Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5433-837/2020 dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotiems asmenims A. B., D. J. (išieškotojo A. J. teisių perėmėja),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. gegužės 11 d. antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) V. Ž. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. balandžio 27 d. antstolio Patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir vykdomąją bylą nutraukti suėjus įstatymų numatytam išieškojimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2. Nurodė, kad antstolis patvarkymu pareikalavo skolininko darbdavio kiekvieną mėnesį iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio išskaityti dalį piniginių lėšų ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Toks antstolio veiksmas yra nepagrįstas, kadangi yra suėjęs senaties terminas vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 5 metai).

3. Pabrėžė, jog vykdomasis dokumentas antstoliams buvo pateiktas vykdyti 1996 metais, o iš žymų ant vykdomojo dokumento matyti, jog buvo priimti asmens neradimo aktai, turto neradimo aktai ir pan., tačiau vykdomasis raštas nebuvo grąžintas išieškotojui ir vykdomoji byla nebuvo nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (išieškojimui pasibaigė išieškojimo senaties terminas).

4. Antstolis A. B. 2020 m. gegužės 15 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą ir jį perdavė pirmosios instancijos teismui.

5. Antstolis nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla, užvesta pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1285,47 Eur (4438,46 Lt) žalos išieškojimo iš V. Ž. išieškotojo A. J. naudai. Nustačius, jog skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš V. Ž. darbo užmokesčio.

6. Pažymėjo, jog 2002 m. rugsėjo 23 d. teismo antstolių kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, kuri vėliau (2003 m. sausio 1 d.), kontorą likvidavus, buvo perduota tolimesniam vykdymui antstoliui A. B.. Prieš šios vykdomosios bylos užvedimą, pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvestų ir kitų vykdomųjų bylų, tačiau tuo metu galiojęs senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, numatytas CPK 606 straipsnio 2 dalyje, pasibaigęs nebuvo. Be to, CPK 629 straipsnyje nurodyti konkretūs atvejai, kuriems esant vykdomoji byla nutraukiama, tačiau šiuo atveju jokie pagrindai vykdomąją bylą nutraukti nėra nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas sprendė, kad vykdomasis raštas buvo išduotas 1996 m. gegužės 20 d., todėl terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo praleistas, nes antstolio A. B. paaiškinimais vykdomoji byla, užvesta vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, jo žinioje yra nuo 2003 metų sausio 1 d. Taigi nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymo senaties terminas yra suėjęs.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nei CK, nei CPK nenumato specialių išieškojimo (ne vykdomojo rašto pateikimo) senaties terminų dėl prievolių, kilusių iš civilinių teisinių santykių, išieškojimo vykdymo procese, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalyje, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato įstatyminio pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti nutrauktas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, nėra teisiškai pagrįstas. Be to, įvertinus vykdomosios bylos eigą, joje atliktus veiksmus bei esančius duomenis, jokie kiti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, numatyti CPK 629 straipsnyje, nenustatyti.

10. Dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad priėmus 2003 m. gruodžio 17 d. aktą apie turto, asmens neradimą, vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžintas skolininkui ir vykdomoji byla buvo vykdoma toliau. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

11. Papildomai teismas pažymėjo, jog patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka CPK 736 straipsnyje numatytus išskaitų dydžius, todėl pagrindo jo panaikinimui nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Skolininkas V. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12.1. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, kadangi vykdomasis raštas nebuvo grąžintas išieškotojui ir kartu nebuvo nutraukta vykdomoji byla, nors tai turėjo būti padaryta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

12.2. Papildomai pažymima, kad pateikiami nauji įrodymai rodo, jog išieškotojas dar (duomenys neskelbtini) metais buvo miręs, todėl išieškojimo procesas privalėjo būti nutrauktas, kadangi iki 2020-06-16 nebuvo jokio asmens, kuris reikštų pretenzijas į skolininką. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl yra pagrindas civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties vykdymo terminui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pareiškėjas, tiek pareikštu skundu dėl antstolio veiksmų, tiek atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su vykdymo proceso veiksmų atlikimu jo atžvilgiu ir vertina, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta dėl suėjusio vykdymo senaties termino. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose skolininkas iš esmės nurodo analogiškus argumentus bei aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išdėstė bei aptarė faktinę situaciją bei aktualias teisės aktų nuostatas, pasisako tik dėl esminių aplinkybių ir papildomai skundžiamoje nutartyje išdėstytų duomenų bei padarytų išvadų nekartoja.

