Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irenos Varžinskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos L. Č. individualios įmonės skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių AVPK Kelmės rajono PK VTS viršininkas 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Č. individualiai įmonei paskyrė 1 000 litų baudą, nustatęs, kad ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Ekonominė sankcija buvo paskirta, surašius 2010-10-12 Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą už tai, kad E. G., Įmonės pardavėja, kuriai Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-09-28 nutarimu pagal LR ATPK 164 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 60 Lt administracinė bauda, 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 17 val. 03 min., pažeisdama Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.2 punktą, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepilnametei I. K., gim. 1993-10-05, už 7,50 Lt. pardavė du 0,33 l talpos butelius alaus kokteilio „Easy“.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ūkio subjektui taikytos ekonominės sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo yra kilęs prekybos alkoholiniais gėrimais ir jos kontrolės teisinių santykių srityje. Nurodytus santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintos Taisyklės.

Pareiškėja skunde, o jos atstovė ir teismo posėdyje, remdamasi liudytojų E. G. ir A. V. parodymais, teigė, kad Įmonės parduotuvėje du buteliai alaus kokteilio buvo parduoti ne I. K., kaip nurodyta nutarime skirti ekonominę sankciją, o kitam asmeniui. Liudytoja E. G., Įmonės pardavėja, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011-01-12 posėdyje nurodė, kad alkoholinius alaus kokteilius iš šaldytuvo pasiėmė ir už juos sumokėjo kita, kartu su I. K. buvusi mergina, kurios išvaizda nekėlė abejonių dėl amžiaus (b. l. 35). Analogiškus parodymus tame pačiame teismo posėdyje davė ir liudytoja A. V. (b. l. 36). Tačiau iš Kelmės rajono apylinkės teismo administracinės bylos Nr. A2.8.-670-471-2010 medžiagos ir joje priimto 2010-09-28 nutarimo matyti, jog E. G. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo aplinkybes, kad ji alkoholinius gėrimus pardavė nepilnametei I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino, jų neginčijo ir savo kaltės, pažeidus Taisyklių 9.2 punktą ir taip įvykdžius ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, neneigė. Apklausiama kaip liudytoja I. K. nurodė, kad 2010-09-13 ji kartu su E. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo Įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad būtent ji, o ne E. M., pirko du butelius alkoholinio gėrimo (b. l. 108). Šie I. K. parodymai neprieštarauja jos 2010-09-23 duotam paaiškinimui apie tai, kad ji Įmonei priklausančioje parduotuvėje 2010-09-13 nusipirko du butelius alaus kokteilio „Easy“ ir kad juos perkant, pardavėja iš jos nepareikalavo amžių patvirtinančio dokumento (byla Nr. 40-67-P-1163, b. l. 10). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad I. K. skirtingu laiku nurodyti duomenys apie alkoholinio gėrimo įsigijimo faktą yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei bylos Nr. 40-67-P-1163 rašytinių įrodymų duomenims, šios liudytojos parodymus vertina kaip nekeliančius abejonių ir jais grindžia daromas išvadas. Be to, išanalizavus administracinės bylos Nr. A2.8.-670-471-2010 medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog E. G., administracinio teisės pažeidimo byloje pripažindama savo kaltę dėl dviejų butelių alaus kokteilio pardavimo nepilnametei I. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono apylinkės teismui būtų davusi neteisingus paaiškinimus apie teisės pažeidimo aplinkybes, juos būtų davusi ne laisva valia ir taip save apkalbėjusi. E. G. pasirinkta gynybos pozicija iš esmės neprieštaravo administracinio teisės pažeidimo byloje esančių rašytinių dokumentų, įskaitant ir E. K. 2010-09-23 paaiškinimą, duomenų visumai. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į E. G. su Įmonės atstove siejančius darbinius santykius, šios liudytojos 2011 m. sausio 12 d. teismo posėdyje duotus parodymus apie alaus kokteilių pardavimo faktą E. M. teismas vertina kaip duotus, siekiant Įmonei palankaus sprendimo, ir dėl to keliančius pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 17 val. 03 min., E. G. pardavė nepilnametei I. K., gim. (duomenys neskelbtini), du butelius alaus kokteilio „Easy“. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad tokius Įmonės pardavėjos veiksmus iniciavo provokacine pripažįstama policijos pareigūnų veikla.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą, todėl valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti ( 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog ūkio subjektui paskirta ekonominė sankcija savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, nulemia tai, kad nagrinėjant administracines bylas dėl ekonominių sankcijų taikymo, turi būti laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų (administracinė bylos Nr. A-442-1696/2008). Tokiu būdu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, tiriant bylas dėl ekonominės sankcijos taikymo, skiriant sankcijas bei nagrinėjant skundus dėl šių sankcijų, privaloma laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos principinių nuostatų, reikalaujančių, kad nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai privalo būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių - tiek paprasčiausių, tiek ir sudėtingiausių - tyrimo procese; valstybė privalo užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikalstamų veikų naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama konvencijos garantuotų asmens teisių; įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis, negali būti pateisintos viešu interesu ir tikslingumu (2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1303/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog teisėsaugos institucijų veikla, kai naudojami teisės pažeidimą imituojantys veiksmai, negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių, panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad pažeidimas galėjo būti padarytas ir be policijos pareigūnų įsikišimo, bei nustačius, jog policijos pareigūnų veikla neapsiribojo pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet buvo daroma tokia įtaka, kad sukurstytų asmenį įvykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, jog asmuo buvo išprovokuotas įvykdyti pažeidimą (2005-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1331/2005; 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1373/2006; 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-207/2009; 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1303-2010; 2011-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-2472-2011).

