- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- eI2-13525-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02969-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Arvydas Martinavičius, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- Y. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K., atstovaujamo advokato Andriejaus Tiščenko, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Y. K. (toliau ir – pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD) 2025-05-22 sprendimą Nr. 25S120384 (toliau ir – Sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad nesutinka su Sprendimu, nes:
2.1. Kaltas ne pareiškėjas, bet darbdavys UAB „Beico transport“ (toliau ir – Bendrovė), kuris nesuteikė darbo, nepasirašė sutarties. Pareiškėjas neatsako už darbdavio veiksmus.
2.2. Darbo teisiniuose santykiuose pirmiausia siekiama apsaugoti ekonomiškai silpnesnę darbo santykių šalį – darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Vienas iš privalomų principų įgyvendinant darbo santykius, yra asmens lygybės principas. Iš pradžių darbdavys, paskui MD pažeidė lygybės principą.
2.3. MD nenustatė juridinių faktų viseto, pakankamumo, nepatikrino informacijos, nenustatė darbdavio kaltės, dėl ko padarė neteisingą išvadą. Atsakovas priėmė Sprendimą remdamasis neteisingais argumentais, nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą gyventi, faktiškai ir praktiškai uždraudė dirbti pas kitą darbdavį.
2.4. Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas MD atsiliepime nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:
3.1. Dėl pareiškėjo argumento, kad kaltas ne pareiškėjas, o Bendrovė, kuri nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, MD paaiškino, kad 2024-04-16 pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, MD pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2024-05-02 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760352956, kuris pareiškėjui įteiktas 2024-05- 03. Vykdant užsieniečių kontrolę buvo nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties su tarpininkavimo raštą teikusia bendrove nesudarė. UTPĮ numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Sprendimo priėmimo atveju nėra reikšminga nustatyti kieno nors kaltę. Šiuo atveju reikšmingas pats darbo sutarties nesudarymo faktas, o jis konstatuotas. UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. numatyti pagrindai yra imperatyvūs, MD, priimdamas sprendimą, neturi diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą, negu imperatyviai numatyta įstatymu. Priimdamas sprendimus Migracijos departamentas taip pat laikosi nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikos, jog asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus (žr., pvz., LVAT 2024-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024).
3.2. Dėl pareiškėjo argumento, kad MD pažeidė lygybės prieš įstatymus principą, MD paaiškino, kad su tokiu teiginiu nesutinka. Pareiškėjas nenurodė, kaip būtent priimdamas Sprendimą MD suvaržė jo teises. Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024, 2024-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2109-1047/2024).
3.3. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nenustatytas juridinių faktų visetas, MD paaiškino, kad, kad Sprendime konstatuotos sprendimo priėmimui būtinos ir pakankamos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Nesusijusių su administracine procedūra aplinkybių tyrimas laikytinas pertekliniu.
Šalies argumentai
3.4. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra pateikta pakankamai argumentų, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, MD paaiškino, kad, MD vertinimu, Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kad tarpininkavimo raštą teikusi įmonė darbo sutarties su asmeniu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba, nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ketinant dirbti, suteikia pagrindą konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nesikreipė į MD, kai, anot jo, darbdavys nesudarė su pareiškėju darbo sutarties. Priešingai, Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis 2024-07-30 pareiškėjas įsiregistravo kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, o ne siekė rasti kitą darbdavį.
3.5. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, patvirtino, jog jam yra žinoma, jog turi informuoti MD apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl jo (pareiškėjo) prašymo. Tai, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, laikytina pasikeitimu, apie kurį pareiškėjas turėjo informuoti Migracijos departamentą, nes, išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ketinant dirbti, neatitikdamas šio reikalavimo pareiškėjas netenka ir teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi neatitinka imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu gavo leidimą gyventi. Kaip pažymima LVAT praktikoje, užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2023-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023; LVAT 2024-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2390-575/2024).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas patikslintame skunde prašo panaikinti MD Sprendimą.
