- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-649-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- J. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-649-370/2008
Teisėja R. Mikšta Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)
2008 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant atsakovui A. L., jo atstovei advokatei M. Ulbienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-192-668/2008 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. L. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2008-02-14 ieškiniu teismo prašė nutraukti dukters L. L., gimusios 1995-05-04, išlaikymo išieškojimą iš atsakovo pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2002-07-11 vykdomąjį raštą, pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2002-07-11 sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį jį padidinant iki 350 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nurodė, kad teismo priteistas 140 Lt išlaikymo dydis per mažas, nes dukrai jau 13 metų, jos poreikiai padidėjo, palyginti su tais, kurie buvo, visapusiškam jos asmenybės ugdymui jai tėvo skiriamo išlaikymo nebeužtenka. Be to, dukrai labai susilpnėjo regėjimas, ji turi didelių problemų dėl širdies negalavimų, galvos skausmų, gerklės ligų, o joms gydyti reikalingos papildomos lėšos. Šiuo metu ieškovė yra sudariusi kitą santuoką, kurioje augina mažametį sūnų, yra neįgali – darbingumas 50%, šiuo metu nedirba.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad išsituokdamas paliko ieškovei nepilnametės dukros interesais savo dalį buto (duomenys neskelbtini), atsisakydamas piniginės kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį. Gyvenamąją vietą yra deklaravęs savivaldybėje ir neturi jokio nuosavo gyvenamojo ploto. Dukrą paremia materialiai kiekvieną kartą, kai ji apsilanko pas atsakovą, jai nuperka rūbų ir kt. Be to, yra atsakovas yra sukūręs naują šeimą, joje augina dukrą, kurią taip pat privalo išlaikyti. Atsakovo uždarbio užtenka tik minimaliam pragyvenimui.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008-04-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad medicininiai pažymėjimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad L. L. serga ir jos gydymui yra reikalingos papildomos lėšos, ieškovė augina dar vieną mažametį vaiką, todėl konstatuotina, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis ir dukrai išlaikyti yra reikalingos papildomos lėšos. Ieškovės darbingumas yra tik 50%, jos pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo mokama 32 Lt transporto išlaidų kompensacija ir 207,73 Lt invalidumo pensija, todėl konstatuotina, kad ieškovė turi mažesnes galimybes skirti pakankamai lėšų dukrai išlaikyti nei atsakovas, kuriam, atskaičiavus mokesčius, išmokamas nuo 1231,95 Lt iki 1959,72 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2002-10-25 sprendimo matyti, kad vaiko išlaikymo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiami, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad jis santuokoje įgyto buto (duomenys neskelbtini) dalį išsituokdamas paliko ieškovei vaiko interesais. Nors atsakovas taip pat augina mažametę dukrą R. L., tačiau L. L. išlaikymą padidinus nuo 140 Lt iki 350 Lt negalima būtų teigti, kad tuo iš esmės būtų pažeistos R. L. teisės, protingas abiejų vaikų interesų balansas ar L. L. mokėtinas išlaikymas būtų neproporcingai didelis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo prieštaravimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, dėl prisidėjimo prie dukros išlaikymo, t. y. neįvertino, kad nutraukus šalių santuoką atsakovas paliko nepilnametės dukros naudai jam priklausančią buto (duomenys neskelbtini), dalį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šiuo metu butas yra parduotas, už jį gauti pinigai panaudoti ne dukters interesais. Teismas netyrė aplinkybių, kodėl ieškovė prarado darbingumą ir tapo išlaikoma valstybės. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo teikiamą dukrai išlaikymą ieškovė naudoja ne pagal paskirtį. Atsakovas savo nepilnametę dukrą L. paremia materialiai kaskart jai lankantis pas atsakovą ar pas senelius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas turi nepilnametę dukterį iš kitos santuokos, kurios padėtis bus nepagrįstai pabloginta.