15. Vertinant skolininko apelianto V. Ž. argumentą, jog vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus senaties terminui, pažymėtina, kad atskirojo skundo turinys leidžia spręsti, kad pareiškėjas iš esmės sujungia vykdymo senaties ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai bei detaliai dėl šių aplinkybių pasisakė, taip pat išdėstė motyvus dėl vykdomojo dokumento grąžinimo aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš žymų, esančių ant vykdomojo rašto matyti, jog dar prieš perduodant vykdomąjį raštą antstolio A. B. žinion, vykdymo veiksmai buvo atliekami 1996, 1998, 2000, 2002 metais, dėl ko terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleistas nebuvo; įvertinus vykdomosios bylos eigą, joje atliktus veiksmus bei esančius duomenis, jokie vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, numatyti CPK 629 straipsnyje, nenustatyti; o patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka CPK 736 straipsnyje numatytus išskaitų dydžius. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir papildomai pažymi, jog skolininkas nenurodė ir nepateikė jokio konkretaus įstatymo pagrindo (nuostatos), nustatančio, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdymo senaties terminas, o taip pat duomenų, patvirtinančių, kad vykdomasis dokumentas vykdymui buvo pateiktas praleidus numatytą terminą ar kad vykdomasis dokumentas pakartotinai vykdyti buvo pateiktas praleidus įstatymo terminus, juo labiau kad CPK 607 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

16. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad skolininkui nėra naudingas skolos išieškojimas iš jo gaunamo darbo užmokesčio nepatvirtina vykdymo procese atliktų veiksmų neteisėtumo ar nepagrįstumo, juo labiau kad pats pareiškėjas nuo 1996 metų nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo, o pradėjęs gauti darbo užmokestį taip pat buvo pasyvus ir iš esmės ignoravo turimą pareigą atlyginti priteistą žalą.

17. Atskirajame skunde pažymima, jog nagrinėjant šią civilinę bylą paaiškėjo, jog išieškotojas buvo miręs dar (duomenys neskelbtini) metais, o teisių perėmimas įvyko tik 2020 metais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantas, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ar nutraukti vykdymo procesą. CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui ar išieškotojui mirus, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išieškotojas mirė dar (duomenys neskelbtini) metais, o paveldėjimo teisės liudijimas, kaip ir išieškotojo pakeitimas vykdymo procese, įvyko 2020 metais. Tačiau pagal minėtas CPK 626 straipsnio nuostatas, net ir mirus išieškotojui vykdomoji byla automatiškai nenutraukiama ir vykdymo procesas nepasibaigia, kadangi jis iš esmės turi būti laikinai sustabdomas ir sprendžiamas klausimas dėl teisių perėmimo. Šiuo atveju išieškotojo teisių perėmėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija bei pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas leidžia vertinti, kad valia dėl priverstinio vykdymo proceso nutrūkusi ar pasikeitusi nebuvo, nors formalūs teisių perėmimo ar vykdomosios bylos sustabdymo reikalavimai nebuvo įgyvendinti. Tačiau toks formalių reikalavimų neatitikimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas vykdymo proceso nutraukimui ir faktiniam skolininko atleidimui nuo turimos prievolės, kurios jis nevykdė nuo 1996 metų. Taigi atskirojo skundo argumentas, jog vykdymo procesas mirus išieškotojui vyko nepagrįstai, yra atmetamas.

18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė antstolio patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo, kaip naują įrodymą (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą, kadangi aptariamas patvarkymas į bylą jau buvo pateiktas kartu su išieškotojos atsiliepimu ir šie duomenys pirmosios instancijos teismui buvo žinomi priimant skundžiamą nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.