- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- A-756-2990-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01177-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Kauno tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą; 3) įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių priimti iš artimųjų atneštus (perduodamus) daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo; 4) įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neuždraustus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010 m. liepos 5 d. jis kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) administraciją, kad jam būtų leista įsigyti nagų odelės priežiūrai skirtą pjaustiklį, manikiūrinį pincetą, Viešojo administravimo įstatymą, du žymeklius. Tačiau šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. 2010 m. liepos 19 d. Kauno TI atsisakė parduoti pareiškėjui vaisių ir kitokių maisto produktų, kurie nėra draudžiami, tačiau neįtraukti į tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą sąrašą. Kalėjimų tardymo izoliatoriaus parduotuvėje kai kurių produktų kainos yra nepagrįstai didelės, pavyzdžiui, už šviežių kopūstų kilogramą pareiškėjas rugpjūčio mėnesį sumokėjo 2,95 Lt, nors tuo metu kopūstų kilogramas laisvėje kainavo 1,31 Lt. 2010 m. rugpjūčio 21 d. iš pareiškėjo motinos R. K. buvo atsisakyta priimti ir perduoti pareiškėjui korektorių ir žymeklį. Minėti Kauno TI pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais, nes šiuo atveju buvo atsisakyta priimti iš pareiškėjo artimųjų bei įsigyti iš įstaigos parduotuvės daiktus, kurie nėra draudžiami Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo. Aiškios atsisakymo priežastys pareiškėjui nebuvo nurodytos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas įpareigotinas pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis bei priimti iš artimųjų daiktus, kurie nėra uždrausti įstatymo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Kauno TI nakties metu nepagrįstai išjungiamas elektros tinklas. Tokiu būdu apribojamos pareiškėjo teisės naudotis asmeniniais daiktais savo poreikiams tenkinti (užsikaisti karšto vandens, pasigaminti karšto maisto). Dėl naktinio apšvietimo, kuris įjungiamas nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, pareiškėjui atsirado miego sutrikimai, pareiškėjas buvo priverstas naudoti psichotropinius vaistus. Tokiu būdu žalojama pareiškėjo sveikata. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių įjungiamas naktinis apšvietimas, ir nepagrindė savo veiksmų jokiais teisės aktais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas įpareigotinas uždrausti nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą. Visi nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė pareiškėjui nepatogumų, diskomfortą, pareiškėjas patyrė skriaudą, buvo padaryta žala jo sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 straipsnyje yra nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas (dabar – Suėmimo vykdymo įstatymas). Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatorių vidaus tvarkos aprašus tvirtina šių įstaigų direktoriai. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Kauno TI direktorius, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę. Dienotvarkėje numatyta, kad nuo 23:00 val. iki 07:00 val. yra nepertraukiamas miegas. Šis Kauno TI direktoriaus įsakymas nėra pripažintas negaliojančiu, jo neginčija ir pats pareiškėjas, todėl Kauno TI pagrįstai taiko šio įsakymo nuostatas, išjungdamas nakčiai kameros elektros maitinimą. Naktinis apšvietimas kameroje yra įrengtas vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktu, kuriame numatyta, kad kamerose privalo būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių priežiūra sudaro organizacinių, inžinierinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų visuma, skirta tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Įstaigos kamerose esantis naktinis apšvietimas neprieštarauja teisės aktams ir yra įrengtas teisėtai.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato suimtųjų teisę gauti per tris mėnesius vieną pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šių perdavimų (siuntinių) tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Pašto ar perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimą ir įteikimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių X skirsnis. Visų kitų daiktų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudžiami, suimtojo artimieji ar kiti asmenys perduoti negali, nes tai nėra numatyta įstatymo. Suimtieji ir nuteistieji, laikomi tardymo izoliatoriuje, būtiniausius reikmenis ir kitus nedraudžiamus daiktus, taip pat maisto produktus gali įsigyti įstaigos parduotuvėje (Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis). Šių prekių įsigijimo tvarką ir sąlygas nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XV skirsnis. Pagal šiame skirsnyje nustatytą tvarką Kalėjimų departamento direktorius ir tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisykles. Vykdant minėtą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą Kauno TI yra sudaryta komisija, kuri tikrina įstaigos parduotuvėje parduodamų prekių kainas ir kas mėnesį surašo atitinkamus protokolus. Pagal šiuos protokolus prekių kainos atitinka Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakyme nustatytus reikalavimus ir neviršija nustatytos kainos ribos. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Kauno TI, yra sudarytos galimybės įstaigos parduotuvėje įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis iš žymiai platesnio asortimento, nei numatyta minėtame Kalėjimų departamento direktoriaus įsakyme. Pareiškėjas 2010 m. liepos 7 d. kreipėsi į Kauno TI direktorių prašydamas leidimo įstaigos parduotuvėje įsigyti nagų odos priežiūrai skirtą pjaustiklį, manikiūrinį pincetą, žymeklį ir Viešojo administravimo įstatymą. