Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975-08-31 Pakruojo r., nevedęs, baigęs vidurinį mokslą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 22 dieną, apie 18 valandą, Pasvalio rajone, Galkų kaime, V. K. priklausančioje sodyboje, A. Z., būdamas neblaivus, buitinio konflikto metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajam B. M. nedaugiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva pakaušyje, dešiniame petyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimu kairiame dilbyje.

Kaltinamasis A. Z. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną atvyko pas Maciūnus. Vyko išgertuvės. P. S. K. davė pinigų, kad parneštų cigarečių. Jis nei pinigų, nei cigarečių neparnešė. B. M. dėl šios priežasties pradėjo erzinti, rodė nepadorų gestą, pavadino durnu, kad įdavė pinigus kaimynui. Už tai ant B. M. supyko ir medine kėdute sudavė vieną smūgį per dešinį petį. Nuo smūgio nukentėjusysis nenukrito. Nesutinka su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad jo suduoto smūgio B. M. nepatogumų nepatyrė, jau sekančią dieną dirbo, kilojo gyvulius laukuose. Maciūnai nuteisti už tą pačią dieną jam padarytą sužalojimą.

Nukentėjusysis B. M. parodė, kad 2010-08-22 vakare ilsėjosi pavėsinėje, kai atėjo neblaivus A. Z.. Abu susipyko, o kilus konfliktui A. Z. pačiupo kėdutę ir sudavė smūgius. Nuo smūgių nukrito, buvo netekęs sąmonės, sužalotas. Pas gydytojus nesikreipė. Dėl sužalojimų patyrė skausmą, negalėjo dirbti, jautė nepatogumą dėl sumušimo prieš kaimo žmones. Prašo priteisti 4 tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti. Atsisako ieškinio dėl turtinės žalos atl;yginimo.

L. V. K. parodė, kad B. M. – jos buvęs vyras, su juo gyvendama faktinėje susilaukė sūnaus. Vėliau B. M. ja paliko dėl kitos moters, o dar vėliau susirado trečią moterį. Kai su draugėm „pragėrė“ žemes, nebeturėjo kur gyventi, sugrįžo pasją ir sūnų. Nusikaltimo dieną atvažiavo A. Z.. Jis buvo neblaivus. B. M. buvo pavėsinėje. A. Z. piktinosi, kad kaimynui įdavė pinigus ir jis nieko neparnešė. B. M. sudrausmino A. Z.. Tuomet jis ir sudavė 5-6 smūgius B. M.. B. M. nuo smūgių nuvirto. Telefonu dėl įvykio išsikvietė sūnų. Jam atvykus A. Z. buvo sumuštas, iškviesta greitoji. Už A. Z. gydymą ligonių kasai sumokėję 4000 litų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1011/10 (05) konstatuota, kad B. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, dešiniame petyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, aplinkybėse nurodytu laiku , t.y. 2010-08-22 (b.l. 19).

Tokiu būdu kaltinamojo A. Z. kaltė, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str..1 d., visiškai įrodyta. Jis, būdamas neblaivus, buitinio konflikto metu suduodamas smūgius B. M., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo parodymai , kad B. M. sudavė tik vieną smūgį visiškai paneigti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1011/10 (05), kurioje konstatuota, kad B. M. padarytos kraujosruvomis pakaušyje, dešiniame petyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje. Kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant švelnesnės bausmės. Nusikaltimas baigtas, padarytas esant netiesioginei tyčiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas neblaivumas nusikalstamos veikos metu, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.),

A. Z. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str.), anksčiau neteistas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. Z. charakterizuojamas baustas administracine tvarka (b.l. 22) už girto pasirodymą viešoje vietoje, charakterizuojamas teigiamai: darbštus, paslaugus (b.l.31). Skirtina laisvės apribojimo bausmė. Jos trukmė nustatytina remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes.

Nukentėjusysis B. M. šioje byloje pareiškė 4000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Įstatymas numato, kad nusikalstama veika padarytą žalą atlygina asmuo, padaręs šią veiką. A. Z. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK jam inkriminuotą nusikaltimą,140 str. 1 d. įrodyta ir nukentėjusysis turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, iškentėtus skausmus ir kt..

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam B. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva pakaušyje, dešiniame petyje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimu kairiame dilbyje. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo išgyveno fizinį skausmą, negalėdamas kurį laiką atlikti kasdieninių ūkio darbų, patyrė nepatogumus ir nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, turėjusį tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo girtavimo pasekmėje ir prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažina iki 200,00 litų. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ( paminėtomis aplinkybėmis), jos sukeltų padarinių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.- 299 str., 301-305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

A.Z. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu trims mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Priteisti B. M. iš A. Z. 200,00 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.