Bylos Nr. 40-67-P-1163 duomenimis, pagrindu organizuoti Įmonės patikrinimą buvo Kelmės rajono PK tyrėjos Prevencijos skyriui parengtas 2010-09-09 tarnybinis pranešimas apie Kriminalinės policijos skyriaus turimus duomenis, kad Įmonėje nepilnamečiams asmenims pardavinėjami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (b. l. 14). Tačiau iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos matyti, kad nei Įmonei, nei jos darbuotojams, tarp jų - ir E. G., iki 2010-09-13 teisės aktų numatytų ekonominių, administracinių ar kitokių teisinių sankcijų už prekybą alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais reglamentuojančių teisės normų pažeidimus nebuvo taikyta. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie Kelmės rajono PK ar vietos savivaldybės institucijose gautus pranešimus bei skundus dėl to, kad Įmonė ir jos darbuotojai nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir Taisyklių 9.2 punkto draudimo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad vien tik aukščiau paminėtas tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nėra nurodytas nei jos turimų duomenų konkretus turinys, nei kada šie duomenys gauti ir kokį ūkio subjekto veiklos laikotarpį jie apima, neleidžia teigti, kad 2010-09-13 Įmonėje Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas galėjo būti padarytas ir be policijos pareigūnų aktyvaus įsikišimo.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnės V. Ancikevičienė ir Ž. Norkienė, pagal 2010-09-13 pavedimą Nr. 40-67-IL-1021 vykdydamos tarnybinę užduotį atlikti patikrinimą Įmonės parduotuvėje, pasitelkė savanoriško moksleivių judėjimo „Jaunieji policijos rėmėjai“ dalyves I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina V. A. 2010-09-13 surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog Įmonės patikrinimas buvo atliktas pagal iš anksto suderintą grafiką kartu su jaunaisiais policijos rėmėjais, bei liudytojomis apklaustų I. K., V. A. ir Ž. N. parodymai (b. l. 109-113; byla Nr. 40-67-P-1163, b. l. 5). Be to, iš liudytojų Ž. N. ir V. A. parodymų matyti, kad jos su I. K. bei E. M. buvo susitikusios dar prieš pradedant patikrinimus; su jomis kalbėjosi apie tai, kad policijos pareigūnai turi žinių apie alkoholinių gėrimų pardavinėjimą nepilnamečiams; I. K. ir E. M. buvo paaiškinti 2010-09-13 vykdomos užduoties tikslai; šios jaunosios policijos rėmėjos sutiko dalyvauti tikrinant, ar nepilnamečiams asmenims parduodami alkoholiniai gėrimai ir cigaretės, ir taip padėti policijos pareigūnėms įvykdyti užduotį. Tokiems policijos pareigūnių parodymams neprieštarauja liudytojos I. K. parodymai apie jos ir E. M. dalyvavimo 2010-09-13 vykusiuose parduotuvių patikrinimuose aplinkybes. Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. posėdyje apklaustų liudytojų R. I. ir V. M. parodymų matyti, kad 2010-09-13 į (duomenys neskelbtini) įsikūrusią Įmonės parduotuvę nepilnametes I. K. ir E. M. atvežė policijos tarnybinis automobilis; kad išėjusios iš parduotuvės nepilnametės alkoholinio gėrimo buteliukus iš karto perdavė policijos pareigūnėms ir pasiliko laukti prie policijos automobilio (b. l. 36).