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto bandymas įrodyti atsakovės kaltę neturi nieko bendra su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be teismo priteisto išlaikymo, atsakovas dukrai niekuo nepadeda. Po santuokos nutraukimo dukra pas atsakovą ir jo tėvus buvo tik šešis kartus ir atsakovas jai yra nupirkęs rūbų tik už 400 Lt. Faktiškai dukra vykdavo pas senelius, o ne pas tėvą. Savo buto dalies atsakovas atsisakė ne dukros naudai, o todėl, kad už butą buvo didelis įsiskolinimas ir kompensacijos jis beveik nebūtų gavęs. Butą ieškovė pardavė už 5000 Lt, nes pirkėjas įsipareigojo už jį sumokėti įsiskolinimą. Dukra yra ligota, jos poreikiai išaugę, todėl jos išlaikymui reikia ne mažiau kaip 700 Lt per mėnesį. Kadangi ieškovė yra neįgali, dukrą šiuo metu išlaiko dabartinis ieškovės sutuoktinis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisingai aiškino LR CK 3.201 str., reglamentuojantį pagrindus, kada galima sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pasikeitusių aplinkybių yra pagrindas išlaikymo dydį padidinti, tačiau kartu taikydamas LR CK 3.192 str. 2 d., t. y. kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tinkamai neįvertino ieškovės nurodytų nepilnametės dukros išaugusių poreikių. Kolegija sutinka, kad dėl dukros amžiaus ir sveikatos būklės yra pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį, tačiau aplinkybė, kad reikalingos lėšos dukros papildomam ugdymui, nepagrįsta jokiais įrodymais. Taip pat kolegija tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo yra didesnės galimybės skirti lėšų dukters išlaikymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys neturi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo ploto, yra sukūrusios naujas šeimas, kuriose augina dar po vieną vaiką, atsakovo naujos šeimos pajamas sudaro jo gaunamas atlyginimas bei jo sutuoktinės minimali mėnesinė alga, ieškovės atitinkamos pašalpos. Tačiau ieškovė, nors teigė, kad jos šeimą iš esmės išlaiko sutuoktinis, nepateikė jokių duomenų apie jos sutuoktinio gaunamas pajamas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai sunkesnė negu atsakovo.
Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į aplinkybę, jog atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – 2008-09-03 medicininį pažymėjimą, kad atsakovo sutuoktinei R. L. numatomos nuo 2008-11-24 dekretinės atostogos, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 300 litų. Atsakovo sutikimas remti tik 200 Lt suma būtų aiškiai neproporcingas minimaliai vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertei (LR CK 3.196 str., LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str., 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad ieškovė pati pablogino vaiko gyvenimo sąlygas, o atsakovas ir taip papildomai finansiškai ar daiktais vaiką remia, todėl nėra pagrindo didinti išlaikymo dydžio, nepagrįsta, nes jau buvo paminėta, kad išaugo paties vaiko poreikiai ir reikalingos realios finansinės lėšos vaiko bent minimaliems interesams užtikrinti. Be to, butui parduoti buvo gautas teismo leidimas, į vaiko valią nebuvo atsižvelgta, todėl šiuo atveju kolegija atsižvelgė išimtinai į vaiko interesus. Kartu pažymėtina, kad dėl pasikeitusių aplinkybių ateityje bet kuri šalis gali kreiptis į teismą iš naujo dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo. Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui skiriamų pinigų panaudojimo atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės pateikti piniginių lėšų panaudojimo ataskaitą (LR CK 3. 203 str.).
Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą perskaičiuotinas žyminis mokestis. Išlaikymo dydį padidinus nuo 140 Lt iki 300 Lt skirtumas yra 160 Lt, nuo jo pagal LR CPK 85 str. 1 d. 3 p. turėtų atsakovas valstybei sumokėti 57 Lt. Kadangi už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 76 Lt, o apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies – 600 Lt sumai, todėl jam grąžintina 18 Lt. Įskaičius šią sumą, galutinė priteistina žyminio mokesčio valstybei suma yra 39 Lt (LR CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš atsakovo A. L. nepilnametei dukrai L. L. išlaikymo padidinimo sumą sumažinant iki 300 litų, o žyminį mokestį valstybei – iki 39 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.