoje girdi vyriškus balsus, kurie „vis kalba ir kalba, ištisai grasina“ – sako „paimsim tave, nuvešim“, „nubausim tave“.
2023 m. spalio 17 d. Konsiliumas padarė išvadą, kadangi paciento būklė išlieka nestabili, dominuoja psichozinė simptomatika, kurios įtakoje paciento elgesys gali būti neprognozuojamas, pacientas yra nepakankamai kritiškas savo būklės atžvilgiu, neveiksnus, tačiau gydytis sutinka, todėl nutarta teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnaus paciento hospitalizaciją ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo hospitalizavimo pradžios.
Išvardintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog R. S. savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl R. S. hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl R. S. hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje vieno mėnesio laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Pratęsti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) hospitalizavimo ir gydymo terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios – nuo 2023 m. spalio 16 d., 9.40 val.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.