- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- N-575-25-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutarimu konstatavo, kad V. K. 2005 m. sausio mėnesį Vilniaus r., Mikališkių k., s.b. „Radiologija" savavališkai užėmė 28 m² S. Ž. priklausančio žemės sklypo, ir iki šiol juo naudojasi ir vengia gražinti, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. l d. Teismas pažymėjo, kad V. K. kaltu, padarius šį pažeidimą neprisipažino ir paaiškino, kad 2004-06-29 nupirko sklypą Nr. 102, kuris pateiktuose planuose pažymėtas Nr. 102A. Kai pirko sklypą, ginčo plotas - 28 m² jam priklausė. Atlikus geodezinius matavimus buvo suteikta paklaida ir jo sklypo ribos, įskaitant ir leistina paklaidos normą, jos neviršijo. Pati nukentėjusioji niekada ginčo ploto nenaudojo. Pakoreguotas planas nebuvo nuginčytas. Mano, kad jo naudojamas ginčo plotas jam priklauso teisėtai. Teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas protokolu (b.l. 3), S. Ž. paaiškinimu teismo posėdyje, kad ji kreipėsi su skundu į VAVA dėl to, jog yra savavališkai užimama jos žemė, buvo atvykusi komisija, kuri aktu nustatė, jog V. K. neteisėtai naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu 28 m² žemės plotu; VAVA atstovės L. J. paaiškinimu, kad buvo sodininkų susirinkime pakoreguotas bendrijos žemės sklypų ribos, ir nustačius naujas, S. Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 101 plotas tapo 7,72 aro, į kurį įeina ir ginčo plotas - 28 m² m, liudytojų L. M. ir J. P. parodymais, kurie yra tokie pat kaip ir VAVA atstovės L. J. paaiškinimas; turto registro duomenų banko išrašais ir planais apie V. K. ir S. Ž. turimų žemės sklypų dydį ir jų ribas, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjos sudarytos komisijos išvada, iš kurių matyti, kad V. K. , kuriam Vilniaus r., Mikališkių k., s.b. „Radiologija" priklauso 704 m žemės sklypas Nr. 102A patikrinimo metu - 2006 metų spalio 26 d., yra savavališkai užėmęs ir naudojasi 28 m² S. Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 101, kurią net būdamas komisijos 2006 m. lapkričio 6 d. įspėtu, vengia gražinti iki bylos nagrinėjimo teisme (b.l. 26, 27); sodininkų bendrijos „Radiologija" narių susirinkimo išrašu bei protokolu, iš kurio matyti, kad V. K. sutiko naujai nustatytai jo sklypo ribai bei 2005-05-05 patikrinimo aktu Nr. 37, kad 2000-11-22 patikslinus sklypo Nr. 102 A ribas, jo plotas - 704 m². Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutarimu nutarė V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 45 str. l d. ir skirti jam 1000 litų baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad pažeidimas už kurį jis nubaustas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šiuo
metu vyksta ginčas tarp jo ir S. Ž. dėl sklypo ribos, Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Jo veikoje nėra požymio, kad jis būtų savavališkai užėmęs žemės sklypą. Administracinėje byloje bandoma nesąžiningai spręsti civilinį ginčą. Teismas pažeidimo subjektyviosios pusės neanalizavo. Jo veikoje tyčia nėra įrodyta, nes jis manė, kad naudojasi žemės sklypu teisėtai pagal planą, kurį gavo kartu su žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 9 str., 256 str.).
Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.
Iš byloje esančios medžiagos, V. K. , S. Ž. paaiškinimų akivaizdu, kad tarp šių asmenų vyksta turtinis ginčas dėl žemės sklypo ribų. Teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvęs anksčiau išspręstas šis turtinis ginčas. Be to, V. K. supratimas apie jo subjektines teises į žemės sklypą yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija. Todėl teismas vertina, kad šioje byloje nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 45 str. l d. sudėties subjektyvusis elementas - pažeidėjo tyčia, t.y. nėra įrodyta, kad V. K. aiškiai suprasdamas, kad S. Ž. yra ginčo žemės sklypo dalies savininkė ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų sklypą.
ATPK 250 str. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.