Remiantis nurodytais duomenimis, daroma išvada, kad Kelmės rajono PK policijos pareigūnai 2010-09-13 galimai neteisėtą Įmonės veiklą tyrė ne pasyviai. Priešingai, policijos pareigūnai ėmėsi aktyvių veiksmų – iš anksto parengė įmonių tikrinimo grafiką, pasitelkė į tarnybinės užduoties atlikimą jaunąsias policijos rėmėjas, su jomis aptarė alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių įgijimo veiksmus, nuveždavo šias nepilnametes į prekybos įmones, tarp jų - ir pareiškėjai priklausančią parduotuvę. Tokie Kelmės rajono PK policijos pareigūnų veiksmai negali būti pripažinti kaip „prijungimas“ prie Įmonėje vykstančių, nepasibaigusių ar rengiamų vykdyti teisės pažeidimų. Šie aktyvaus pobūdžio policijos pareigūnų veiksmai vertintini kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo iniciavimas. Iš alkoholinius gėrimus įsigijusios I. K. parodymų matyti, kad ji pati alkoholinių gėrimų 2010 m. rugsėjo mėnesį nevartojo, o juos Įmonės parduotuvėje pirko tik po pokalbio su policijos pareigūnėmis ir turėdama tikslą padėti jų tarnybinėje veikloje. Taigi, alkoholinių gėrimų pirkimas buvo dirbtinas ir netikras veiksmas, kadangi nepilnametė įsigyti alkoholio asmeniniam vartojimui realiai nesiekė. Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnų aktyvūs veiksmai išprovokavo Įmonės darbuotoją pažeisti Taisyklių 9.2 punkto, tuo pačiu ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto draudimą, taip dirbtinai sukuriant pagrindą Įmonei taikyti šio įstatymo numatytą sankciją.

Vertinant policijos pareigūnų veiksmus į Įmonės patikrinimą įtraukiant jaunuosius policijos rėmėjus, konstatuojama, kad šie veiksmai privalėjo atitikti savanoriško moksleivių judėjimo „Jaunieji policijos rėmėjai“ tikslus ir nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių bei interesų. Nurodyto judėjimo veiklą reglamentuojančių Judėjimo „Jaunieji policijos rėmėjai“ nuostatų (toliau – Nuostatai), 1998-10-06 suderintų su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir patvirtintų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1998-10-28 įsakymu Nr. 160, 6 punkte yra išvardintos jaunųjų policijos rėmėjų teisės, tarp jų - teisė perspėti asmenį, darantį teisės pažeidimą bei teisė teikti visokeriopą informaciją policijai ir kitai teisėsaugos institucijai apie ruošiamus daryti ar padarytus nusikaltimus bei teisės pažeidimus (6.4 ir 6.5 punktai). Iš Nuostatų 12 punkto, nustatančio judėjimo veiklos formas, matyti, kad jaunųjų policijos rėmėjų vykdoma veikla yra iš esmės susijusi su moksleivių teisinio švietimo ir užimtumo organizavimu, viešosios tvarkos palaikymu mokyklos teritorijoje, budėjimu renginių mokykloje metu, patruliavimu kultūrinių renginių metu. Nuostatuose nėra numatyta, jog jaunieji policijos rėmėjai turi teisę kartu su policijos pareigūnais dalyvauti atliekant jiems pavestas tarnybines užduotis. Įvertinus byloje nustatytus duomenis apie policijos pareigūnių atliktus veiksmus bei nepilnamečių asmenų faktiškai atliktus veiksmus, daroma išvada, kad policijos pareigūnės paskatino jaunąsias policijos rėmėjas vykdyti Nuostatuose nenumatytą veiklą. Tokie policijos pareigūnių veiksmai pripažįstami prieštaraujantys savanoriško judėjimo „Jaunieji policijos rėmėjai“ tikslams ir uždaviniams ugdyti jaunuolių pilietiškumą, teisinę sąmonę, pareigingumą ir atsakomybę bei pažeidžiantys Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo saugomas nepilnamečių vaikų socialines teises dalyvauti visuomenės gyvenime ir joje veikiančiose organizacijos.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, jog Kelmės rajono PK pareigūnų veiksmai peržengė leistinas neteisėtos veikos imitavimo ribas, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai laikomi surinktais neteisėtai. Dėl nurodytų aplinkybių Šiaulių AVPK Kelmės rajono PK VTS viršininko 2010 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas neteisėtu ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos L. Č. individualios įmonės skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. Č. individualiai įmonei už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą paskirta 1 000 Lt bauda.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.