Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1679 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 23 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 23 d. 2/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2020 m. vasario 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d.: 8 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. L. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo K. L. asmens bylą, daro išvadą, kad K. L. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas pripažįsta, kad Komisijos nutarimo išvadose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo K. L. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad K. L. yra nuteistas galutine subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme, 2/3 šios bausmės jis atliko 2020 m. vasario 23 d., tokiu būdu nuteistojo K. L. prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad K. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad K. L. teistas 2 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Iki suėmimo stokojo motyvacijos save realizuoti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis. Bylos duomenimis jis nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis. Turimais duomenimis praeityje K. L. negebėjo užmegzti palaikančiųjų ryšių su adaptyviomis bendraamžių grupėmis, atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, kriminalines nuostatas turinčių asmenų aplinkos, ir tai tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. 2023 m. gegužės 16 d. Komisija nutarimu Nr. RV-25-1600 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Komisijos turimais duomenimis, K. L. Komisijos rekomendacijas vykdė minimaliai: įgijo suvirintojo, siuvėjo profesinę kvalifikaciją. Duomenų, kad nuo 2023 m. gegužės mėn. nuteistasis dalyvautų intervencinėse, prevencinėse ar pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra. Psichologo išvadoje teigiama, kad nuteistojo asmenybė egocentriška, įžvalgi, aukštas savęs vertinimas, gerai orientuojasi situacijoje, nelinkęs daug kalbėti apie save ir savo vidinius išgyvenimus. Stresinėse jam nepalankiose, situacijose linkęs elgtis impulsyviai. Nuteistojo elgesys priklauso nuo emocinių faktorių ir aplinkos veiksnių. Bausmės atlikimo metu specialistų išvadose apie K. L. teigiama, kad „<...> stebimas nuteistojo manipuliatyvus elgesys, siekiant sau naudingų tikslų. Suicido/autoagresijos idėjų neišsakė.“ „ Nuteistasis negeba atpažinti psichologinių problemų, kaltę linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams. Stebimos neigiamos nuostatos sistemos atžvilgiu.“ (2020 m. kovo 6 d. išrašas individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje). „Teigia, kad aplinka jį provokuoja, verčia elgtis nepriimtinai“ (2020 m. balandžio 9 d. išrašas individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje). Struktūruotoje aplinkoje jis ne visada sugeba susikoncentruoti į konstruktyvią veiklą, 36 kartus baustas drausmine tvarka. Užfiksuotos konfliktinės situacijos ir su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Interviu metu apgailestavimo dėl nusikalstamu būdu padarytos žalos nukentėjusiajam neišsako. Apie ateities planus konkrečiai kalbėti nelinkęs. K. L. dalyvavo bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizuoti „Lapino“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, skirtų daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus. Į šio susivienijimo veiklą K. L. įsitraukė 2007 metais. Jam buvo nurodyta vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis. Nustatyta, kad K. L. padarė tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių yra labai sunkūs nusikaltimai ir sunkūs nusikaltimai. Labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra labai didelis, kadangi tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje asmens dalyvavimas pačios sudėtingiausios ir pavojingiausios bendrininkavimo formos junginyje – nusikalstamame susivienijime – yra sietinas su pavojumi ne tik pavienių individų saugumui, laisvei, nuosavybės ar kūno neliečiamumui, bet ir visuomenės bei valstybės saugumui apskritai. Kiti nuteistojo padaryti nusikaltimai sietini su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jų platinimu. Nusikaltimai buvo kruopščiai planuojami, jiems buvo ruošiamasi.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 5 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1590 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad K. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, K. L. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nors nuteistasis skunde teigia, jog akivaizdu, kad jis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau su tokiu nuteistojo vertinimu nesutiktina, kadangi iš BVK 82 straipsnio 1 dalies formuluotės, priešingai, akivaizdu, jog įstatymas suteikia lygtinį paleidimą taikantiems subjektams prerogatyvą ir netgi įtvirtina pareigą vertinti, ar nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kai ji yra ne žema) yra pakankamai akivaizdi, nes tik padarius išvadą, kad ji yra pakankamai akivaizdi, yra galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip jau minėta, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama remiantis aplinkybių visumą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir pažanga jį mažinant atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir veiksmingumą, ir pan.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Vilniaus kalėjimo administracija nepateikė jam jokių motyvų ir argumentų dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas joje buvo išsamiai aptartas ir argumentuotas. 2024 m. birželio 5 d. socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, kad 2014 m. liepos 27 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje K. L. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Marijampolės pataisos namuose atliekant pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. liepos 27 d., taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vilniaus pataisos namuose, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2022 m. birželio 6 d., taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad Marijampolės pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų vertinimų rezultatai nebuvo lyginami, kadangi nepakako duomenų išsamiai analizei atlikti. Pakartotinio įvertinimo rezultatai nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja ir nėra siejamas su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais ar pablogėjusiu nuteistojo elgesiu. 2023 m. balandžio 19 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas pakartotinis K. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. birželio 5 d. atliekant pakartotinį K. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pokyčiai nenustatyti. Vertinimas atliktas remiantis asmens bylos duomenimis, interviu metu pateikta informacija ir vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus faktus. Taigi, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų rezultatai yra argumentuoti ir paaiškinti socialinio tyrimo išvadoje, tokiu būdu vien nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas, kad toks vertinimas neatitinka jo lūkesčių, nėra pagrindas abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto K. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismas savo iniciatyva jokio pagrįsto pagrindo tokiai abejonei taip pat neįžvelgė.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. L. po paskutinio Komisijos posėdžio 2023 m. gegužės 16 d. nedalyvavo nei intervencinėse, nei pozityvaus užimtumo priemonėse, Komisijos rekomendacijų nevykdė, bausmės atlikimo metu nedirba. Kriminogeniniai veiksniai, apimantys išsilavinimo ir darbo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis, nėra valdomi resocializacijos priemonių pagalba. K. L. nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu nuteistasis vengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančius faktus. Apgailestavimo dėl nusikalstamu būdu padarytos žalos nukentėjusiajam neišsako. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas. Šiuo atveju K. L. kaltės nepripažinimas, jo socialinio tyrimo išvadoje įvardintų aplinkybių – nuteistojo nelinkimo permąstyti, įvertinti savo elgesio pasekmių, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stokos – kontekste, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Kaip jau minėta, K. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, reikšminga pažanga ją mažinant šiuo metu nestebima, o jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste, kai iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius ir itin pavojingus tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų K. L. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog K. N. yra nepagrįstas jokiais motyvais, yra nepagrįsti, todėl teismas juos vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus.

Bausmės atlikimo metu K. L. 3 kartus skatintas (paskutinį kartą 2017 m. kovo 6 d.) ir 36 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 30 d.). Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli. Aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu buvo daromi pažeidimai, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – K. N. priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis K. L. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog K. L. elgesys pakoreguotas nepakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl šios priežasties yra per anksti K. L. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo K. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. L. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus K. L. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1679 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus nuteistojo K. L. asmens bylą grąžinti Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.