Faktinės bylos aplinkybės
5.1. Pareiškėjas yra Ukrainos pilietis.
5.2. Pareiškėjo vardu Bendrovė (darbdavys) pateikė MD 2024-04-12 prašymą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo tikslu, kad pareiškėjas dirbs Bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi, numatomas darbo užmokestis bus 925 Eur, kuris bus ir pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje.
5.3. Bendrovė pateikė MD tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo Nr. 20240412-072618, kuriame nurodė, kad prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo tikslu, kad pareiškėjas dirbs Bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi.
5.4. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760352956, galiojantis iki 2026-05-02.
5.5. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760352956, galiojantį iki 2026-05-02, nes: 1) darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta; 2) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimai laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. bei UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. Sprendime konstatuota:
5.5.1. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). MD duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) 2025-06-17 duomenimis, pareiškėjas nuo 2022-06-17 nebuvo įdarbintas Bendrovėje, taip pat nedirbo kitoje įmonėje; tačiau nuo 2024-07-30 pareiškėjas Lietuvos Respublikoje vykdo individualią veiklą.
Teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, remiasi pareiškėjas, atsakovas
7.1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7.2. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7.3. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
8. MD Sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas dviem pagrindais: 1) darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta (UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p.) ir 2) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.).
9. Pareiškėja patikslintame skunde paaiškino, kad kaltas ne pareiškėjas, bet darbdavys UAB „Beico transport“ (Bendrovė), kuris nesuteikė darbo, nepasirašė sutarties; pareiškėjas neatsako už darbdavio veiksmus. Darbo teisiniuose santykiuose pirmiausia siekiama apsaugoti ekonomiškai silpnesnę darbo santykių šalį – darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Vienas iš privalomų principų įgyvendinant darbo santykius, yra asmens lygybės principas. Iš pradžių darbdavys, paskui MD pažeidė asmenų lygybės principą. Pareiškėjas paaiškino, kad MD nenustatė juridinių faktų viseto, pakankamumo, nepatikrino informacijos, nenustatė darbdavio kaltės, dėl ko padarė neteisingą išvadą.
9.1. Šie pareiškėjo argumentai atmestini, remianti toliau išdėstytais motyvais. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kada leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas. Kaip minėta, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. UTPĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi. Minėta UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, joje įtvirtinta ne teisė ar galimybė, o pareiga panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nustačius, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Kaip matyti iš bylos medžiagos (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, Bendrovės tarpininkavimo rašto), pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas dirbs Bendrovėje. Byloje nekyla ginčas dėl to (tai patvirtina bylos medžiaga), kad pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas, kad Bendrovė ir pareiškėjas darbo sutarties nesudarė. Vertinant UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, matyti, kad neturi reikšmės aplinkybė, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta darbo sutartis, esminę reikšmę turi faktas, aplinkybė, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta.
9.2. Pareiškėjo argumentą, kad MD pažeidė asmenų lygybės principą, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų, nes skunde nėra paaiškinta, kaip būtent pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas asmenų lygybės principas, kokiomis faktinėmis, su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis, remdamasis pareiškėjas daro išvadą, kad buvo pažeistas asmenų lygybės principas.
9.3. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstyta, daro išvadą, kad MD Sprendime pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.
10. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
10.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą bylos medžiagą, Sprendimo turinį, neturi pagrindo nesutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Teismo vertinimu, Sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, pati savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, žinojo, kad nedirbs Bendrovėje, kad neketino dirbti Bendrovėje, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės nesudaryta dėl pareiškėjo nenoro dirbti Bendrovėje, vengimo sudaryti darbo sutartį, dėl kitų nuo pareiškėjo priklausiusių subjektyvių priežasčių.
10.2. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas panaikinti MD Sprendimą ta apimtimi, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
11. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. K. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-05-22 sprendimą Nr. 25S120384 ta apimtimi, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760352956, galiojantį iki 2026-05-02, tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.