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, suimtiesiems draudžiama turėti BVK 1 priede nustatytus daiktus ir reikmenis. Pjaustiklis ir manikiūrinis pincetas priskiriami aštriabriauniams bei smailiems daiktams, numatytiems BVK 1 priede, todėl pareiškėjui nebuvo leista įsigyti šių daiktų. Nagrinėjamu atveju Kauno TI pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad BVK 67 straipsnis numato, jog nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose teisinę padėtį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato suimtųjų teisę gauti per tris mėnesius vieną pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokių perdavimų (siuntinių) tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Pašto ar perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tvarką reglamentuoja Taisyklių X skirsnis, tačiau jame nėra numatyta, kokie konkretūs daiktai gali būti perduodami su siuntiniu. Taisyklių 55 punktas nustato, jog priimant perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, juos atnešusio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, ir apie tai nurodoma Prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Pareiškėjui 2010 m. rugpjūčio 21 d. iš artimųjų buvo perduotas smulkusis paketas su spauda (b. l. 10). Šiame pakete buvę daiktai (korektorius ir markeriai) įstaigos buvo nepriimti pagrįstai, nes jie nėra priskiriami spaudai. Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus, todėl minėtus daiktus buvo galima įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktu, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Parduotuvei privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 yra patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimento sąrašas, į kurį yra įtrauktos rašymo priemonės (10 punktas). Atsakovo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas turėjo galimybę tuo metu įsigyti minėtas kanceliarines prekes įstaigos parduotuvėje.
Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės reglamentuoja tokių prekių kainų kontrolės tvarką. Taisyklės parengtos siekiant užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (Taisyklių 2 punktas). Minėtos taisyklės įpareigoja laisvės atėmimo direktorių sudaryti komisiją arba paskirti atsakingą asmenį, kuris tikrintų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (Taisyklių 6 punktas). Parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį (Taisyklių 7 punktas). Atsakovo atstovas patvirtino, jog vykdant šį įsakymą Kauno TI buvo sudaryta komisija, kuri tikrina įstaigos prekių kainas kas mėnesį. Iš 2010 m. liepos 19 d., 2010 m. liepos 22 d. pareiškėjo prašymuose dėl leidimo pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įstaigos kasininkės nurodytų prekių kainų matyti, kad prekių kainos atitinka vidutines prekybos įstaigose parduodamų prekių kainas. Pareiškėjo argumentai dėl padidintų produktų kainų yra nepagrįsti. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad tuo metu parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančiose toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, prekių kainos buvo mažesnės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. liepos 7 d. kreipėsi į Kauno TI prašydamas leisti įsigyti nagų priežiūrai skirtą pjaustiklį, manikiūrinį pincetą, du žymeklius (melsvą ir geltoną) ir Viešojo administravimo įstatymą (b. l. 41). Pareiškėjui buvo leista įsigyti 2 žymeklius ir Viešojo administravimo įstatymą. Kitų prašyme nurodytų daiktų pareiškėjui nebuvo leista įsigyti. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, suimtiesiems draudžiama turėti BVK 1 priede nurodytus daiktus ir reikmenis. Nagų priežiūrai skirtas pjaustiklis ir pincetas priskirtini aštriabriauniams bei smailiems daiktams. Tokius daiktus suimtiesiems draudžiama turėti (BVK 1 priedo 11 punktas, Taisyklių 16 priedo 1 punktas), todėl įstaigos administracija pagrįstai pareiškėjui neleido jų įsigyti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsigyti 2 žymeklius (korektorius) ir Viešojo administravimo įstatymą. Pareiškėjas neigia, kad jam buvo sudaryta tokia galimybė. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įsigijo minėtus daiktus. Žymekliai (korektoriai) yra rašymo reikmenys, Viešojo administravimo įstatymas priskirtinas teisinei literatūrai. Šiuos daiktus suimtiesiems leidžiama įsigyti už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus (Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis 1 dalis, Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimento sąrašo 10 punktas). Nesudarant galimybės įsigyti minėtų daiktų buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis juos gauti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtus daiktus gavo vėliau, o su Viešojo administravimo įstatymu turėjo galimybę susipažinti bibliotekoje (b. l. 71), taip pat į tai, kad pareiškėjo artimieji turėjo teisę įstatymą perduoti su pašto siunta, darytina išvada, jog minėti pažeidimai yra neesminiai, mažareikšmiai ir nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Be to, pareiškėjas buvo aprūpintas pagrindinėmis rašymo priemonėmis. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-851-480/10 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, kurioje vienas iš pareikštų reikalavimų buvo reikalavimas uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti kameroje elektros maitinimą. Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1409-406/10 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui buvo pareikštas reikalavimas uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui naktį įjungti šviesą. Šios bylos yra išnagrinėtos, jose yra priimti teismo sprendimai, kurie dar nėra įsiteisėję. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo, teismas skundą palieka nenagrinėtą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir uždrausti nuolat laikyti įjungtą visą naktį naktinį apšvietimą paliktina nenagrinėta.
Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis bendrąsias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, numato, jog asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis įpareigoja tardymo izoliatorių direktorius nustatyti vidaus tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1-172 ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas taip pat įpareigoja tardymo izoliatorių vadovus parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių priimti iš artimųjų atneštus (perduodamus) daiktus bei įpareigoti pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neuždraustus Suėmimo vykdymo įstatymo, negali būti tenkinami, nes tai prieštarautų Suėmimo vykdymo įstatymo 3, 5, 24 straipsnių bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių X, XV skirsnio nuostatoms, taip pat Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymui Nr. V-172. Minėti teisės aktai, kurių pagrindu nustatyti suvaržymai, yra galiojantys, jų teisėtumas nenuginčytas, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai taikė jų nuostatas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo pirminį skundą, paduotą Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo paduoto skundo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai paliko šią Kauno apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą. Tokiu būdu teismas dar skundo priėmimo stadijoje užkirto pareiškėjui galimybę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2011 m. vasario 21 d. sprendimą, buvo šališkas ir neatsižvelgė į tai, kad Kauno tardymo izoliatoriuje nustatyta vidaus tvarka prieštarauja įstatymams. Teismo priimtas sprendimas grindžiamas poįstatyminiais teisės aktais, kurių nuostatos prieštarauja įstatymams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, taip pat uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir nuolat laikyti įjungtą naktinį apšvietimą visą naktį bei įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių atlikti veiksmus: priimti iš artimųjų atneštus (perduodamus) daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo; pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neuždraustus minėto įstatymo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą uždrausti Kauno tardymo izoliatoriui nakčiai išjungti elektros tinklą pareiškėjo kameroje ir nuolat visą naktį laikyti įjungtą naktinį apšvietimą paliko nenagrinėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, o kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles.
Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas, atsisakydamas priimti 2010 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui jo artimųjų atsiųstame smulkiajame pakete su spauda buvusius korektorių ir žymeklius (markerius), parduoti maisto produktus, kurie nėra įrašyti Kalėjimų departamento 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintose Taisyklėse ir leisti įsigyti nagų odelių priežiūrai skirtą pjaustiklį bei pincetą manikiūrui, kuriuos turėti pagal BVK 1 priedo 11 punktą (kaip smailius ir aštriabriaunius daiktus) draudžiama, pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti rašymo priemones (tarp jų ir žymeklį) bei reikiamą teisinę literatūrą, o tokios galimybės nesudarius suimtojo (nuteistojo) teisės yra pažeidžiamos. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, atsižvelgiant į tai, kad prašomus daiktus pareiškėjas vėliau gavo, padaryti pažeidimai nėra esminiai (t. y. tokie, dėl kurių pareiškėjui būtų kilę apčiuopiami dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas ir pan.), pagrindo neturtinės žalos priteisimui dėl jų nėra.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neatsižvelgė į tai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka prieštarauja įstatymams. Šis pareiškėjo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, nes yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais konkrečiais argumentais.
Visų pirma, pareiškėjas nenurodė kokiems konkrečiai įstatymams prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtinti Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimento sąrašas bei Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklės bei konkrečios jų nuostatos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje nagrinėjamą ginčą. Antra, minėti poįstatyminiai aktai buvo priimti tiek Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnyje, 92 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 7 dalyje, 67 straipsnyje įtvirtintų teisės normų, tiek ir Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų teisės normų pagrindu. Pagal minėtas teisės normas pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarka, leidžiamų suimtiesiems už asmeninėse sąskaitose turimus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tvarką, tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiamų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašas nustatomas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, kurias įstatymų leidėjas ir įpareigojo patvirtinti (priimti) Teisingumo ministeriją. Tuo tarpu tardymo izoliatoriuose laikomi suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse yra aiškiai ir konkrečiai reglamentuota pašto ar perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo taisyklės bei suimtųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka ir taisyklės, kuriose nustatytų pareigų turi laikytis ir tardymo izoliatorių pareigūnai. Tad pareiškėjo skunde keliami abstraktūs reikalavimai įpareigoti atsakovą Kauno tardymo izoliatorių priimti iš artimųjų atneštus (perduodamus) daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo; pardavinėti pareiškėjui iš įstaigos parduotuvės maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neuždraustus minėto įstatymo pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai nebuvo patenkinti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas kitose administracinėse bylose atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui jau kėlė reikalavimus dėl uždraudimo nakčiai išjungti elektros maitinimą kameroje bei uždrausti naktį įjungti šviesą, t. y. iš esmės tuos pačius reikalavimus, kaip ir nagrinėjamoje byloje, visiškai pagrįstai juos paliko nenagrinėtus, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu.
Apeliacinio skundo argumentai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skunde teismui keltų reikalavimų, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą, atmesdamas V. K. atskirąjį skundą, nenagrinėtini. Minėtos nutartys yra galiojančios ir teisėjų kolegija jų nekvestionuoja.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.